|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Didelė dalis melioracijos inžinerinių statinių Lietuvoje yra kritinės būklės, o tai turi didelės įtakos ūkininkų derliui.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
„Dabar Panevėžio rajono laukuose ežerai tyvuliuoja, – vasario pabaigoje teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė. – Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų, įrengtų daugiau kaip prieš pusšimtį metų, ūkininkai praranda dalį, o kartais ir visą derlių.“
Kritinė melioracijos būklė
Kaip pažymėjo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė, valstybei nuosavybės teise priklausančių 54 proc. melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimo lygis siekia net 74, 4 proc. ir toliau krinta po 1 proc. kasmet. „Iš 2, 5 mln. ha nusausintų drenažu žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha esantis drenažas yra kritinės būklės“, – akcentavo ministerijos atstovė.
Pasak jos, lėšų poreikis blogos būklės melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti yra gerokai perkopęs milijardą eurų.
„Panevėžio rajonas yra viena iš daugiausiai melioracijos sistemų turinčių vietovių Lietuvoje. Melioracijos sistemos įrengtos 115, 5 tūkst. ha žemės plote. Ir nors pastaraisiais metais šiems įrenginiams tvarkyti rajonas gauna nemažai lėšų, atnaujinta tik nedidelė dalis. Per metus galime rekonstruoti po 180–200 km griovių, o jų rajone yra apie 2 000 km. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų lietingais metais ūkininkai praranda dalį derliaus, o vietomis ir visą“, – padėtį apibūdino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.
Melioracijai numatyta 11, 2 mln. eurų
ŽŪM, įvertinusi kritinę melioracijos inžinerinių statinių būklę, jų atnaujinimą įtraukė į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP). Jame numatytos intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ tikslas – pasinaudojant parama rekonstruoti esamas melioracijos sistemas, sudarant galimybes ūkiams didinti veiklos produktyvumą, užtikrinti tvarią vandens apsaugą nuo taršiųjų medžiagų.
Paraiškos paramai gauti pagal šią intervencinę priemonę priimamos nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d.
Remiamos veiklos ir šiemet joms numatytos lėšos:
• reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas (4 mln. Eur),
• esamų melioracijos sistemų rekonstravimas (7, 2 mln. Eur).
Galimi pareiškėjai
„Panevėžio rajono savivaldybė paraišką paramai gauti pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ pateikė praėjusių metų rudenį. Nors finansavimo sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dar nepasirašyta, bet suskaičiavę balus manome, kad paramą gausime. Šias lėšas panaudosime melioracijos sistemoms atnaujinti Jotainių, Mikėnų, Vadoklių kadastro vietovėse. Tikimės sutvarkyti 19 km griovių ir 2 tiltus. Ir per šį kvietimą teiksime paraišką. Norime sutvarkyti Perekšlių ir Sujetų kadastro vietovių melioracijos sistemas. Ūkininkams, kurių žemėje vykdomi šie projektai, finansiškai nereikia prisidėti. Šiems projektams 65 proc. reikalingų lėšų skiriama iš SP, o 35 proc. – Panevėžio rajono savivaldybės indėlis. Visi įrenginiai yra valstybės turtas, o juos sutvarkius tiesioginę naudą gaus tose teritorijose dirbantys ūkininkai“, – pažymėjo Z. Bakanienė.
„Ūkininkauju Biržų rajone. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų laukų būklė apgailėtina. Susibūrę į asociaciją „Papilio melioracija“ 2023 metų rudenį pateikėme paraišką paramai pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gauti. Tikimės, kad bus skirtas finansavimas“, – lūkesčiais dalijosi asociacijos pirmininkas Tomas Trečiokas, pristatydamas dar vieną pareiškėjų grupę, ir patikino, kad tarp ūkininkų dėl šios paramos nesutarimų nekyla, nors asociacija turės padengti 35 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Be savivaldybių ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijų, paraiškas paramai pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gali teikti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupės. Visos pareiškėjų grupės paraiškas teikia kartu su savivaldybe, o jų partnerystė turi būti įtvirtinta jungtinės veiklos sutartimis.
Galima paramos suma
„Pernai teiktoje paraiškoje nurodėme didžiausią paramos sumą – 300 tūkst. eurų. Tiek pat paramos prašysime ir per šių metų kvietimą teikdami paraišką“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Z. Bakanienė.
Kaip nurodoma paramos teikimo taisyklėse, iki 300 tūkst. eurų parama teikiama pareiškėjams, ketinantiems rekonstruoti esamas melioracijos sistemas. Šios paramos intensyvumas – 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Planuojantiesiems įdiegti reguliuojamąjį drenažą į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas didžiausia galima paramos suma projektui – iki 40 tūkst. eurų. Pagal šią veiklą finansuojama 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Tinkamos investicijos
Įgyvendinantiesiems esamų melioracijos sistemų rekonstravimo projektus tinkamos finansuoti išlaidos yra melioracijos statinių (išskyrus drėkinimo sistemas) rekonstravimas, naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtos projekto reikmėms, pirkimas.
Vykdantiesiems reguliuojamojo drenažo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas įdiegimo projektus tinkamomis finansuoti investicijomis laikomos reguliuojamojo drenažo sistemų naujų įrenginių ir (ar) įrangos įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas išlaidos, aplinkosauginių investicijų įrengimo išlaidos, taip pat naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtos projekto reikmėms, pirkimo išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės.
Pagal abi priemonės veiklas remiamos bendrosios išlaidos. Jų finansuojama dalis gali būti ne daugiau kaip 8 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant konsultavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas, kurios negali viršyti 10 proc. projekto bendrųjų išlaidų.
Užsk. 319
„Dabar Panevėžio rajono laukuose ežerai tyvuliuoja, – vasario pabaigoje teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė. – Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų, įrengtų daugiau kaip prieš pusšimtį metų, ūkininkai praranda dalį, o kartais ir visą derlių.“ |
Kaip pažymėjo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė, valstybei nuosavybės teise priklausančių 54 proc. melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimo lygis siekia net 74, 4 proc. ir toliau krinta po 1 proc. kasmet. „Iš 2, 5 mln. ha nusausintų drenažu žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha esantis drenažas yra kritinės būklės“, – akcentavo ministerijos atstovė.
Pasak jos, lėšų poreikis blogos būklės melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti yra gerokai perkopęs milijardą eurų.
„Panevėžio rajonas yra viena iš daugiausiai melioracijos sistemų turinčių vietovių Lietuvoje. Melioracijos sistemos įrengtos 115, 5 tūkst. ha žemės plote. Ir nors pastaraisiais metais šiems įrenginiams tvarkyti rajonas gauna nemažai lėšų, atnaujinta tik nedidelė dalis. Per metus galime rekonstruoti po 180–200 km griovių, o jų rajone yra apie 2 000 km. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų lietingais metais ūkininkai praranda dalį derliaus, o vietomis ir visą“, – padėtį apibūdino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.
ŽŪM, įvertinusi kritinę melioracijos inžinerinių statinių būklę, jų atnaujinimą įtraukė į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP). Jame numatytos intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ tikslas – pasinaudojant parama rekonstruoti esamas melioracijos sistemas, sudarant galimybes ūkiams didinti veiklos produktyvumą, užtikrinti tvarią vandens apsaugą nuo taršiųjų medžiagų.
Paraiškos paramai gauti pagal šią intervencinę priemonę priimamos nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d.
Remiamos veiklos ir šiemet joms numatytos lėšos:
• reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas (4 mln. Eur),
• esamų melioracijos sistemų rekonstravimas (7, 2 mln. Eur).
„Panevėžio rajono savivaldybė paraišką paramai gauti pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ pateikė praėjusių metų rudenį. Nors finansavimo sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dar nepasirašyta, bet suskaičiavę balus manome, kad paramą gausime. Šias lėšas panaudosime melioracijos sistemoms atnaujinti Jotainių, Mikėnų, Vadoklių kadastro vietovėse. Tikimės sutvarkyti 19 km griovių ir 2 tiltus. Ir per šį kvietimą teiksime paraišką. Norime sutvarkyti Perekšlių ir Sujetų kadastro vietovių melioracijos sistemas. Ūkininkams, kurių žemėje vykdomi šie projektai, finansiškai nereikia prisidėti. Šiems projektams 65 proc. reikalingų lėšų skiriama iš SP, o 35 proc. – Panevėžio rajono savivaldybės indėlis. Visi įrenginiai yra valstybės turtas, o juos sutvarkius tiesioginę naudą gaus tose teritorijose dirbantys ūkininkai“, – pažymėjo Z. Bakanienė.
„Ūkininkauju Biržų rajone. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų laukų būklė apgailėtina. Susibūrę į asociaciją „Papilio melioracija“ 2023 metų rudenį pateikėme paraišką paramai pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gauti. Tikimės, kad bus skirtas finansavimas“, – lūkesčiais dalijosi asociacijos pirmininkas Tomas Trečiokas, pristatydamas dar vieną pareiškėjų grupę, ir patikino, kad tarp ūkininkų dėl šios paramos nesutarimų nekyla, nors asociacija turės padengti 35 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Be savivaldybių ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijų, paraiškas paramai pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gali teikti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupės. Visos pareiškėjų grupės paraiškas teikia kartu su savivaldybe, o jų partnerystė turi būti įtvirtinta jungtinės veiklos sutartimis.
„Pernai teiktoje paraiškoje nurodėme didžiausią paramos sumą – 300 tūkst. eurų. Tiek pat paramos prašysime ir per šių metų kvietimą teikdami paraišką“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Z. Bakanienė.
Kaip nurodoma paramos teikimo taisyklėse, iki 300 tūkst. eurų parama teikiama pareiškėjams, ketinantiems rekonstruoti esamas melioracijos sistemas. Šios paramos intensyvumas – 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Planuojantiesiems įdiegti reguliuojamąjį drenažą į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas didžiausia galima paramos suma projektui – iki 40 tūkst. eurų. Pagal šią veiklą finansuojama 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Įgyvendinantiesiems esamų melioracijos sistemų rekonstravimo projektus tinkamos finansuoti išlaidos yra melioracijos statinių (išskyrus drėkinimo sistemas) rekonstravimas, naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtos projekto reikmėms, pirkimas.
Vykdantiesiems reguliuojamojo drenažo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas įdiegimo projektus tinkamomis finansuoti investicijomis laikomos reguliuojamojo drenažo sistemų naujų įrenginių ir (ar) įrangos įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas išlaidos, aplinkosauginių investicijų įrengimo išlaidos, taip pat naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtos projekto reikmėms, pirkimo išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės.
Pagal abi priemonės veiklas remiamos bendrosios išlaidos. Jų finansuojama dalis gali būti ne daugiau kaip 8 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant konsultavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas, kurios negali viršyti 10 proc. projekto bendrųjų išlaidų.
Užsk. 319
Galerija: ŽŪM_03-05
Publikuota: 2024-03-05 12:26:38
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|