Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-13 21:09

---

Į Žolinės atlaidus atvykstančius žmones Alksnėnuose pasitinka perdažyti vartai su varpine. Juos eilinį sekmadienį praveria tik kelios dešimtys vietinių ir aplinkinių kaimų gyventojų.

Autorės nuotr.

Kviečia dalyvauti projekte



Praei­tą sa­vai­tę Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no Jo­no Pau­liaus II pi­lig­ri­mų ke­lio kū­ri­mo ir jo ob­jek­tų pri­tai­ky­mo pi­lig­ri­mų ir tu­riz­mo reik­mėms 2007–2013 me­tų pro­gra­mą. Tai pa­ska­ti­no pa­si­do­mė­ti pla­čiau apie tai ir pi­lig­ri­mys­tę ap­skri­tai.

Prog­ra­ma bus įgy­ven­di­na­ma tri­mis eta­pais. Šie­met Pi­lig­ri­mų ke­lio pro­gra­mai įgy­ven­din­ti Vy­riau­sy­bė iš Pri­va­ti­za­vi­mo fon­do sky­rė 10 mln. li­tų, Ūkio mi­nis­te­ri­ja – 300 tūks­tan­čių. Pla­nuo­ja­ma, kad už­baig­ti pir­mo­jo eta­po dar­bams 2008 me­tais rei­kės dar apie 28 mi­li­jo­nų li­tų.

Kaip pra­ne­ša Vy­riau­sy­bės spau­dos tar­ny­ba, įgy­ven­di­nus šią pro­gra­mą bus įreng­ta vie­šo­ji inf­rast­ruk­tū­ra, su­da­ry­tos bū­ti­nos są­ly­gos ob­jek­tų lan­ky­mui, už­tik­rin­tas sklan­dus jų funk­cio­na­vi­mas ir ob­jek­tų sau­gu­mas.

Vy­riau­sy­bė kvie­čia vi­suo­me­nę, sa­vi­val­dy­bes, ap­skri­tis, vers­li­nin­kus, už­sie­nio par­tne­rius da­ly­vau­ti šia­me pro­jek­te.

Ti­ki­ma­si, kad šios pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mas pa­dės atei­ties kar­toms iš­sau­go­ti sak­ra­li­nius ob­jek­tus, taip pat pa­ska­tins ob­jek­tų lan­ky­mą, į Lie­tu­vą pri­trauks di­des­nius pi­lig­ri­mų ir tu­ris­tų srau­tus.

Į Jo­no Pau­liaus II pi­lig­ri­mų ke­lią yra įtrauk­ti svar­biau­si sak­ra­li­niai ob­jek­tai, ku­riuos ap­lan­kė Po­pie­žius vi­zi­to Lie­tu­vo­je me­tu, ki­ti su Po­pie­žiu­mi su­si­ję sak­ra­li­niai bei pi­lig­ri­mų ir tu­ris­tų lan­ko­mi ob­jek­tai.

Juos at­rin­ko dar­bo gru­pė, su­da­ry­ta iš Lie­tu­vos Vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­jos, ar­ki­vys­ku­pi­jų ir vys­ku­pi­jų ku­ri­jų, Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos, Ūkio, Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jų, Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to, ap­skri­čių ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vų.



Kaip la­biau­siai lan­ko­mi

Jo­no Pau­liaus II pi­lig­ri­mų ke­lio ob­jek­tai yra šie: Vil­niaus Šv. Sta­nis­lo­vo ir Šv. Vla­dis­lo­vo ar­ki­ka­ted­ra ba­zi­li­ka, Vil­niaus Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos, Gai­les­tin­gu­mo Mo­ti­nos, va­di­na­mo­ji Auš­ros Var­tų kop­ly­čia ir Šv. Te­re­sės baž­ny­čia, Vil­niaus Kry­žiaus ke­lias (Vil­niaus Kal­va­ri­jos), Tra­kų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­si­lan­ky­mo pa­ra­pi­nė baž­ny­čia, Kau­no Šv. Apaš­ta­lų Pet­ro ir Po­vi­lo ar­ki­ka­ted­ra ba­zi­li­ka, Kau­no Kris­taus Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čia, Pa­žais­lio ka­mal­du­lių vie­nuo­ly­no an­samb­lis, Ši­lu­vos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Gi­mi­mo ba­zi­li­ka, Ši­lu­vos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­si­reiš­ki­mo kop­ly­čia ir tarp jų esan­ti te­ri­to­ri­ja, Kry­žių kal­nas (Jur­gai­čių, Do­man­tų pi­lia­kal­nis, va­di­na­mas Švent­kal­niu, Pi­lies kal­nu), Šiau­lių Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Po­vi­lo ka­ted­ra, Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios ir vie­nuo­ly­no an­samb­lis, Ma­ri­jam­po­lės Šv. Ar­kan­ge­lo My­ko­lo ba­zi­li­ka ir pa­lai­min­to­jo Jur­gio Ma­tu­lai­čio kop­ly­čia jo tė­viš­kė­je Lū­gi­nė­je ( Ma­ri­jam­po­lės sav.), Že­mai­čių Kal­va­ri­jos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­si­lan­ky­mo ba­zi­li­ka ir Kry­žiaus ke­lio kop­ly­čios, Pi­va­šiū­nų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čia.

Ka­ta­li­kų Baž­ny­čiai ko­mi­si­jo­je at­sto­va­vęs ar­ki­vys­ku­pas S.Tam­ke­vi­čius at­krei­pė dė­me­sį, jog pir­miau­sia di­džiau­sios pa­ra­mos rei­kės Ty­tu­vė­nų ir Pa­žais­lio an­samb­liams, Tra­kų, Vil­niaus Šv. Te­re­sės baž­ny­čioms, Auš­ros Var­tų kop­ly­čiai. Di­de­li dar­bai lau­kia Ši­lu­vo­je, ku­rio­je ki­tą­met bus mi­ni­mas Ma­ri­jos ap­si­reiš­ki­mo 400 me­tų ju­bi­lie­jus.



Vil­ka­viš­kie­čių marš­ru­tai

Į Pi­lig­ri­mo ke­lio marš­ru­tą įtrauk­tos vie­to­vės ge­rai ži­no­mos ir mū­sų ra­jo­no pi­lig­ri­mams. Daug ke­lio­nių or­ga­ni­zuo­ja­ma į Kry­žių kal­ną, Ši­lu­vą, lan­ko­ma Auš­ros Var­tų kop­ly­čia, Že­mai­čių Kal­va­ri­jos, Pa­žais­lio vie­nuo­ly­nas, o mūsų krašto pa­šo­nė­je esan­čią pa­lai­min­to­jo Jur­gio Ma­tu­lai­čio gim­ti­nę bei Ma­ri­jam­po­lės ba­zi­li­kos kop­ly­čią žmo­nės lan­ko in­di­vi­dua­liai.

Šiuo me­tu pi­lig­ri­mai yra kvie­čia­mi į penk­tą­jį pi­lig­ri­mi­nį žy­gį iš Kry­žių kal­no į Ši­lu­vą. Šie pės­čių­jų žy­giai pra­si­dė­jo mi­nint Jo­no Pau­liaus II vie­šė­ji­mo Lie­tu­vo­je de­šimt­me­tį ir jau ta­po krikš­čio­niš­koms ver­ty­bėms nea­be­jin­go jau­ni­mo iš vi­sos Lie­tu­vos šven­te.

Dau­ge­lis žmo­nių pri­si­me­na ar­ba yra gir­dė­ję apie ti­kin­čių­jų ei­se­nas iš Ty­tu­vė­nų į Ši­lu­vą, ku­rias drau­dė bei per­se­kio­jo tarybinė val­džia. To­se ei­se­no­se da­ly­vau­da­vo ne­ma­žai mū­sų kraš­to žmo­nių.



Nuo se­niau­sių lai­kų

Pi­lig­ri­mi­nės ke­lio­nės ži­no­mos vi­so­se pa­sau­lio re­li­gi­jo­se. Anks­čiau­si duo­me­nys apie pi­lig­ri­mys­tę mus pa­sie­kia iš Me­so­po­ta­mi­jos. Se­no­vės Egip­te į pa­grin­di­nių die­vų šven­to­ves su­si­rink­da­vo mil­ži­niš­kos mi­nios žmo­nių. An­ti­ki­nė­je Grai­ki­jo­je daug pi­lig­ri­mų, ypač per olim­pi­nes žai­dy­nes, ke­liau­da­vo į Dzeu­so šven­to­vę Olim­pi­jo­je. Krikš­čio­ny­bė­je pi­lig­ri­mys­tės reiš­ki­nys at­si­sklei­džia ryš­kiau­siai. Pir­mie­ji krikš­čio­nių pi­lig­ri­mai bu­vo Trys ka­ra­liai, ap­lan­kę kū­di­kė­lį Jė­zų.

Žmo­nės jau nuo ant­ro mū­sų eros am­žiaus ke­liau­ja į Ro­mą, kur bu­vo nu­kan­kin­ti apaš­ta­lai Pet­ras ir Pau­lius. Pi­lig­ri­mys­tės į Je­ru­za­lę bei ki­tus Šven­to­sios Že­mės mies­tus įsi­tvir­ti­no tre­čia­me am­žiu­je ir ypač su­stip­rė­jo im­pe­ra­to­riui Kons­tan­ti­nui 313 me­tais Ro­mos im­pe­ri­jo­je le­ga­li­za­vus krikš­čio­ny­bę.

Pi­lig­ri­mi­nės ke­lio­nės la­bai po­pu­lia­rios tarp ka­ta­li­kų. Di­džiau­si krikš­čio­nių pi­lig­ri­mi­niai cent­rai be­veik iš­skir­ti­nai pri­klau­so Ro­mos Ka­ta­li­kų baž­ny­čiai, daug ke­liau­to­jų plūs­ta į Ma­ri­jos ap­si­reiš­ki­mo vie­tas, ypač Lur­dą ir Fa­ti­mą.

Pi­lig­ri­mys­tė tu­ri ir sim­bo­li­nę reikš­mę. Tai ke­lio­nė ne tik į išo­riš­kai ap­čiuo­pia­mą geog­ra­fi­nę vie­tą, bet ir į sa­vo vi­daus erd­ves.



Tu­ri sa­vo ženk­lą

Nuo 2004 me­tų vei­kian­ti sa­va­no­riš­ka, sa­va­ran­kiš­ka, pel­no ne­sie­kian­ti Lie­tu­vos pi­lig­ri­mų bend­ri­ja or­ga­ni­zuo­ja ir pa­de­da or­ga­ni­zuo­ti pi­lig­ri­mi­nes ke­lio­nes į Lie­tu­vos bei už­sie­nio šven­tą­sias krikš­čio­niš­kas vie­tas, sto­vyk­las, or­ga­ni­zuo­ja įvai­rius se­mi­na­rus, pa­ro­das, lab­da­ros ren­gi­nius, rū­pi­na­si krikš­čio­niš­kų pi­lig­ri­mi­nių vie­tų kul­tū­ri­nės ap­lin­kos iš­sau­go­ji­mu ir kt. Bend­ri­ja tu­ri sa­vo sim­bo­lį – sti­li­zuo­tą ke­liau­to­ją su ap­siaus­tu, skry­bė­le ir laz­da ran­ko­je. Bend­ri­jos tink­la­la­py­je in­for­muo­ja­ma apie pi­lig­ri­mi­nes ke­lio­nes ir pi­lig­ri­mi­nes vie­tas, da­li­ja­ma­si įspū­džiais.



Įra­šy­ti ir Alks­nė­nai

Tarp Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos te­ri­to­ri­jo­je pa­mi­nė­tų ke­tu­rių pi­lig­ri­mi­nių vie­tų – Ma­ri­jam­po­lės, Ke­tur­nau­jie­nos, Kry­žių ir Alks­nė­nų – vie­na yra mū­sų ra­jo­ne. Tai – Alks­nė­nai ir Ma­žu­čių kop­ly­tė­lė. Alks­nė­nų baž­ny­čio­je ver­ti­na­ma di­dį­jį al­to­rių puo­šian­ti XVI am­žiaus Ma­ri­jos sta­tu­la, dar va­di­na­ma Alks­nė­nų Ma­do­na, bei XIX am­žiaus vie­tos meist­ro nu­ta­py­ti mo­nu­men­ta­lių for­mų apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus at­vaiz­dai, įtai­sy­ti pa­lu­bė­je, abi­pus di­džio­jo al­to­riaus. Ta­čiau Alks­nė­nai la­biau ži­no­mi ir lan­ko­mi dėl Ma­žu­čių šal­ti­nė­lio, ku­rio van­duo esą tu­rįs gy­do­mų­jų sa­vy­bių, kal­ba­ma apie bu­vu­sius pa­gi­ji­mus, to­je vie­to­je esą pa­si­ro­džiu­si Ma­ri­ja.

Po ap­si­lan­ky­mų šio­je vie­to­je žmo­nės sa­ko­si pa­ti­rią ma­lo­nių. Ku­ni­gui A.Lu­ko­šai­čiui pa­ra­pi­jo­je dir­bant, mal­di­nin­kai pa­lik­da­vo ei­lė­raš­čių ar liu­di­ji­mų, iš­reiš­kian­čių jų jaus­mus, vi­sa tai yra su­rink­ta ir iš­spaus­din­ta kny­ge­lė­je.

Alks­nė­nuo­se kas­met di­džiau­si šven­čia­mi at­lai­dai yra Žo­li­nės, ar­ba Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų, šven­tė.

Be­je, ki­ta­me ra­jo­no kraš­te, šo­ne Pa­viš­ty­čio, taip pat yra su Ma­ri­jos gar­bi­ni­mu su­sie­ta šal­ti­niuo­ta vie­ta, ku­ri daž­niau­siai va­di­na­ma Ši­le­liu, ji nu­sė­ta lan­ky­to­jų pa­lik­tais dau­gy­be įvai­rių dy­džių ir for­mų kry­žių. Pi­lig­ri­mai dar daž­nai ap­lan­ko ir Bu­da­vo­nės miš­ke (Bart­nin­kų se­niū­ni­ja) ku­ni­gų nu­kan­ki­ni­mo vie­tą. Ta­čiau daž­niau­siai tik į Alks­nė­nus už­su­kan­tys mal­di­nin­kai su­klum­pa šven­to­riu­je prie Bu­da­vo­nės kan­ki­nio ku­ni­go Jus­ti­no Dab­ri­los ka­po. At­gi­mi­mo pra­džio­je pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­siems krikš­čio­nims te­ko daug ke­lių nu­min­ti, kol val­džia lei­do ant pa­mink­lo at­sta­ty­ti po­ka­rio lai­ku nu­dau­žy­tą tri­jų ku­ni­gų kan­ki­ni­mo sce­ną, kur aiš­kiai pa­vaiz­duo­ti en­ka­vė­dis­tai su dur­tu­vais.



Žings­niai į sa­ve

Rugp­jū­čio pir­mą­ją su­ka­ko vie­ni me­tai, kai Alks­nė­nų pa­ra­pi­jos kle­bo­nu pa­skir­tas ku­ni­gas Arū­nas Si­mo­na­vi­čius. Praei­tą sa­vai­tę grį­žęs iš pi­lig­ri­mi­nės ke­lio­nės į Tai­ze, jis pri­si­pa­ži­no, jog lai­kas pa­ra­pi­jo­je praė­jo kaip la­bai sun­ki ir įspū­din­ga pi­lig­ri­mo ke­lio­nė. „Ši­tie me­tai nuo­la­tos mo­kė glaus­tis prie Die­vo, ir jis pa­ro­dė, kas ma­ny­je yra ge­ro ir blo­go. At­si­kė­lęs iš Dzū­ki­jos į Su­val­ki­ją, daug ko pa­ty­riau“, – pri­si­pa­ži­no me­tus kai­mo pa­ra­pi­jo­je „kle­bo­no duo­nos ra­ga­vęs“ dva­si­nin­kas.

Pap­ra­šy­tas pla­čiau pa­pa­sa­ko­ti apie pi­lig­ri­mys­tės į Tai­ze bend­ruo­me­nę Pran­cū­zi­jo­je, kur lan­kė­si penk­tą kar­tą, įspū­džius, pa­šne­ko­vas iš­sky­rė es­mi­nį da­ly­ką: kiek­vie­ną žmo­gų, taip pat ir jį, ten prii­ma to­kį, koks yra – su silp­ny­bė­mis ir trū­ku­mais, mo­ka pa­kęs­ti ir ma­to ge­rų, gra­žių da­ly­kų. „Šie­met dar la­biau su­vo­kiau, jog Tai­ze yra kaž­ko­kia kon­cent­ruo­ta Die­vo ma­lo­nė, kur pa­ro­do, kas ta­vy­je yra ge­ro ir kas blo­go, bet tai su­vo­kęs tu ne­puo­li į ne­vil­tį ir sa­vęs ne­gniuž­dai. Tai­ze la­bai pa­brė­žia­ma drau­gys­tė su Die­vu ir ki­tais krikš­čio­ni­mis“, – da­li­jo­si iš­gy­ven­ta pa­tir­ti­mi pa­šne­ko­vas.



Prii­ma at­vi­ra šir­di­mi

Sun­ku šian­dien tiks­liai įvar­dy­ti, kas ir ko­kiais mo­ty­vais rem­da­mie­si Alks­nė­nų vie­to­vę įvar­di­jo pi­lig­ri­mi­ne.

Ti­kė­ji­mo ir ki­tų žmo­gaus lais­vių var­žy­mo lai­kais į Alks­nė­nus mels­tis at­va­žiuo­da­vo žmo­nės iš Kau­no trau­ki­niais, pa­slau­gūs ma­ši­nis­tai net stab­tel­da­vo juos iš­leis­ti prie Mažučių kop­ly­tė­lės.

Kun. A.Si­mo­na­vi­čius šį reiš­ki­nį su­gre­ti­no su Ma­ri­jos pi­lig­ri­mys­te. Die­vo Mo­ti­nos ke­ly­je bu­vo svar­bu vi­sur ei­ti su sū­nu­mi Jė­zu­mi – Die­vu. Vė­liau ji vie­na lan­kė įvai­rių vie­to­vių krikš­čio­nių bend­ruo­me­nes. O Žo­li­nė, Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų šven­tė, yra Die­vo Mo­ti­nos pi­lig­ri­mi­nės ke­lio­nės pa­bai­ga. Ir kiek­vie­no pi­lig­ri­mo ke­lio­nės tiks­las yra nuo­la­ti­nis ėji­mas ti­kė­ji­mo ke­liu, vi­lian­tis vie­tos dan­gu­je.

Kle­bo­nas pa­si­džiau­gė, jog kiek­vie­no mė­ne­sio pa­sku­ti­nį šeš­ta­die­nį į Ma­žu­čių kop­ly­tė­lę ir į Alks­nė­nus at­va­žiuo­jan­tys mels­tis žmo­nės iš ki­tų Lie­tu­vos vie­to­vių, taip pat Puns­ko lie­tu­viai, per Ma­ri­ją ieš­ko Die­vo. Su­lau­kia­ma ir pa­sto­vios mal­di­nin­kų gru­pės iš Kau­no, ku­riems ku­ni­gas jau ve­dė ka­te­che­zes apie iš­pa­žin­tį, šv. Mi­šias ir t. t.

„Tai žmo­nės, į ku­riuos pa­moks­lo žo­džiai te­ka kaip šal­ti­nio van­duo, ir gie­da jie, mel­džia­si iš vi­sos šir­dies, iš se­ny­vų žmo­nių spin­du­liuo­ja jau­nat­viš­ka dva­sia“, – kal­bė­jo ku­ni­gas.

Me­tus pa­ra­pi­jo­je dir­ban­tis kle­bo­nas pa­ste­bė­jo, jog ma­žo­je Alks­nė­nų baž­ny­čio­je ir ei­li­niais sek­ma­die­niais žmo­nės mel­džia­si nuo­šir­džiai, dauguma mo­ka ne­ma­žai se­nų­jų gies­mių ir įsi­jun­gia į gie­do­ji­mą, su­si­kim­ba ran­ko­mis.

„Aš ma­nau, kad taip parapijiečius „su­šil­dė“ Pau­lius“, – sa­kė ku­ni­gas apie prieš me­tus iš šios pa­ra­pi­jos į Lei­pa­lin­gį per­kel­tą il­ga­me­tį pa­ra­pi­jos kle­bo­ną Pau­lių Mar­čiu­ko­nį.



Žo­li­nės pa­grin­di­niai at­lai­dai Alks­nė­nuo­se šie­met vyks rugp­jū­čio 15 die­ną, o tra­di­ciš­kai įpras­tas jų tę­si­nys – ki­tą sek­ma­die­nį, rugp­jū­čio 19 die­ną.

Šv. Mi­šios šias abi die­nas bus au­ko­ja­mos 10 va­lan­dą Ma­žu­čių kop­ly­tė­lė­je, 12 va­lan­dą – Alks­nė­nų baž­ny­čio­je.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---