„Santaka“ / Piligrimų kelias panašus – tai tik ėjimo į save ieškojimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-08-13 21:09

Dalinkitės:  


Į Žolinės atlaidus atvykstančius žmones Alksnėnuose pasitinka perdažyti vartai su varpine. Juos eilinį sekmadienį praveria tik kelios dešimtys vietinių ir aplinkinių kaimų gyventojų.

Autorės nuotr.


Piligrimų kelias panašus – tai tik ėjimo į save ieškojimas

Birutė NENĖNIENĖ



Kviečia dalyvauti projekte



Praei­tą sa­vai­tę Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no Jo­no Pau­liaus II pi­lig­ri­mų ke­lio kū­ri­mo ir jo ob­jek­tų pri­tai­ky­mo pi­lig­ri­mų ir tu­riz­mo reik­mėms 2007–2013 me­tų pro­gra­mą. Tai pa­ska­ti­no pa­si­do­mė­ti pla­čiau apie tai ir pi­lig­ri­mys­tę ap­skri­tai.

Prog­ra­ma bus įgy­ven­di­na­ma tri­mis eta­pais. Šie­met Pi­lig­ri­mų ke­lio pro­gra­mai įgy­ven­din­ti Vy­riau­sy­bė iš Pri­va­ti­za­vi­mo fon­do sky­rė 10 mln. li­tų, Ūkio mi­nis­te­ri­ja – 300 tūks­tan­čių. Pla­nuo­ja­ma, kad už­baig­ti pir­mo­jo eta­po dar­bams 2008 me­tais rei­kės dar apie 28 mi­li­jo­nų li­tų.

Kaip pra­ne­ša Vy­riau­sy­bės spau­dos tar­ny­ba, įgy­ven­di­nus šią pro­gra­mą bus įreng­ta vie­šo­ji inf­rast­ruk­tū­ra, su­da­ry­tos bū­ti­nos są­ly­gos ob­jek­tų lan­ky­mui, už­tik­rin­tas sklan­dus jų funk­cio­na­vi­mas ir ob­jek­tų sau­gu­mas.

Vy­riau­sy­bė kvie­čia vi­suo­me­nę, sa­vi­val­dy­bes, ap­skri­tis, vers­li­nin­kus, už­sie­nio par­tne­rius da­ly­vau­ti šia­me pro­jek­te.

Ti­ki­ma­si, kad šios pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mas pa­dės atei­ties kar­toms iš­sau­go­ti sak­ra­li­nius ob­jek­tus, taip pat pa­ska­tins ob­jek­tų lan­ky­mą, į Lie­tu­vą pri­trauks di­des­nius pi­lig­ri­mų ir tu­ris­tų srau­tus.

Į Jo­no Pau­liaus II pi­lig­ri­mų ke­lią yra įtrauk­ti svar­biau­si sak­ra­li­niai ob­jek­tai, ku­riuos ap­lan­kė Po­pie­žius vi­zi­to Lie­tu­vo­je me­tu, ki­ti su Po­pie­žiu­mi su­si­ję sak­ra­li­niai bei pi­lig­ri­mų ir tu­ris­tų lan­ko­mi ob­jek­tai.

Juos at­rin­ko dar­bo gru­pė, su­da­ry­ta iš Lie­tu­vos Vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­jos, ar­ki­vys­ku­pi­jų ir vys­ku­pi­jų ku­ri­jų, Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos, Ūkio, Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jų, Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to, ap­skri­čių ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vų.



Kaip la­biau­siai lan­ko­mi

Jo­no Pau­liaus II pi­lig­ri­mų ke­lio ob­jek­tai yra šie: Vil­niaus Šv. Sta­nis­lo­vo ir Šv. Vla­dis­lo­vo ar­ki­ka­ted­ra ba­zi­li­ka, Vil­niaus Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos, Gai­les­tin­gu­mo Mo­ti­nos, va­di­na­mo­ji Auš­ros Var­tų kop­ly­čia ir Šv. Te­re­sės baž­ny­čia, Vil­niaus Kry­žiaus ke­lias (Vil­niaus Kal­va­ri­jos), Tra­kų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­si­lan­ky­mo pa­ra­pi­nė baž­ny­čia, Kau­no Šv. Apaš­ta­lų Pet­ro ir Po­vi­lo ar­ki­ka­ted­ra ba­zi­li­ka, Kau­no Kris­taus Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čia, Pa­žais­lio ka­mal­du­lių vie­nuo­ly­no an­samb­lis, Ši­lu­vos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Gi­mi­mo ba­zi­li­ka, Ši­lu­vos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­si­reiš­ki­mo kop­ly­čia ir tarp jų esan­ti te­ri­to­ri­ja, Kry­žių kal­nas (Jur­gai­čių, Do­man­tų pi­lia­kal­nis, va­di­na­mas Švent­kal­niu, Pi­lies kal­nu), Šiau­lių Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Po­vi­lo ka­ted­ra, Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios ir vie­nuo­ly­no an­samb­lis, Ma­ri­jam­po­lės Šv. Ar­kan­ge­lo My­ko­lo ba­zi­li­ka ir pa­lai­min­to­jo Jur­gio Ma­tu­lai­čio kop­ly­čia jo tė­viš­kė­je Lū­gi­nė­je ( Ma­ri­jam­po­lės sav.), Že­mai­čių Kal­va­ri­jos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­si­lan­ky­mo ba­zi­li­ka ir Kry­žiaus ke­lio kop­ly­čios, Pi­va­šiū­nų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čia.

Ka­ta­li­kų Baž­ny­čiai ko­mi­si­jo­je at­sto­va­vęs ar­ki­vys­ku­pas S.Tam­ke­vi­čius at­krei­pė dė­me­sį, jog pir­miau­sia di­džiau­sios pa­ra­mos rei­kės Ty­tu­vė­nų ir Pa­žais­lio an­samb­liams, Tra­kų, Vil­niaus Šv. Te­re­sės baž­ny­čioms, Auš­ros Var­tų kop­ly­čiai. Di­de­li dar­bai lau­kia Ši­lu­vo­je, ku­rio­je ki­tą­met bus mi­ni­mas Ma­ri­jos ap­si­reiš­ki­mo 400 me­tų ju­bi­lie­jus.



Vil­ka­viš­kie­čių marš­ru­tai

Į Pi­lig­ri­mo ke­lio marš­ru­tą įtrauk­tos vie­to­vės ge­rai ži­no­mos ir mū­sų ra­jo­no pi­lig­ri­mams. Daug ke­lio­nių or­ga­ni­zuo­ja­ma į Kry­žių kal­ną, Ši­lu­vą, lan­ko­ma Auš­ros Var­tų kop­ly­čia, Že­mai­čių Kal­va­ri­jos, Pa­žais­lio vie­nuo­ly­nas, o mūsų krašto pa­šo­nė­je esan­čią pa­lai­min­to­jo Jur­gio Ma­tu­lai­čio gim­ti­nę bei Ma­ri­jam­po­lės ba­zi­li­kos kop­ly­čią žmo­nės lan­ko in­di­vi­dua­liai.

Šiuo me­tu pi­lig­ri­mai yra kvie­čia­mi į penk­tą­jį pi­lig­ri­mi­nį žy­gį iš Kry­žių kal­no į Ši­lu­vą. Šie pės­čių­jų žy­giai pra­si­dė­jo mi­nint Jo­no Pau­liaus II vie­šė­ji­mo Lie­tu­vo­je de­šimt­me­tį ir jau ta­po krikš­čio­niš­koms ver­ty­bėms nea­be­jin­go jau­ni­mo iš vi­sos Lie­tu­vos šven­te.

Dau­ge­lis žmo­nių pri­si­me­na ar­ba yra gir­dė­ję apie ti­kin­čių­jų ei­se­nas iš Ty­tu­vė­nų į Ši­lu­vą, ku­rias drau­dė bei per­se­kio­jo tarybinė val­džia. To­se ei­se­no­se da­ly­vau­da­vo ne­ma­žai mū­sų kraš­to žmo­nių.



Nuo se­niau­sių lai­kų

Pi­lig­ri­mi­nės ke­lio­nės ži­no­mos vi­so­se pa­sau­lio re­li­gi­jo­se. Anks­čiau­si duo­me­nys apie pi­lig­ri­mys­tę mus pa­sie­kia iš Me­so­po­ta­mi­jos. Se­no­vės Egip­te į pa­grin­di­nių die­vų šven­to­ves su­si­rink­da­vo mil­ži­niš­kos mi­nios žmo­nių. An­ti­ki­nė­je Grai­ki­jo­je daug pi­lig­ri­mų, ypač per olim­pi­nes žai­dy­nes, ke­liau­da­vo į Dzeu­so šven­to­vę Olim­pi­jo­je. Krikš­čio­ny­bė­je pi­lig­ri­mys­tės reiš­ki­nys at­si­sklei­džia ryš­kiau­siai. Pir­mie­ji krikš­čio­nių pi­lig­ri­mai bu­vo Trys ka­ra­liai, ap­lan­kę kū­di­kė­lį Jė­zų.

Žmo­nės jau nuo ant­ro mū­sų eros am­žiaus ke­liau­ja į Ro­mą, kur bu­vo nu­kan­kin­ti apaš­ta­lai Pet­ras ir Pau­lius. Pi­lig­ri­mys­tės į Je­ru­za­lę bei ki­tus Šven­to­sios Že­mės mies­tus įsi­tvir­ti­no tre­čia­me am­žiu­je ir ypač su­stip­rė­jo im­pe­ra­to­riui Kons­tan­ti­nui 313 me­tais Ro­mos im­pe­ri­jo­je le­ga­li­za­vus krikš­čio­ny­bę.

Pi­lig­ri­mi­nės ke­lio­nės la­bai po­pu­lia­rios tarp ka­ta­li­kų. Di­džiau­si krikš­čio­nių pi­lig­ri­mi­niai cent­rai be­veik iš­skir­ti­nai pri­klau­so Ro­mos Ka­ta­li­kų baž­ny­čiai, daug ke­liau­to­jų plūs­ta į Ma­ri­jos ap­si­reiš­ki­mo vie­tas, ypač Lur­dą ir Fa­ti­mą.

Pi­lig­ri­mys­tė tu­ri ir sim­bo­li­nę reikš­mę. Tai ke­lio­nė ne tik į išo­riš­kai ap­čiuo­pia­mą geog­ra­fi­nę vie­tą, bet ir į sa­vo vi­daus erd­ves.



Tu­ri sa­vo ženk­lą

Nuo 2004 me­tų vei­kian­ti sa­va­no­riš­ka, sa­va­ran­kiš­ka, pel­no ne­sie­kian­ti Lie­tu­vos pi­lig­ri­mų bend­ri­ja or­ga­ni­zuo­ja ir pa­de­da or­ga­ni­zuo­ti pi­lig­ri­mi­nes ke­lio­nes į Lie­tu­vos bei už­sie­nio šven­tą­sias krikš­čio­niš­kas vie­tas, sto­vyk­las, or­ga­ni­zuo­ja įvai­rius se­mi­na­rus, pa­ro­das, lab­da­ros ren­gi­nius, rū­pi­na­si krikš­čio­niš­kų pi­lig­ri­mi­nių vie­tų kul­tū­ri­nės ap­lin­kos iš­sau­go­ji­mu ir kt. Bend­ri­ja tu­ri sa­vo sim­bo­lį – sti­li­zuo­tą ke­liau­to­ją su ap­siaus­tu, skry­bė­le ir laz­da ran­ko­je. Bend­ri­jos tink­la­la­py­je in­for­muo­ja­ma apie pi­lig­ri­mi­nes ke­lio­nes ir pi­lig­ri­mi­nes vie­tas, da­li­ja­ma­si įspū­džiais.



Įra­šy­ti ir Alks­nė­nai

Tarp Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos te­ri­to­ri­jo­je pa­mi­nė­tų ke­tu­rių pi­lig­ri­mi­nių vie­tų – Ma­ri­jam­po­lės, Ke­tur­nau­jie­nos, Kry­žių ir Alks­nė­nų – vie­na yra mū­sų ra­jo­ne. Tai – Alks­nė­nai ir Ma­žu­čių kop­ly­tė­lė. Alks­nė­nų baž­ny­čio­je ver­ti­na­ma di­dį­jį al­to­rių puo­šian­ti XVI am­žiaus Ma­ri­jos sta­tu­la, dar va­di­na­ma Alks­nė­nų Ma­do­na, bei XIX am­žiaus vie­tos meist­ro nu­ta­py­ti mo­nu­men­ta­lių for­mų apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus at­vaiz­dai, įtai­sy­ti pa­lu­bė­je, abi­pus di­džio­jo al­to­riaus. Ta­čiau Alks­nė­nai la­biau ži­no­mi ir lan­ko­mi dėl Ma­žu­čių šal­ti­nė­lio, ku­rio van­duo esą tu­rįs gy­do­mų­jų sa­vy­bių, kal­ba­ma apie bu­vu­sius pa­gi­ji­mus, to­je vie­to­je esą pa­si­ro­džiu­si Ma­ri­ja.

Po ap­si­lan­ky­mų šio­je vie­to­je žmo­nės sa­ko­si pa­ti­rią ma­lo­nių. Ku­ni­gui A.Lu­ko­šai­čiui pa­ra­pi­jo­je dir­bant, mal­di­nin­kai pa­lik­da­vo ei­lė­raš­čių ar liu­di­ji­mų, iš­reiš­kian­čių jų jaus­mus, vi­sa tai yra su­rink­ta ir iš­spaus­din­ta kny­ge­lė­je.

Alks­nė­nuo­se kas­met di­džiau­si šven­čia­mi at­lai­dai yra Žo­li­nės, ar­ba Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų, šven­tė.

Be­je, ki­ta­me ra­jo­no kraš­te, šo­ne Pa­viš­ty­čio, taip pat yra su Ma­ri­jos gar­bi­ni­mu su­sie­ta šal­ti­niuo­ta vie­ta, ku­ri daž­niau­siai va­di­na­ma Ši­le­liu, ji nu­sė­ta lan­ky­to­jų pa­lik­tais dau­gy­be įvai­rių dy­džių ir for­mų kry­žių. Pi­lig­ri­mai dar daž­nai ap­lan­ko ir Bu­da­vo­nės miš­ke (Bart­nin­kų se­niū­ni­ja) ku­ni­gų nu­kan­ki­ni­mo vie­tą. Ta­čiau daž­niau­siai tik į Alks­nė­nus už­su­kan­tys mal­di­nin­kai su­klum­pa šven­to­riu­je prie Bu­da­vo­nės kan­ki­nio ku­ni­go Jus­ti­no Dab­ri­los ka­po. At­gi­mi­mo pra­džio­je pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­siems krikš­čio­nims te­ko daug ke­lių nu­min­ti, kol val­džia lei­do ant pa­mink­lo at­sta­ty­ti po­ka­rio lai­ku nu­dau­žy­tą tri­jų ku­ni­gų kan­ki­ni­mo sce­ną, kur aiš­kiai pa­vaiz­duo­ti en­ka­vė­dis­tai su dur­tu­vais.



Žings­niai į sa­ve

Rugp­jū­čio pir­mą­ją su­ka­ko vie­ni me­tai, kai Alks­nė­nų pa­ra­pi­jos kle­bo­nu pa­skir­tas ku­ni­gas Arū­nas Si­mo­na­vi­čius. Praei­tą sa­vai­tę grį­žęs iš pi­lig­ri­mi­nės ke­lio­nės į Tai­ze, jis pri­si­pa­ži­no, jog lai­kas pa­ra­pi­jo­je praė­jo kaip la­bai sun­ki ir įspū­din­ga pi­lig­ri­mo ke­lio­nė. „Ši­tie me­tai nuo­la­tos mo­kė glaus­tis prie Die­vo, ir jis pa­ro­dė, kas ma­ny­je yra ge­ro ir blo­go. At­si­kė­lęs iš Dzū­ki­jos į Su­val­ki­ją, daug ko pa­ty­riau“, – pri­si­pa­ži­no me­tus kai­mo pa­ra­pi­jo­je „kle­bo­no duo­nos ra­ga­vęs“ dva­si­nin­kas.

Pap­ra­šy­tas pla­čiau pa­pa­sa­ko­ti apie pi­lig­ri­mys­tės į Tai­ze bend­ruo­me­nę Pran­cū­zi­jo­je, kur lan­kė­si penk­tą kar­tą, įspū­džius, pa­šne­ko­vas iš­sky­rė es­mi­nį da­ly­ką: kiek­vie­ną žmo­gų, taip pat ir jį, ten prii­ma to­kį, koks yra – su silp­ny­bė­mis ir trū­ku­mais, mo­ka pa­kęs­ti ir ma­to ge­rų, gra­žių da­ly­kų. „Šie­met dar la­biau su­vo­kiau, jog Tai­ze yra kaž­ko­kia kon­cent­ruo­ta Die­vo ma­lo­nė, kur pa­ro­do, kas ta­vy­je yra ge­ro ir kas blo­go, bet tai su­vo­kęs tu ne­puo­li į ne­vil­tį ir sa­vęs ne­gniuž­dai. Tai­ze la­bai pa­brė­žia­ma drau­gys­tė su Die­vu ir ki­tais krikš­čio­ni­mis“, – da­li­jo­si iš­gy­ven­ta pa­tir­ti­mi pa­šne­ko­vas.



Prii­ma at­vi­ra šir­di­mi

Sun­ku šian­dien tiks­liai įvar­dy­ti, kas ir ko­kiais mo­ty­vais rem­da­mie­si Alks­nė­nų vie­to­vę įvar­di­jo pi­lig­ri­mi­ne.

Ti­kė­ji­mo ir ki­tų žmo­gaus lais­vių var­žy­mo lai­kais į Alks­nė­nus mels­tis at­va­žiuo­da­vo žmo­nės iš Kau­no trau­ki­niais, pa­slau­gūs ma­ši­nis­tai net stab­tel­da­vo juos iš­leis­ti prie Mažučių kop­ly­tė­lės.

Kun. A.Si­mo­na­vi­čius šį reiš­ki­nį su­gre­ti­no su Ma­ri­jos pi­lig­ri­mys­te. Die­vo Mo­ti­nos ke­ly­je bu­vo svar­bu vi­sur ei­ti su sū­nu­mi Jė­zu­mi – Die­vu. Vė­liau ji vie­na lan­kė įvai­rių vie­to­vių krikš­čio­nių bend­ruo­me­nes. O Žo­li­nė, Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų šven­tė, yra Die­vo Mo­ti­nos pi­lig­ri­mi­nės ke­lio­nės pa­bai­ga. Ir kiek­vie­no pi­lig­ri­mo ke­lio­nės tiks­las yra nuo­la­ti­nis ėji­mas ti­kė­ji­mo ke­liu, vi­lian­tis vie­tos dan­gu­je.

Kle­bo­nas pa­si­džiau­gė, jog kiek­vie­no mė­ne­sio pa­sku­ti­nį šeš­ta­die­nį į Ma­žu­čių kop­ly­tė­lę ir į Alks­nė­nus at­va­žiuo­jan­tys mels­tis žmo­nės iš ki­tų Lie­tu­vos vie­to­vių, taip pat Puns­ko lie­tu­viai, per Ma­ri­ją ieš­ko Die­vo. Su­lau­kia­ma ir pa­sto­vios mal­di­nin­kų gru­pės iš Kau­no, ku­riems ku­ni­gas jau ve­dė ka­te­che­zes apie iš­pa­žin­tį, šv. Mi­šias ir t. t.

„Tai žmo­nės, į ku­riuos pa­moks­lo žo­džiai te­ka kaip šal­ti­nio van­duo, ir gie­da jie, mel­džia­si iš vi­sos šir­dies, iš se­ny­vų žmo­nių spin­du­liuo­ja jau­nat­viš­ka dva­sia“, – kal­bė­jo ku­ni­gas.

Me­tus pa­ra­pi­jo­je dir­ban­tis kle­bo­nas pa­ste­bė­jo, jog ma­žo­je Alks­nė­nų baž­ny­čio­je ir ei­li­niais sek­ma­die­niais žmo­nės mel­džia­si nuo­šir­džiai, dauguma mo­ka ne­ma­žai se­nų­jų gies­mių ir įsi­jun­gia į gie­do­ji­mą, su­si­kim­ba ran­ko­mis.

„Aš ma­nau, kad taip parapijiečius „su­šil­dė“ Pau­lius“, – sa­kė ku­ni­gas apie prieš me­tus iš šios pa­ra­pi­jos į Lei­pa­lin­gį per­kel­tą il­ga­me­tį pa­ra­pi­jos kle­bo­ną Pau­lių Mar­čiu­ko­nį.



Žo­li­nės pa­grin­di­niai at­lai­dai Alks­nė­nuo­se šie­met vyks rugp­jū­čio 15 die­ną, o tra­di­ciš­kai įpras­tas jų tę­si­nys – ki­tą sek­ma­die­nį, rugp­jū­čio 19 die­ną.

Šv. Mi­šios šias abi die­nas bus au­ko­ja­mos 10 va­lan­dą Ma­žu­čių kop­ly­tė­lė­je, 12 va­lan­dą – Alks­nė­nų baž­ny­čio­je.




Publikuota: 2007-08-13 21:09:56

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pacientų artimieji pasirengę sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai