„Santaka“ / Parama aplinkai ir kraštovaizdžiui

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-09-18 09:18

Dalinkitės:  



Parama aplinkai ir kraštovaizdžiui

Pastaruoju metu Europos Sąjunga vis didesnį dėmesį skiria aplinkosaugai ir kraštovaizdžiui, todėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos antrajai iš keturių strateginių krypčių – „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ – septynerių metų laikotarpiui skirta beveik 2,85 mlrd. litų, t. y. 36,48 proc. visų kaimo plėtrai skirtų lėšų. Šios krypties tikslas – gerinti aplinką ir kraštovaizdį, racionaliai naudojant žemės išteklius bei remiant tausojančio žemės ir miškų ūkio plėtrą. Paramos gavėjais gali būti ūkininkai, žemės ir miško savininkai, kuriems už prisiimtus įsipareigojimus ar patirtus nuostolius išmokamos kompensacinės išmokos.

Šios krypties priemonės skirtos tam, kad Lietuvoje neliktų apleistų žemių, kad žemės ištekliai būtų naudojami racionaliai, nepažeidžiant kraštovaizdžio. Pagrindiniai prioritetai yra šie: apleistai, ne žemės ir žemės ūkio paskirties žemei apželdinti mišku bei įveisti greitos apyvartos želdinius; subalansuotam ūkininkavimui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bei saugomose teritorijose.



Sąrašas išplėstas

Pirmasis oficialiai Europos Komisijai pateiktas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos dokumentas pirmiausia buvo kritikuotas dėl agrarinės aplinkosaugos išmokų priemonių stygiaus. Po derybų su Europos Komisijos ekspertais jų sąrašas gerokai išplėstas. Nuo šių metų Lietuvos žemdirbiai ir kaimo gyventojai galės pasinaudoti programomis „Kraštovaizdžio tvarkymas“ (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas; šlapynių tvarkymas; vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų tvarkymas pievose; vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje; ražienų laukai per žiemą; medingų augalų juostos ar laukai ariamoje žemėje; kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymas; melioracijos griovių tvarkymas), „Ekologinis ūkininkavimas“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“.

Įgyvendinant agrarinės aplinkosaugos politiką, siekiama formuoti tinkamą žemėnaudos struktūrą, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų degradavimą, saugoti natūralius upių ir ežerų krantus, išsaugoti ir tinkamai tvarkyti natūralias ir pusiau natūralias pievas bei ekstensyviai naudojamas šlapynes, rekreacinę aplinką, optimizuoti gamtonaudą ir išsaugoti kraštovaizdį bei biologinę įvairovę, sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai.

Ypač daug pastabų Europos Komisija turėjo dėl ekologinės žemdirbystės, kuriai septynerių metų laikotarpiui programoje buvo numatyta skirti apie 13 proc. visų Lietuvai tenkančių Europos kaimo plėtros fondo lėšų, nors ji užima tik 2,7 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Kasmet didėjant norinčių pasinaudoti parama ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičiui, bus keliami griežtesni reikalavimai – savo išaugintą produkciją reikės parduoti ar panaudoti kaip žaliavą ekologinės produkcijos gamybai, kuri tiekiama į rinką. Pakeista ne tik išmokų skaičiavimo tvarka, bet ribojama ir maksimali paramos suma – iki 150 tūkst. litų vienai valdai. Orientuojamasi į tai, kad ekologine žemdirbyste verstųsi ne stambūs, o šeimos ūkiai.



Kompensacinės priemonės, skirtos miškams

Strateginėje kaimo plėtros kryptyje „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ miškams skirtos net šešios kompensacinės priemonės: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ (veiklos sritys: 1) stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės; 2) bendros valstybinės miško priešgaisrinių priemonių sistemos gerinimas), „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ (veiklos sritys: 1) išmokos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą identifikuotose kertinėse miško buveinėse; 2) išmokos už neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų), „Natura 2000 išmokos“ (parama „Natura 2000“ miškų teritorijose).

Žemės savininkams įveisus mišką ir pristačius tai patvirtinančius dokumentus, bus mokamos miško įveisimo išmokos, kompensuojančios patirtas išlaidas. Tačiau bus kompensuojamos ne visos miško sodinimo išlaidos. Ūkininkauti palankiose žemėse miško įveisimas kompensuojamas 70 procentų, mažiau palankiose – 80 procentų. Svarbu ir kokios medžių bei krūmų rūšys bus sodinamos. Nebus reikalaujama, kad mišką sodindamas savininkas būtinai panaudotų ir savo lėšas. Jeigu jis pasodins pigiau, išmoka gali padengti visas jo išlaidas.

Miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos kompensacinės išmokos, palyginti su 2004–2006 metais, yra padidėjusios. Jos apskaičiuotos, vadovaujantis vidutinėmis 2006 m. šalies miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos kainomis, apklausus daugiau kaip 40 įmonių ir organizacijų (miškų urėdijų, akcinių bendrovių ir kt.), teikiančių šias paslaugas ir parduodančias įvairias šiems darbams atlikti naudojamas medžiagas. Kainų įvertinimą atliko nepriklausoma institucija – Lietuvos miškų institutas, kuris patvirtino jų teisingumą.

Įveisto miško priežiūrai dar penkerius metus bus galima gauti paramą (išskyrus atvejus, kai miškas veisiamas valstybinėje žemėje arba veisiami trumpos apyvartos želdiniai), kuri irgi priklausys nuo medžių rūšių, taip pat ūkininkams 15 metų dar bus mokama prarastų pajamų kompensavimo išmoka.

Privačių miškų savininkai taip pat galės tikėtis paramos, jeigu jų miškų neaplenks stichinės nelaimės ir gaisrai. Jiems atkurti bei prevencinėms priemonėms įgyvendinti bus kompensuojama iki 80 procentų reikalingos sumos.

„Natura 2000“ tinklas – svarbiausias Bendrijos biologinės įvairovės išsaugojimo mechanizmas. Didelė parama miško savininkams skirta „Natura 2000“ teritorijose už papildomus miško ūkinės veiklos apribojimus, mažinančius gaunamas pajamas arba reikalaujančius didesnių veiklos sąnaudų. Išmokos dydis priklausys nuo to, kokių apribojimų teks laikytis. Privačių miškų savininkai ar jų asociacijos gaus vienkartinę arba kasmetinę paramą miško hektarui.



Didinamas aplinkosauginis sąmoningumas

Kompensacijas už patirtas išlaidas ir prarastas pajamas atitinkamose „Natura 2000“ vietovėse gaus ir kiti žemdirbiai. Priemone „Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EC“ (parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje) norima apsaugoti natūralias retų augalų bei laukinių gyvūnų rūšių buveines. Kompensuojant asmenų patirtas išlaidas ir prarastas pajamas, bus prisidedama prie gyvenimo kokybės kaime gerinimo bei vietos gyventojų aplinkosauginio sąmoningumo didinimo.

Kompensuos prarastas pajamas

Bendras žemės ūkio naudmenų plotas, priskirtas mažiau palankioms vietovėms, yra 1,4 mln. ha, t. y. 43,5 proc. visų Lietuvos žemės ūkio naudmenų. Nepalankios žemės ūkio sąlygos lemia didesnę gyventojų migraciją iš tokių rajonų, mažesnes investicijas į žemės ūkio sektorių ir netgi žemės apleidimą. Šiose vietovėse siekiama ne tik išsaugoti kraštovaizdį, bet ir palaikyti gyvybingą kaimo bendruomenę. Priemonės „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis“ (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) išmokos turėtų kompensuoti asmenims, įsipareigojantiems ne trumpiau kaip 5 metus ūkininkauti, dėl kliūčių žemės ūkio gamybai patirtas išlaidas ir prarastas pajamas.



Žemės ūkio ministerijos informacija



Užsk. 6042






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas