|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-08-28 09:18
|
|
|
Vištytyje ūkininkaujantis J.Vilkaitis (kairėje), laukuose prižiūrėjęs padegtas ražienas, aplinkosaugininkui S.Matoniui apgailestavo nežinojęs, kad deginamus šiaudus reikia sugrėbti į krūvas.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Prasidėjus javapjūtei, aplinkosaugininkai savo visureigius išgena į laukus. Mat kasmet už ražienų deginimą ūkininkus baudžiantys pareigūnai vis dar turi įrodinėti, kad to daryti negalima.
Praėjusią savaitę Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros pareigūnai vyko į reidus ir baudė ražienas bei nesugrėbtus šiaudus deginusius ūkininkus. Į pirmą reidą išvykta operatyviai – pagal telefoninį pranešimą, jog Pajevonio seniūnijoje dega keli hektarai nupjautų ražienų. Nurodytą vietą pasiekęs agentūros vyresnysis inspektorius Stasys Matonis įsitikino, kad Vilkaviškio aplinkosaugininkai kaltininko nubausti negalės. Mat išdegę laukai – Kalvarijos savivaldybės ribose. Apie nudegusius plotus ir padarytą žalą gamtai skubiai pranešta kolegoms iš Kalvarijos.
Nors daugiau pranešimų tądien nesulaukta, aplinkosaugininkas S.Matonis teigė pasitikįs savo „uosle“, todėl buvo patikrintos dar kelios seniūnijos. Važiuojant per Vištyčio seniūniją, degančių ražienų kvapas netruko pasklisti ežero pakrantėmis, o galutinai pažeidėją išdavė į dangų kylantys juodi dūmai. Į dūmų pusę nuvykęs aplinkosaugininkas rado laukuose grėbliu degančias ražienas žarstantį šio krašto ūkininką Joną Vilkaitį. Žmogus gerokai nustebo savo laukuose pamatęs aplinkosaugininkų visureigį. Vyras tikino dar neseniai įsigijęs žemę, tad nežinojęs, jog ražienų deginti negalima, juolab kad ir aplink esančiuose kaimynų laukuose juodavo nudegę ražienų dryžiai.
Už šį pažeidimą buvo nubaustas ne tik J.Vilkaitis, bet ir greta javus auginęs Ignas Danilevičius, kuris aplinkosaugininkui prisipažino nudeginęs ražienas. Pakeliui dūmai išdavė dar vieną šio krašto ūkininką – savo rugieną degino ir pareigūnams nusikaltimo vietoje įkliuvo Jonas Kalinauskas.
Jau nuo kelio buvo matyti išdegę apie hektaro dydžio laukai Pajevonio seniūnijoje. Tačiau kaltininką, anot aplinkosaugininkų, bus sunku nubausti. Mat pagal dokumentus žemių savininkė – kaunietė. Ko gero, žeme naudojasi ne ji pati, tad ražienas deginęs asmuo vargiai pats prisipažins.
Vyresnysis inspektorius S.Matonis aiškino, jog šiemet degintojams – ne itin palankus metas, mat per javapjūtę beveik kasdien bent po truputį palyja. Tad uždegtos ražienos labiau smilksta nei dega. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis padaroma didelė žala gamtai.
Daugelyje laukų matėsi tvarkingai į krūvas sugrėbti šiaudai. Kitur juoduojantys apskritimai liudijo, kad ražienos sudegintos laikantis aplinkosaugos reikalavimų, tad inspektoriai džiūgavo, kad žmonės mokosi saugoti gamtą.
Daugelis reido metu nubaustų asmenų tvirtino nežinoję, jog negalima deginti ražienų, žolės, nendrių, lapų, šiaudų ir pan. Aplinkosaugininkai dar kartą primena, jog deginti galima tik į krūvas sugrėbtus šiaudus, lapus, žolę ir pan. Jei vienu metu deginamų šiaudų kiekis viršija 5 m³, būtina pranešti priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, miškininkams (jei laukai netoli miško). Draudžiama deginti pagrėbstus arčiau kaip 100 metrų nuo miško, aukštapelkėse ar durpingose žemėse, arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų.
Miestų bei gyvenviečių (didesnių nei 500 gyv.) teritorijose deginti lapus, buitines ar pramonines atliekas, net ir sugrėbtas, draudžiama. Sodininkų bendrijų nariai taip pat turi žinoti, kad miesto teritorijoje esančiuose soduose negalima deginti lapų, šakų, kitų atliekų. Ne miesto teritorijoje esančiuose soduose deginimo tvarką pagal galiojančius įstatymus, nustato sodininkų bendrijos. Už minėtus pažeidimus gresia 100–800 litų bauda. Tenka atlyginti ir gamtai padarytus nuostolius.
Prasidėjus javapjūtei, aplinkosaugininkai savo visureigius išgena į laukus. Mat kasmet už ražienų deginimą ūkininkus baudžiantys pareigūnai vis dar turi įrodinėti, kad to daryti negalima. |
Praėjusią savaitę Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros pareigūnai vyko į reidus ir baudė ražienas bei nesugrėbtus šiaudus deginusius ūkininkus. Į pirmą reidą išvykta operatyviai – pagal telefoninį pranešimą, jog Pajevonio seniūnijoje dega keli hektarai nupjautų ražienų. Nurodytą vietą pasiekęs agentūros vyresnysis inspektorius Stasys Matonis įsitikino, kad Vilkaviškio aplinkosaugininkai kaltininko nubausti negalės. Mat išdegę laukai – Kalvarijos savivaldybės ribose. Apie nudegusius plotus ir padarytą žalą gamtai skubiai pranešta kolegoms iš Kalvarijos.
Nors daugiau pranešimų tądien nesulaukta, aplinkosaugininkas S.Matonis teigė pasitikįs savo „uosle“, todėl buvo patikrintos dar kelios seniūnijos. Važiuojant per Vištyčio seniūniją, degančių ražienų kvapas netruko pasklisti ežero pakrantėmis, o galutinai pažeidėją išdavė į dangų kylantys juodi dūmai. Į dūmų pusę nuvykęs aplinkosaugininkas rado laukuose grėbliu degančias ražienas žarstantį šio krašto ūkininką Joną Vilkaitį. Žmogus gerokai nustebo savo laukuose pamatęs aplinkosaugininkų visureigį. Vyras tikino dar neseniai įsigijęs žemę, tad nežinojęs, jog ražienų deginti negalima, juolab kad ir aplink esančiuose kaimynų laukuose juodavo nudegę ražienų dryžiai.
Už šį pažeidimą buvo nubaustas ne tik J.Vilkaitis, bet ir greta javus auginęs Ignas Danilevičius, kuris aplinkosaugininkui prisipažino nudeginęs ražienas. Pakeliui dūmai išdavė dar vieną šio krašto ūkininką – savo rugieną degino ir pareigūnams nusikaltimo vietoje įkliuvo Jonas Kalinauskas.
Jau nuo kelio buvo matyti išdegę apie hektaro dydžio laukai Pajevonio seniūnijoje. Tačiau kaltininką, anot aplinkosaugininkų, bus sunku nubausti. Mat pagal dokumentus žemių savininkė – kaunietė. Ko gero, žeme naudojasi ne ji pati, tad ražienas deginęs asmuo vargiai pats prisipažins.
Vyresnysis inspektorius S.Matonis aiškino, jog šiemet degintojams – ne itin palankus metas, mat per javapjūtę beveik kasdien bent po truputį palyja. Tad uždegtos ražienos labiau smilksta nei dega. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis padaroma didelė žala gamtai.
Daugelyje laukų matėsi tvarkingai į krūvas sugrėbti šiaudai. Kitur juoduojantys apskritimai liudijo, kad ražienos sudegintos laikantis aplinkosaugos reikalavimų, tad inspektoriai džiūgavo, kad žmonės mokosi saugoti gamtą.
Daugelis reido metu nubaustų asmenų tvirtino nežinoję, jog negalima deginti ražienų, žolės, nendrių, lapų, šiaudų ir pan. Aplinkosaugininkai dar kartą primena, jog deginti galima tik į krūvas sugrėbtus šiaudus, lapus, žolę ir pan. Jei vienu metu deginamų šiaudų kiekis viršija 5 m³, būtina pranešti priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, miškininkams (jei laukai netoli miško). Draudžiama deginti pagrėbstus arčiau kaip 100 metrų nuo miško, aukštapelkėse ar durpingose žemėse, arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų.
Miestų bei gyvenviečių (didesnių nei 500 gyv.) teritorijose deginti lapus, buitines ar pramonines atliekas, net ir sugrėbtas, draudžiama. Sodininkų bendrijų nariai taip pat turi žinoti, kad miesto teritorijoje esančiuose soduose negalima deginti lapų, šakų, kitų atliekų. Ne miesto teritorijoje esančiuose soduose deginimo tvarką pagal galiojančius įstatymus, nustato sodininkų bendrijos. Už minėtus pažeidimus gresia 100–800 litų bauda. Tenka atlyginti ir gamtai padarytus nuostolius.
Publikuota: 2007-08-28 09:18:36
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|