|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2024-04-08 16:47
Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Vaidos Kriščiūnienės ugdytinės ne pirmus metus džiugina savo pasiekimais.Autoriaus nuotr. Andrius GRYGELAITIS
Į respublikinį konkursą „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“ šiemet buvo deleguoti 185 darbai iš Lietuvos ugdymo įstaigų bei lituanistinių mokyklų užsienyje. Konkurso dalyviai buvo skatinami tirti savo gyvenamosios aplinkos gatvių pavadinimus, įvairių vietovardžių kilmę, architektūros objektus ir pan. Pernai šiam konkursui darbą parengė vienintelė Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos V. Kriščiūnienės auklėtinė Ugnė Kojutytė. Ji ėmė interviu iš Vilkaviškyje gyvenančių savo senelių tautodailininkų Jolitos ir Vido Kojučių. Deja, tąkart sėkmė Ugnei nesišypsojo. Nepaisant to, mergina šiais metais konkurse nusprendė vėl išbandyti savo jėgas. Šįkart moksleivė tyrinėjo Vilkaviškio gatves. „Rinkau informaciją apie 3 istorinius laikotarpius: prieškarį, karą ir dabartį. Rengiant šį darbą buvo įtraukta visa mano šeima. Iš tikrųjų lengva nebuvo. Teko nemažai paplušėti, kol gavau reikiamus žemėlapius ir kitos naudingos literatūros. Neslėpsiu, tikėjausi nugalėti“, – prisipažino U. Kojutytė. Tikėjimas savimi merginos neapgavo. Jos darbą komisijos nariai 5–8 klasių grupėje įvertino pirmąja vieta. Pripažinimo sulaukė ir dar keletas pedagogės V. Kriščiūnienės mokinių. Augustės Ovčinikovos ir Vytautės Mikulytės darbams komisija skyrė specialiuosius prizus. Augustė rinko informaciją apie senuosius Pajevonio ir Vištyčio seniūnijų objektus. „Šiuos kraštus pasirinkau, nes mano tėtis kilęs iš Vištyčio. Iš pradžių susidarėme istorinių vietovių sąrašą, o po to su mama važinėjome ir jas fotografavome. Ne viską radome, kadangi kai kurių objektų jau nelikę. Tarkime, kai kurie upeliai seniausiai išdžiūvę“, – pasakojo A. Ovčinikova. Jos bendraamžė Vytautė rengė darbą apie Alvite gyvenantį medžio skulptorių Raimundą Blažaitį. Mergina prisipažino, jog anksčiau apie jį nieko nebuvo girdėjusi, todėl rinkti informaciją jai buvo labai įdomu. Visos 3 merginos taip pat sulaukė ir Lietuvių kalbos instituto paskatinamųjų prizų. Jis skirtas ir dar vienai Salomėjos Nėries mokyklos mokinei Gabijai Rakauskaitei. Mergina konkursui parengė darbą apie Vilkaviškio rajone esančius Holokausto aukų atminimo ženklus. „Su tėčiu apvažiavome kone visą rajoną ir radome nemažai ženklų, memorialų, kapinių. Visa tai įamžinome fotografijose, surinkome visą mums prieinamą informaciją. Manau, kad tokie konkursai mums, mokiniams, padeda augti, paskatina pasidomėti savo krašto istorija bei iškiliomis asmenybėmis. Jie labai naudingi“, – teigė G. Rakauskaitė. Keletą Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos mokinių sėkmė lydėjo ir ketvirtą kartą surengtame tarptautiniame konkurse, kuriame dalyviams reikėjo pristatyti savo svajonių mokyklą. Kaip pasakojo merginas ruošusi lietuvių kalbos mokytoja V. Kriščiūnienė, užduotis nebuvo lengva. Iš pradžių mokinės turėjo atlikti kūrybinę užduotį – aprašyti, kaip mokykla per vieną naktį virsta gerumo miestu su savo gatvelėmis, prospektais, aikštėmis, poilsio vietomis, kavinėmis, bibliotekomis ir t. t. Vien tai įsivaizduoti ir aprašyti neužteko. Mokinėms savo darbus dar reikėjo išversti į anglų kalbą. Vilkaviškietės varžėsi su JAV, Čekijos, Moldovos, Anglijos, Nepalo, Italijos, Kroatijos ir kitų šalių mokiniais. Iš viso konkursui darbus pateikė 46 valstybių atstovai. Konkurso laureatai įvertinti 50–150 dolerių piniginiais prizais. Juos laimėjo net 4-ios mūsų rajono atstovės. Ugnei Puodžiūnaitei skirta pirmoji vieta, Kotrynai Tumosaitei – antroji, o Rusnei Karpavičiūtei ir Bertai Vaišnoraitei – trečiosios vietos. Kotryna savo darbe rašė apie tai, kad mokykloje visi išlieka mažais vaikais, džiaugiasi gyvenimu, o kiekvienas su savimi nešiojasi kuprinę, kupiną mėgstamiausių daiktų. Ugnė akcentavo geros atmosferos, inovatyvių ugdymo priemonių, šiuolaikinių laisvalaikio erdvių ir įdomių knygų svarbą. Tuo tarpu Berta rašė apie daugiaaukštę mokyklą be streso, kurios kiekviename aukšte vyksta įdomios skirtingos veiklos. „Man atrodo, kad mūsų mokykla beveik atitinka svajonių mokyklos apibūdinimą. Čia mokytis išties smagu“, – šypsojosi B. Vaišnoraitė. Išskirtinis buvo R. Karpavičiūtės darbas. Ji ne tik aprašė svajonių mokyklą, bet ir padarė jos 3D modelį, ugdymo įstaigą pavaizdavo violetinės ir baltos spalvos. Rusnės teigimu, violetinė spalva simbolizuoja ramybę, o balta – šviesą ir draugystę. „Tikrai nesitikėjome sulaukti tokio pripažinimo. Pasak konkurso organizatorių, vaikystės pasaulyje visur vyksta neįtikėtini dalykai, bet Lietuva yra kūrybiškumo viršūnėje. Tokie komplimentai išties maloniai nuteikia. Smagu, kad turėjome puikią galimybę pristatyti ir garsinti Lietuvą pasaulio kontekste. Manau, kad buvome neblogi savo šalies ambasadoriai“, – džiaugėsi mokines konkursui ruošusi pedagogė V. Kriščiūnienė. Publikuota: 2024-04-08 16:47:45 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas * Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|