„Santaka“ / Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose ąžuolynas ošia jau 35-erius metus: istoriją įprasmino dokumentinis filmas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2024-03-13 10:37

Dalinkitės:  



Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose ąžuolynas ošia jau 35-erius metus: istoriją įprasmino dokumentinis filmas


Vilkaviškio rajone, Ožkabalių kaime, šalia Jono Basanavičiaus gimtinės, ošia Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. Laisvės troškimo vedamų žmonių pasodinti, svarbius tautai įvykius įprasminę ąžuolai šį pavasarį skaičiuoja 35-tuosius metus. Simboliškai kovo 11 d. „Skalvijos“ kino centre pristatytas trumpametražis dokumentinis filmas „Ožkabalių ąžuolynas“.

„Praėjęs amžius, bet toks sujudimas, neužmirštami dalykai. Minios žmonių, vienybė, laisvės siekis, noras padaryti Lietuvai kažką gero, kažką nepaprasto, būti geresniems ne tik sau, bet ir tautai. Jautėsi be galo didelė vienybė ir nepriklausomybės siekis“, – taip 1988-uosius filme prisimena vienas iš ąžuolyno sodinimo iniciatorių žemėtvarkos inžinierius Romualdas Survila.

1988-aisiais prasidėjo Dainuojančioji revoliucija, tačiau ne visi žino, kad Lietuva tuomet ne tik dainavo laisvę, bet ir ją sodino. 1989 metais susibūrusi septynių asmenų iniciatyvinė grupė pakvietė žmones iš visų Lietuvos kampelių kartu sodinti ąžuolyną. Tuomet idėjos autoriai manė, kad pasodinti jį tokį, kokį planavo, prireiks kone dešimtmečio. Visgi per tris balandžio mėnesio savaitgalius į talkas susirinko apie 3500 žmonių ir jie pasodino per 7000 medelių. „Šlapdriba, sniegas, lietus, šalta, vėjas, bet žmonės neišsigando ir, nešdami rankose vėliavas, kastuvus, ąžuoliukus, ėjo ir sodino, mažus vaikus atsivedė“, – prisimena Vitalius ir Vitalija Stepuliai, vieni iš sodinimo sumanytojų.



Filme archyvinė medžiaga ir paslaptingas ąžuolyno grožis

Lietuvos nacionalinio muziejaus iniciatyva ąžuolyno 35-erių metų jubiliejui režisieriai Rimantas Oičenka ir Audrius Antanavičius sukūrė filmą „Ožkabalių ąžuolynas“. Šis autorinis kūrinys papildė Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Basanavičiaus gimtinėje veikiančią interaktyvią „Kalbančių ąžuolų“ ekspoziciją.

Filme rodoma ne tik archyvinė medžiaga iš pirmojo medelių sodinimo, bet ir gerokai ūgtelėjęs ąžuolynas, kurio grožį užfiksavo vienas talentingiausių jaunosios kartos operatorių Nojus Drąsutis. 2022 metais Lietuvos operatorių apdovanojimuose „Ąžuolai“ jis buvo įvertintas geriausio jaunojo operatoriaus apdovanojimu, o jo filmuotas grupės „ba.“ muzikinis vaizdo klipas „Pažadai“ pripažintas geriausiu klipu šių metų M.A.M.A. apdovanojimuose. Filmo kūrybinę komandą taip pat sudaro prie ne vieno lietuviško ir užsienio kino projekto prisidėję garso režisierė Auksė Jurevičiūtė ir kompozitorius Eitvydas Doškus. Pastarojo filmas „Čia buvo Vilnius“ 2023-iaisiais „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose pripažintas geriausiu metų trumpametražiu filmu.



Anot kūrėjų, „Skalvijos“ kino centre pristatytas filmas kalba ne tik apie paties ąžuolyno atsiradimą, bet ir apie laisvę bei jos siekį.

„Ir aš, ir Audrius esame gimę 1987 metais, vieni pirmųjų mano vaikystės prisiminimų yra trūkinėjanti naktinė Sausio 13-osios tiesioginė transliacija. Mano seneliai buvo ištremti į Sibirą, mama ten gimė, tad ąžuolyne esančios Represijų aukų, Knygnešių, Kovo 11-osios giraitės, Sausio 13-osios aukoms pasodinti medeliai labai surezonavo su mano paties ankstyvaisiais vaikystės prisiminimais bei tėvų ir senelių pasakojimais. Filmo kūrimo pradžioje minčių turėjome įvairiausių: norėjome kalbėti apie klimato kaitą, apie tai, kad toks susitelkusios visuomenės veiksmas – didžiulio ąžuolyno pasodinimas – galėtų būti puikus pavyzdys mums visiems dabartyje, susiduriant su klimato krize ir bioįvairovės nykimu. Svarstėme atskleisti mitologinę ąžuolyno pusę, bet galiausiai pasirinkome istorinę, patriotinę liniją, kalbančią apie lietuvių siekį būti laisviems, “ – pasakoja vienas iš filmo režisierių R. Oičenka.

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja Rūta Vasiliauskienė sako, kad ypatingoje vietoje stūksantis ąžuolynas kviečia prisiminti svarbiausius mūsų valstybės įvykius ir šaliai nusipelniusius žmones. „Ir šiandien įvairius istorinius momentus įprasminame ir per kone kiekvieną medžių sodinimo talką. Tai buvo ir bus susibūrimo vieta, erdvė, kurioje medžiai prabyla kaip gyvi paminklai. Filmo herojai mintimis dalijasi praėjus daugiau nei 30 metų po pirmosios medžių sodinimo talkos – tai dar vienas įrodymas, kad ąžuolynas auga ir plečiasi, o kartu su juo bręsta ir mūsų valstybė“, – pasakoja R. Vasiliauskienė.



Šiandien ąžuolynas užima 40 hektarų plotą, o jame auga ne tik 6676 ąžuolai, bet ir kiti medžiai, menantys svarbius istorinius momentus. Vienas jų – liepa, skirta Sausio 13-osios naktį žuvusiai Loretai Asanavičiūtei atminti. Apie tai, kokiam žmogui medis yra pasodintas, byloja šalia gulintys akmenys.

„Ožkabalių ąžuolynas glaudžiai susijęs su Basanavičiumi, jis išleido ir knygą „Ožkabalių dainos“. Jis matė svarbą tautosakos, kuri yra kaip ąžuolas savo šaknimis išaugusi iš šitos žemės. Kol ji gyva, tol mes gyvi“, – filme mintimis dalijasi pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis.

Filmą „Ožkabalių ąžuolynas“ galima pamatyti Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Basanavičiaus gimtinėje, specialiai šiam filmui įrengtoje kino salėje. Filmas rodomas nuolat muziejaus darbo laiku. Taip pat planuojama, jog netrukus „Ožkabalių ąžuolynas“ žiūrovams bus prieinamas ir lietuviškose namų kino platformose.



Publikuota: 2024-03-13 10:37:00

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pacientų artimieji pasirengę sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai