|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazija pastatyta 1935 metais.
Tarp dviejų pasaulinių karų gyvenusiems vilkaviškiečiams mokyklų stoka skųstis nereikėjo. Vilkaviškyje veikė dvi gimnazijos: žydų ir lietuvių. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iškilo dvi pradžios mokyklos. Jas lankė ne tik lietuvių, bet ir vokiečių vaikai. Daugiatautis miestas po savo sparnu glaudė lietuvių, žydų, vokiečių ir mažą dalį rusų mažutėlių.
Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazija 2025 m. minės 90-ies metų jubiliejų.
Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios buvo likę ketveri metai. Vilkaviškis 1934-aisiais sugalvojo statyti naują mokyklą. Vieta buvo parinkta atokiau nuo miesto centro, šalia neseniai įkurto Vilkaviškio miesto sodo, kur tyvuliavo modernus nedidelis baseinas po atviru dangumi, veikė jaukus fontanas. Tarp medžių ir krūmų akį traukė karuselės – ratu besisukantys mediniai arkliukai, drambliai, liūtai. Smėliu užpiltose aikštelėse krykštavo vaikai. Čia ateidavo pailsėti įvairaus amžiaus žmonės.
Į Naujamiestyje iškilusios dviejų aukštų mokslo šventovės atidarymo iškilmes 1935 m. rugsėjo 1 d. sugužėjo ministrai iš Kauno, buvo perkirptas kaspinas ir sakomos šventinės kalbos.
Senuosiuose šaltiniuose rašoma, kad „mokyklos pašventinimo apeigas atliko Vilkaviškio parapijos klebonas, monsinjoras kunigas Povilaitis. Mokyklos salėje įvyko iškilmingas posėdis. Čia buvo perskaitytas ir pasirašytas įstaigos atidarymo ir pašventinimo aktas. (Spausdintas aukso raidėmis).
Buvo pasakyta daug gražių kalbų ir linkėjimų. Burmistras Antanas Sajeta (represuotas ir miręs Sibiro platybėse) papasakojo apie statybos apimtis. Vyriausybei buvo padėkota už projektui skirtas lėšas. Trys kartai valio nuskambėjo tautos vadui Antanui Smetonai.
Mokykla buvo pradėta statyti 1934 m. vasario mėn. 28 d. Statybos baigėsi 1935 m. rugpjūčio 31 dieną. Pradžios mokykloje cirkuliavo centrinis šildymas, buvo įrengtas vandentiekis, kanalizacija, ventiliacija, išvedžiota elektros instaliacija. Šalia iškilo ūkio pastatai. Visa teritorija aptverta tvora.“
Toliau rašoma, kad mokyklos patalpos pritaikytos šešioms klasėms. Kiekviena jų turėjo po penkiasdešimt kvadratų. Sporto salė buvo vadinama gimnastikos klase. Vidaus plane nurodyti du koridoriai, valgykla, darbo klasė, keturi tualetai, raštinė, mokytojų kambarys, mokslo priemonėms laikyti skirta patalpa.
Mokykloje buvo vestibiulis ir dveji laiptai, ūkinėje dalyje – katilinė ir sandėlys kurui laikyti.
Klasės buvo pakankamai aukštos – lubos siekė 3, 5 m, patalpos nudažytos šviesia spalva.
Naujieji mokyklos rūmai buvo dviejų aukštų. Po Antrojo pasaulinio karo, okupacijos metu, pristatė trečiąjį. Stogas 1935 m. buvo dengtas čerpėmis. Šalia stovėjo trys priestatai. Mokyklos direktorius ir sargas turėjo po butą. Mokyklos vadovui buvo skirti keturi kambariai, sargui – tik vienas. Čia jie ir gyveno.
Mokyklos rūmai pastatyti pagal Vilkaviškio inžinieriaus J. Maželio projektą. Fasadas buvo tinkuotas ir nudažytas gelsva spalva.
Įdomu tai, kad Vilkaviškio mieste stebuklingai išliko visos tarpukariu ar dar anksčiau statytos mokyklos.
Buvusios žydų gimnazijos vietoje (Vytauto g. 75-ame name) įsikūręs grožio salonas, kiek toliau – naujasis prekybos centras. Vėliau žydų gimnazija persikėlė į dabartines Savivaldybės administracijos erdves (S. Nėries g. 1).
Dar caro laikais iškilusiame mūriniame raudonų plytų name, kur veikė „Žiburio“ gimnazija, dabar įsikūrusi atnaujinta Vilkaviškio viešoji biblioteka. Maironio gatvėje esanti Vilkaviškio pradinė mokykla mena 1938 m. pastatymo datą.
Devyniasdešimties metų sukaktuves 2025 m. švęsianti Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazija turi istorinę praeitį. Praeitį, kuri neleis pasiklysti ateities darbuose ir iššūkiuose.
Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Tarp dviejų pasaulinių karų gyvenusiems vilkaviškiečiams mokyklų stoka skųstis nereikėjo. Vilkaviškyje veikė dvi gimnazijos: žydų ir lietuvių. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iškilo dvi pradžios mokyklos. Jas lankė ne tik lietuvių, bet ir vokiečių vaikai. Daugiatautis miestas po savo sparnu glaudė lietuvių, žydų, vokiečių ir mažą dalį rusų mažutėlių. |
Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazija 2025 m. minės 90-ies metų jubiliejų.
Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios buvo likę ketveri metai. Vilkaviškis 1934-aisiais sugalvojo statyti naują mokyklą. Vieta buvo parinkta atokiau nuo miesto centro, šalia neseniai įkurto Vilkaviškio miesto sodo, kur tyvuliavo modernus nedidelis baseinas po atviru dangumi, veikė jaukus fontanas. Tarp medžių ir krūmų akį traukė karuselės – ratu besisukantys mediniai arkliukai, drambliai, liūtai. Smėliu užpiltose aikštelėse krykštavo vaikai. Čia ateidavo pailsėti įvairaus amžiaus žmonės.
Į Naujamiestyje iškilusios dviejų aukštų mokslo šventovės atidarymo iškilmes 1935 m. rugsėjo 1 d. sugužėjo ministrai iš Kauno, buvo perkirptas kaspinas ir sakomos šventinės kalbos.
Senuosiuose šaltiniuose rašoma, kad „mokyklos pašventinimo apeigas atliko Vilkaviškio parapijos klebonas, monsinjoras kunigas Povilaitis. Mokyklos salėje įvyko iškilmingas posėdis. Čia buvo perskaitytas ir pasirašytas įstaigos atidarymo ir pašventinimo aktas. (Spausdintas aukso raidėmis).
Buvo pasakyta daug gražių kalbų ir linkėjimų. Burmistras Antanas Sajeta (represuotas ir miręs Sibiro platybėse) papasakojo apie statybos apimtis. Vyriausybei buvo padėkota už projektui skirtas lėšas. Trys kartai valio nuskambėjo tautos vadui Antanui Smetonai.
Mokykla buvo pradėta statyti 1934 m. vasario mėn. 28 d. Statybos baigėsi 1935 m. rugpjūčio 31 dieną. Pradžios mokykloje cirkuliavo centrinis šildymas, buvo įrengtas vandentiekis, kanalizacija, ventiliacija, išvedžiota elektros instaliacija. Šalia iškilo ūkio pastatai. Visa teritorija aptverta tvora.“
Toliau rašoma, kad mokyklos patalpos pritaikytos šešioms klasėms. Kiekviena jų turėjo po penkiasdešimt kvadratų. Sporto salė buvo vadinama gimnastikos klase. Vidaus plane nurodyti du koridoriai, valgykla, darbo klasė, keturi tualetai, raštinė, mokytojų kambarys, mokslo priemonėms laikyti skirta patalpa.
Mokykloje buvo vestibiulis ir dveji laiptai, ūkinėje dalyje – katilinė ir sandėlys kurui laikyti.
Klasės buvo pakankamai aukštos – lubos siekė 3, 5 m, patalpos nudažytos šviesia spalva.
Naujieji mokyklos rūmai buvo dviejų aukštų. Po Antrojo pasaulinio karo, okupacijos metu, pristatė trečiąjį. Stogas 1935 m. buvo dengtas čerpėmis. Šalia stovėjo trys priestatai. Mokyklos direktorius ir sargas turėjo po butą. Mokyklos vadovui buvo skirti keturi kambariai, sargui – tik vienas. Čia jie ir gyveno.
Mokyklos rūmai pastatyti pagal Vilkaviškio inžinieriaus J. Maželio projektą. Fasadas buvo tinkuotas ir nudažytas gelsva spalva.
Įdomu tai, kad Vilkaviškio mieste stebuklingai išliko visos tarpukariu ar dar anksčiau statytos mokyklos.
Buvusios žydų gimnazijos vietoje (Vytauto g. 75-ame name) įsikūręs grožio salonas, kiek toliau – naujasis prekybos centras. Vėliau žydų gimnazija persikėlė į dabartines Savivaldybės administracijos erdves (S. Nėries g. 1).
Dar caro laikais iškilusiame mūriniame raudonų plytų name, kur veikė „Žiburio“ gimnazija, dabar įsikūrusi atnaujinta Vilkaviškio viešoji biblioteka. Maironio gatvėje esanti Vilkaviškio pradinė mokykla mena 1938 m. pastatymo datą.
Devyniasdešimties metų sukaktuves 2025 m. švęsianti Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazija turi istorinę praeitį. Praeitį, kuri neleis pasiklysti ateities darbuose ir iššūkiuose.
Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Publikuota: 2024-03-12 10:42:38
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|