Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2007-08-13 21:09
Į Žolinės atlaidus atvykstančius žmones Alksnėnuose pasitinka perdažyti vartai su varpine. Juos eilinį sekmadienį praveria tik kelios dešimtys vietinių ir aplinkinių kaimų gyventojų. Autorės nuotr. Piligrimų kelias panašus – tai tik ėjimo į save ieškojimas
Birutė NENĖNIENĖ
Kviečia dalyvauti projekte
Praeitą savaitę Vyriausybė patvirtino Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007–2013 metų programą. Tai paskatino pasidomėti plačiau apie tai ir piligrimystę apskritai.
Programa bus įgyvendinama trimis etapais. Šiemet Piligrimų kelio programai įgyvendinti Vyriausybė iš Privatizavimo fondo skyrė 10 mln. litų, Ūkio ministerija – 300 tūkstančių. Planuojama, kad užbaigti pirmojo etapo darbams 2008 metais reikės dar apie 28 milijonų litų.
Kaip praneša Vyriausybės spaudos tarnyba, įgyvendinus šią programą bus įrengta viešoji infrastruktūra, sudarytos būtinos sąlygos objektų lankymui, užtikrintas sklandus jų funkcionavimas ir objektų saugumas.
Vyriausybė kviečia visuomenę, savivaldybes, apskritis, verslininkus, užsienio partnerius dalyvauti šiame projekte.
Tikimasi, kad šios programos įgyvendinimas padės ateities kartoms išsaugoti sakralinius objektus, taip pat paskatins objektų lankymą, į Lietuvą pritrauks didesnius piligrimų ir turistų srautus.
Į Jono Pauliaus II piligrimų kelią yra įtraukti svarbiausi sakraliniai objektai, kuriuos aplankė Popiežius vizito Lietuvoje metu, kiti su Popiežiumi susiję sakraliniai bei piligrimų ir turistų lankomi objektai.
Juos atrinko darbo grupė, sudaryta iš Lietuvos Vyskupų konferencijos, arkivyskupijų ir vyskupijų kurijų, Vyriausybės kanceliarijos, Ūkio, Kultūros ministerijų, Kultūros paveldo departamento, apskričių ir kitų institucijų atstovų.
Kaip labiausiai lankomi
Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai yra šie: Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros Vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia, Vilniaus Kryžiaus kelias (Vilniaus Kalvarijos), Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapinė bažnyčia, Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia ir tarp jų esanti teritorija, Kryžių kalnas (Jurgaičių, Domantų piliakalnis, vadinamas Šventkalniu, Pilies kalnu), Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedra, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika ir palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia jo tėviškėje Lūginėje ( Marijampolės sav.), Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika ir Kryžiaus kelio koplyčios, Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
Katalikų Bažnyčiai komisijoje atstovavęs arkivyskupas S.Tamkevičius atkreipė dėmesį, jog pirmiausia didžiausios paramos reikės Tytuvėnų ir Pažaislio ansambliams, Trakų, Vilniaus Šv. Teresės bažnyčioms, Aušros Vartų koplyčiai. Dideli darbai laukia Šiluvoje, kurioje kitąmet bus minimas Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejus.
Vilkaviškiečių maršrutai
Į Piligrimo kelio maršrutą įtrauktos vietovės gerai žinomos ir mūsų rajono piligrimams. Daug kelionių organizuojama į Kryžių kalną, Šiluvą, lankoma Aušros Vartų koplyčia, Žemaičių Kalvarijos, Pažaislio vienuolynas, o mūsų krašto pašonėje esančią palaimintojo Jurgio Matulaičio gimtinę bei Marijampolės bazilikos koplyčią žmonės lanko individualiai.
Šiuo metu piligrimai yra kviečiami į penktąjį piligriminį žygį iš Kryžių kalno į Šiluvą. Šie pėsčiųjų žygiai prasidėjo minint Jono Pauliaus II viešėjimo Lietuvoje dešimtmetį ir jau tapo krikščioniškoms vertybėms neabejingo jaunimo iš visos Lietuvos švente.
Daugelis žmonių prisimena arba yra girdėję apie tikinčiųjų eisenas iš Tytuvėnų į Šiluvą, kurias draudė bei persekiojo tarybinė valdžia. Tose eisenose dalyvaudavo nemažai mūsų krašto žmonių.
Nuo seniausių laikų
Piligriminės kelionės žinomos visose pasaulio religijose. Anksčiausi duomenys apie piligrimystę mus pasiekia iš Mesopotamijos. Senovės Egipte į pagrindinių dievų šventoves susirinkdavo milžiniškos minios žmonių. Antikinėje Graikijoje daug piligrimų, ypač per olimpines žaidynes, keliaudavo į Dzeuso šventovę Olimpijoje. Krikščionybėje piligrimystės reiškinys atsiskleidžia ryškiausiai. Pirmieji krikščionių piligrimai buvo Trys karaliai, aplankę kūdikėlį Jėzų.
Žmonės jau nuo antro mūsų eros amžiaus keliauja į Romą, kur buvo nukankinti apaštalai Petras ir Paulius. Piligrimystės į Jeruzalę bei kitus Šventosios Žemės miestus įsitvirtino trečiame amžiuje ir ypač sustiprėjo imperatoriui Konstantinui 313 metais Romos imperijoje legalizavus krikščionybę.
Piligriminės kelionės labai populiarios tarp katalikų. Didžiausi krikščionių piligriminiai centrai beveik išskirtinai priklauso Romos Katalikų bažnyčiai, daug keliautojų plūsta į Marijos apsireiškimo vietas, ypač Lurdą ir Fatimą.
Piligrimystė turi ir simbolinę reikšmę. Tai kelionė ne tik į išoriškai apčiuopiamą geografinę vietą, bet ir į savo vidaus erdves.
Turi savo ženklą
Nuo 2004 metų veikianti savanoriška, savarankiška, pelno nesiekianti Lietuvos piligrimų bendrija organizuoja ir padeda organizuoti piligrimines keliones į Lietuvos bei užsienio šventąsias krikščioniškas vietas, stovyklas, organizuoja įvairius seminarus, parodas, labdaros renginius, rūpinasi krikščioniškų piligriminių vietų kultūrinės aplinkos išsaugojimu ir kt. Bendrija turi savo simbolį – stilizuotą keliautoją su apsiaustu, skrybėle ir lazda rankoje. Bendrijos tinklalapyje informuojama apie piligrimines keliones ir piligrimines vietas, dalijamasi įspūdžiais.
Įrašyti ir Alksnėnai
Tarp Vilkaviškio vyskupijos teritorijoje paminėtų keturių piligriminių vietų – Marijampolės, Keturnaujienos, Kryžių ir Alksnėnų – viena yra mūsų rajone. Tai – Alksnėnai ir Mažučių koplytėlė. Alksnėnų bažnyčioje vertinama didįjį altorių puošianti XVI amžiaus Marijos statula, dar vadinama Alksnėnų Madona, bei XIX amžiaus vietos meistro nutapyti monumentalių formų apaštalų Petro ir Pauliaus atvaizdai, įtaisyti palubėje, abipus didžiojo altoriaus. Tačiau Alksnėnai labiau žinomi ir lankomi dėl Mažučių šaltinėlio, kurio vanduo esą turįs gydomųjų savybių, kalbama apie buvusius pagijimus, toje vietoje esą pasirodžiusi Marija.
Po apsilankymų šioje vietoje žmonės sakosi patirią malonių. Kunigui A.Lukošaičiui parapijoje dirbant, maldininkai palikdavo eilėraščių ar liudijimų, išreiškiančių jų jausmus, visa tai yra surinkta ir išspausdinta knygelėje.
Alksnėnuose kasmet didžiausi švenčiami atlaidai yra Žolinės, arba Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, šventė.
Beje, kitame rajono krašte, šone Pavištyčio, taip pat yra su Marijos garbinimu susieta šaltiniuota vieta, kuri dažniausiai vadinama Šileliu, ji nusėta lankytojų paliktais daugybe įvairių dydžių ir formų kryžių. Piligrimai dar dažnai aplanko ir Budavonės miške (Bartninkų seniūnija) kunigų nukankinimo vietą. Tačiau dažniausiai tik į Alksnėnus užsukantys maldininkai suklumpa šventoriuje prie Budavonės kankinio kunigo Justino Dabrilos kapo. Atgimimo pradžioje patriotiškai nusiteikusiems krikščionims teko daug kelių numinti, kol valdžia leido ant paminklo atstatyti pokario laiku nudaužytą trijų kunigų kankinimo sceną, kur aiškiai pavaizduoti enkavėdistai su durtuvais.
Žingsniai į save
Rugpjūčio pirmąją sukako vieni metai, kai Alksnėnų parapijos klebonu paskirtas kunigas Arūnas Simonavičius. Praeitą savaitę grįžęs iš piligriminės kelionės į Taize, jis prisipažino, jog laikas parapijoje praėjo kaip labai sunki ir įspūdinga piligrimo kelionė. „Šitie metai nuolatos mokė glaustis prie Dievo, ir jis parodė, kas manyje yra gero ir blogo. Atsikėlęs iš Dzūkijos į Suvalkiją, daug ko patyriau“, – prisipažino metus kaimo parapijoje „klebono duonos ragavęs“ dvasininkas.
Paprašytas plačiau papasakoti apie piligrimystės į Taize bendruomenę Prancūzijoje, kur lankėsi penktą kartą, įspūdžius, pašnekovas išskyrė esminį dalyką: kiekvieną žmogų, taip pat ir jį, ten priima tokį, koks yra – su silpnybėmis ir trūkumais, moka pakęsti ir mato gerų, gražių dalykų. „Šiemet dar labiau suvokiau, jog Taize yra kažkokia koncentruota Dievo malonė, kur parodo, kas tavyje yra gero ir kas blogo, bet tai suvokęs tu nepuoli į neviltį ir savęs negniuždai. Taize labai pabrėžiama draugystė su Dievu ir kitais krikščionimis“, – dalijosi išgyventa patirtimi pašnekovas.
Priima atvira širdimi
Sunku šiandien tiksliai įvardyti, kas ir kokiais motyvais remdamiesi Alksnėnų vietovę įvardijo piligrimine.
Tikėjimo ir kitų žmogaus laisvių varžymo laikais į Alksnėnus melstis atvažiuodavo žmonės iš Kauno traukiniais, paslaugūs mašinistai net stabteldavo juos išleisti prie Mažučių koplytėlės.
Kun. A.Simonavičius šį reiškinį sugretino su Marijos piligrimyste. Dievo Motinos kelyje buvo svarbu visur eiti su sūnumi Jėzumi – Dievu. Vėliau ji viena lankė įvairių vietovių krikščionių bendruomenes. O Žolinė, Marijos Ėmimo į dangų šventė, yra Dievo Motinos piligriminės kelionės pabaiga. Ir kiekvieno piligrimo kelionės tikslas yra nuolatinis ėjimas tikėjimo keliu, viliantis vietos danguje.
Klebonas pasidžiaugė, jog kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį į Mažučių koplytėlę ir į Alksnėnus atvažiuojantys melstis žmonės iš kitų Lietuvos vietovių, taip pat Punsko lietuviai, per Mariją ieško Dievo. Sulaukiama ir pastovios maldininkų grupės iš Kauno, kuriems kunigas jau vedė katechezes apie išpažintį, šv. Mišias ir t. t.
„Tai žmonės, į kuriuos pamokslo žodžiai teka kaip šaltinio vanduo, ir gieda jie, meldžiasi iš visos širdies, iš senyvų žmonių spinduliuoja jaunatviška dvasia“, – kalbėjo kunigas.
Metus parapijoje dirbantis klebonas pastebėjo, jog mažoje Alksnėnų bažnyčioje ir eiliniais sekmadieniais žmonės meldžiasi nuoširdžiai, dauguma moka nemažai senųjų giesmių ir įsijungia į giedojimą, susikimba rankomis.
„Aš manau, kad taip parapijiečius „sušildė“ Paulius“, – sakė kunigas apie prieš metus iš šios parapijos į Leipalingį perkeltą ilgametį parapijos kleboną Paulių Marčiukonį.
Žolinės pagrindiniai atlaidai Alksnėnuose šiemet vyks rugpjūčio 15 dieną, o tradiciškai įprastas jų tęsinys – kitą sekmadienį, rugpjūčio 19 dieną.
Šv. Mišios šias abi dienas bus aukojamos 10 valandą Mažučių koplytėlėje, 12 valandą – Alksnėnų bažnyčioje.
Publikuota: 2007-08-13 21:09:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė
pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|