|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Nuo pat įkūrimo „Šokantiems bateliams“ vadovaujanti Vilija Jakubauskė džiaugiasi nueitu keliu.
Andrius GRYGELAITIS
Praėjo 10 metų nuo to laiko, kai rajono padangėje pradėjo skambėti „Šokančių batelių“ pavadinimas. Per visus šiuos metus keitėsi kolektyvo sudėtis, statusas, repeticijų vietos, tačiau visuomet išliko meilė šokiui. Rytoj, vasario 24 d., pedagogės Vilijos Jakubauskės auklėtiniai visus pakvies į jubiliejaus šventę.
Kitoks renginys
Maždaug 200 šokėjų, daugybė staigmenų ir netikėtumų – taip atrodys jau rytoj (vasario 24 d.), 16 val., Vilkaviškio kultūros centre vyksiantis koncertas „Iš pasakų skrynios“. Renginyje bus minimas šokių mokyklos „Šokantys bateliai“ dešimties metų jubiliejus. Kaip sakė įstaigos įkūrėja choreografė V. Jakubauskė, atvykę žiūrovai tikrai nenusivils ir išvys tai, ko Vilkaviškyje dar nėra buvę.
Pasiruošimas šventei prasidėjo dar praėjusių metų pabaigoje, tad galima neabejoti, jog laiko surengti kokybišką ir patrauklų renginį tikrai pakako. Ar jis toks ir bus? Įsitikinsime jau rytoj!
„Įstaigai 10 metų yra gana solidus amžius. Per šį laiką tapome matomi ne tik rajono, bet ir šalies padangėje. Kasmet stengiamės išsikelti kokių nors tikslų ir link jų kryptingai eiti. Labai norėjosi iki dešimtmečio pasiekti simbolinę 200 mokinių ribą. Praėjusių metų rudenį tai pavyko padaryti“, – džiaugėsi V. Jakubauskė.
Teko ieškoti išeičių
Iš tikrųjų „Šokančių batelių“ užuomazgų reikėtų ieškoti daugiau nei prieš dešimtmetį. Dar seniau V. Jakubauskė šokio pamokas kurį laiką vedė Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre, o jos vadovaujamas kolektyvas vadinosi „Releve“. Tuo metu repeticijas lankė 12 mergaičių. Vėliau narių skaičius pradėjo augti, tad patalpos paprasčiausiai tapo per ankštos. Kolektyvui teko keltis į Vilkaviškio „Aušros“ gimnaziją, kurioje tuo metu dirbo choreografė.
„Iš tikrųjų pradėjau dirbti dar „Aušros“ vidurinėje mokykloje. Tuomet įstaigą lankė įvairaus amžiaus mokiniai, kurie noriai rinkdavosi po pamokų lankyti šokio užsiėmimus. Vėliau, pasikeitus ugdymo įstaigos statusui, jaunesnių klasių joje nebeliko. Prikviesti į repeticijas devintokų ar dešimtokų praktiškai būdavo neįmanoma. Tokio amžiaus jaunimas jau turėdavo mėgstamas veiklas. Dėl to ir kilo mintis imtis papildomų darbų bei įkurti savo šokio studiją“, – prisiminė V. Jakubauskė.
Lygiai prieš dešimtmetį jos vadovaujamas kolektyvas pakeitė pavadinimą ir tapo „Šokančiais bateliais“. Per visus šiuos metus įstaiga ne kartą keitė repeticijų vietas. Šokėjai trumpai glaudėsi senajame Vilkaviškio pašto pastate, ketverius metus buvo įsikūrę laisvalaikio centro „Topolis“ patalpose, o visai neseniai persikėlė į Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus aktų salę.
„Čia jaučiamės labai gerai. Esame mylimi, laukiami. Kalbamės su mokyklos vadovais dėl valgyklos darbo laiko korekcijų. Tariamės, kad į šokio pamokas atėję mūsų mokiniai turėtų galimybę įsigyti kibinų ar bandelių“, – pasakojo pašnekovė.
Žengia pramintu keliu
Per dešimtmetį „Šokantys bateliai“ dalyvavo daugybėje konkursų bei festivalių. Iškovotas ne vienas titulas motyvuoja mokinius stengtis dar labiau, tačiau, pasak V. Jakubauskės, pastaruoju metu kolektyvo nariai dažniau vyksta ne į tuos konkursus, kuriuose gali kažką laimėti, o ten, kur turi galimybę pasisemti daugiau patirties ar pasimokyti iš kitų.
„Į paskutinį konkursą vykome trimis penkiasdešimties vietų autobusais. Dažnai kolegos iš kitų rajonų stebisi, iš kur pas mus tiek šokėjų. Man labai smagu, kad „Šokančius batelius“ lanko įvairaus amžiaus žmonės. Jauniausiai šokėjai yra, berods, 4 metukai, o vyriausiai – per 60. Ugdome ne tik jaunimą, bet ir suaugusiuosius. Pastaruoju metu net negalėjome priimti visų norinčiųjų, nes kai kurios amžiaus grupės ir taip perpildytos“, – kalbėjo pedagogė.
Šiuo metu šokio mokykloje V. Jakubauskė dirba viena, tačiau, kaip pati teigia, jei atsirastų norinčiųjų prisidėti, ji tikrai įdarbintų ir daugiau pedagogų. Didžiausias viltis mokytoja telkia į kai kurias dabartines savo auklėtines, kurios ateityje žada studijuoti choreografiją. Viena iš jų – Vilijos duktė Aista Merčaitytė, kuri anksčiau kategoriškai kratėsi minties būti šokių mokytoja, tačiau pastaruoju metu linksta būtent link šios profesijos. Aista jau dabar kuria šokius, o keletą iš jų bus galima išvysti rytoj vyksiančios šventės metu.
Kai kurios buvusios V. Jakubauskės mokinės jau kurį laiką žengia pedagogės pramintu keliu. Bene žinomiausia iš jų – orkestro „Kybartai“ šokėjų grupės vadovė Greta Ziegoraitienė.
„Mokytojo darbas nėra lengvas, tačiau emocijos, patiriamos su vaikais, viską atperka. Juk nieko nėra smagiau, kai mažos mergaitės pribėga, apsikabina ir išpyškina, kad užaugusios nori būti tokios, kaip aš“, – šypsojosi V. Jakubauskė.
Nematoma pusė
Per įstaigos gyvavimo dešimtmetį netrūko linksmų nutikimų bei įvairių kuriozų. Bene dažniausiai pasitaikanti nesėkmė – namuose pamiršti koncertiniai kostiumai. Kartą vykstant į Kroatiją viena šokėja drabužius įsidėjo, tačiau... ne tuos.
Anot kolektyvo vadovės Vilijos Jakubauskės, scenoje šokėjos įprastai atrodo labai gražiai, tačiau kelias link to nebūna lengvas, o žiūrovai daug ko taip ir nepamato. Kaip pavyzdį mokytoja pateikė per krepšinio klubo „Perlas“ rungtynes šokančias kolektyvo nares, kurios besiruošdamos pasirodymams neišvengia įvairių traumų, o mėlynėmis apskritai nusėtos visos merginų kojos ir pečiai.
Keitėsi statusas
Kiek daugiau nei prieš porą metų „Šokantiems bateliams“ oficialiai buvo suteiktas mokyklos vardas. Tuo metu Vilkaviškio įstaiga buvo vos antroji šalyje nevyriausybinė organizacija, gavusi tokį statusą. V. Jakubauskės teigimu, laikotarpis, kai to siekta, buvo bene sunkiausias per visą dešimtmetį.
Tapę mokykla „Šokantys bateliai“ gavo galimybę pretenduoti į rajonui Vyriausybės skiriamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos lėšas. Taip pat įstaigą baigę mokiniai nuo šiol gauna švietimo, mokslo ir sporto ministro pasirašytą mokyklos baigimo atestatą.
„Esame ne tik mokykla, bet ir šeima. Džiaugiuosi visais mokiniais bei jų tėvais, be kurių pagalbos viena tikrai neišsiversčiau. Ne kartą teko įsitikinti, kokį šaunų kolektyvą turiu. Esame nusistatę tam tikras taisykles, kurių nuolat laikomės. Taip mokomės ne tik šokti, bet ir ugdome teisingo gyvenimo pagrindus“, – kalbėjo pašnekovė.
„Šokantys bateliai“ ir ateityje žada būti aktyvūs bei matomi. Jau tradicija tapęs V. Jakubauskės inicijuotas Tarptautinei šokio dienai skirtas respublikinis projektas „Mes šokam“ ir Europos sporto savaitei „Be active“ skirti renginiai, kurie neįsivaizduojami be „Šokančių batelių“, ir toliau džiugins rajono bei šalies gyventojus. Visgi šiais metais kolektyvo laukia daug svarbesnė užduotis – tinkamai atstovauti rajonui jubiliejinėje Lietuvos dainų šventėje. Joje turėtų dalyvauti net penkios „Šokančių batelių“ grupės.
Praėjo 10 metų nuo to laiko, kai rajono padangėje pradėjo skambėti „Šokančių batelių“ pavadinimas. Per visus šiuos metus keitėsi kolektyvo sudėtis, statusas, repeticijų vietos, tačiau visuomet išliko meilė šokiui. Rytoj, vasario 24 d., pedagogės Vilijos Jakubauskės auklėtiniai visus pakvies į jubiliejaus šventę. |
Maždaug 200 šokėjų, daugybė staigmenų ir netikėtumų – taip atrodys jau rytoj (vasario 24 d.), 16 val., Vilkaviškio kultūros centre vyksiantis koncertas „Iš pasakų skrynios“. Renginyje bus minimas šokių mokyklos „Šokantys bateliai“ dešimties metų jubiliejus. Kaip sakė įstaigos įkūrėja choreografė V. Jakubauskė, atvykę žiūrovai tikrai nenusivils ir išvys tai, ko Vilkaviškyje dar nėra buvę.
Pasiruošimas šventei prasidėjo dar praėjusių metų pabaigoje, tad galima neabejoti, jog laiko surengti kokybišką ir patrauklų renginį tikrai pakako. Ar jis toks ir bus? Įsitikinsime jau rytoj!
„Įstaigai 10 metų yra gana solidus amžius. Per šį laiką tapome matomi ne tik rajono, bet ir šalies padangėje. Kasmet stengiamės išsikelti kokių nors tikslų ir link jų kryptingai eiti. Labai norėjosi iki dešimtmečio pasiekti simbolinę 200 mokinių ribą. Praėjusių metų rudenį tai pavyko padaryti“, – džiaugėsi V. Jakubauskė.
Iš tikrųjų „Šokančių batelių“ užuomazgų reikėtų ieškoti daugiau nei prieš dešimtmetį. Dar seniau V. Jakubauskė šokio pamokas kurį laiką vedė Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre, o jos vadovaujamas kolektyvas vadinosi „Releve“. Tuo metu repeticijas lankė 12 mergaičių. Vėliau narių skaičius pradėjo augti, tad patalpos paprasčiausiai tapo per ankštos. Kolektyvui teko keltis į Vilkaviškio „Aušros“ gimnaziją, kurioje tuo metu dirbo choreografė.
„Iš tikrųjų pradėjau dirbti dar „Aušros“ vidurinėje mokykloje. Tuomet įstaigą lankė įvairaus amžiaus mokiniai, kurie noriai rinkdavosi po pamokų lankyti šokio užsiėmimus. Vėliau, pasikeitus ugdymo įstaigos statusui, jaunesnių klasių joje nebeliko. Prikviesti į repeticijas devintokų ar dešimtokų praktiškai būdavo neįmanoma. Tokio amžiaus jaunimas jau turėdavo mėgstamas veiklas. Dėl to ir kilo mintis imtis papildomų darbų bei įkurti savo šokio studiją“, – prisiminė V. Jakubauskė.
Lygiai prieš dešimtmetį jos vadovaujamas kolektyvas pakeitė pavadinimą ir tapo „Šokančiais bateliais“. Per visus šiuos metus įstaiga ne kartą keitė repeticijų vietas. Šokėjai trumpai glaudėsi senajame Vilkaviškio pašto pastate, ketverius metus buvo įsikūrę laisvalaikio centro „Topolis“ patalpose, o visai neseniai persikėlė į Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus aktų salę.
„Čia jaučiamės labai gerai. Esame mylimi, laukiami. Kalbamės su mokyklos vadovais dėl valgyklos darbo laiko korekcijų. Tariamės, kad į šokio pamokas atėję mūsų mokiniai turėtų galimybę įsigyti kibinų ar bandelių“, – pasakojo pašnekovė.
Per dešimtmetį „Šokantys bateliai“ dalyvavo daugybėje konkursų bei festivalių. Iškovotas ne vienas titulas motyvuoja mokinius stengtis dar labiau, tačiau, pasak V. Jakubauskės, pastaruoju metu kolektyvo nariai dažniau vyksta ne į tuos konkursus, kuriuose gali kažką laimėti, o ten, kur turi galimybę pasisemti daugiau patirties ar pasimokyti iš kitų.
„Į paskutinį konkursą vykome trimis penkiasdešimties vietų autobusais. Dažnai kolegos iš kitų rajonų stebisi, iš kur pas mus tiek šokėjų. Man labai smagu, kad „Šokančius batelius“ lanko įvairaus amžiaus žmonės. Jauniausiai šokėjai yra, berods, 4 metukai, o vyriausiai – per 60. Ugdome ne tik jaunimą, bet ir suaugusiuosius. Pastaruoju metu net negalėjome priimti visų norinčiųjų, nes kai kurios amžiaus grupės ir taip perpildytos“, – kalbėjo pedagogė.
Šiuo metu šokio mokykloje V. Jakubauskė dirba viena, tačiau, kaip pati teigia, jei atsirastų norinčiųjų prisidėti, ji tikrai įdarbintų ir daugiau pedagogų. Didžiausias viltis mokytoja telkia į kai kurias dabartines savo auklėtines, kurios ateityje žada studijuoti choreografiją. Viena iš jų – Vilijos duktė Aista Merčaitytė, kuri anksčiau kategoriškai kratėsi minties būti šokių mokytoja, tačiau pastaruoju metu linksta būtent link šios profesijos. Aista jau dabar kuria šokius, o keletą iš jų bus galima išvysti rytoj vyksiančios šventės metu.
Kai kurios buvusios V. Jakubauskės mokinės jau kurį laiką žengia pedagogės pramintu keliu. Bene žinomiausia iš jų – orkestro „Kybartai“ šokėjų grupės vadovė Greta Ziegoraitienė.
„Mokytojo darbas nėra lengvas, tačiau emocijos, patiriamos su vaikais, viską atperka. Juk nieko nėra smagiau, kai mažos mergaitės pribėga, apsikabina ir išpyškina, kad užaugusios nori būti tokios, kaip aš“, – šypsojosi V. Jakubauskė.
Per įstaigos gyvavimo dešimtmetį netrūko linksmų nutikimų bei įvairių kuriozų. Bene dažniausiai pasitaikanti nesėkmė – namuose pamiršti koncertiniai kostiumai. Kartą vykstant į Kroatiją viena šokėja drabužius įsidėjo, tačiau... ne tuos.
Anot kolektyvo vadovės Vilijos Jakubauskės, scenoje šokėjos įprastai atrodo labai gražiai, tačiau kelias link to nebūna lengvas, o žiūrovai daug ko taip ir nepamato. Kaip pavyzdį mokytoja pateikė per krepšinio klubo „Perlas“ rungtynes šokančias kolektyvo nares, kurios besiruošdamos pasirodymams neišvengia įvairių traumų, o mėlynėmis apskritai nusėtos visos merginų kojos ir pečiai.
Kiek daugiau nei prieš porą metų „Šokantiems bateliams“ oficialiai buvo suteiktas mokyklos vardas. Tuo metu Vilkaviškio įstaiga buvo vos antroji šalyje nevyriausybinė organizacija, gavusi tokį statusą. V. Jakubauskės teigimu, laikotarpis, kai to siekta, buvo bene sunkiausias per visą dešimtmetį.
Tapę mokykla „Šokantys bateliai“ gavo galimybę pretenduoti į rajonui Vyriausybės skiriamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos lėšas. Taip pat įstaigą baigę mokiniai nuo šiol gauna švietimo, mokslo ir sporto ministro pasirašytą mokyklos baigimo atestatą.
„Esame ne tik mokykla, bet ir šeima. Džiaugiuosi visais mokiniais bei jų tėvais, be kurių pagalbos viena tikrai neišsiversčiau. Ne kartą teko įsitikinti, kokį šaunų kolektyvą turiu. Esame nusistatę tam tikras taisykles, kurių nuolat laikomės. Taip mokomės ne tik šokti, bet ir ugdome teisingo gyvenimo pagrindus“, – kalbėjo pašnekovė.
„Šokantys bateliai“ ir ateityje žada būti aktyvūs bei matomi. Jau tradicija tapęs V. Jakubauskės inicijuotas Tarptautinei šokio dienai skirtas respublikinis projektas „Mes šokam“ ir Europos sporto savaitei „Be active“ skirti renginiai, kurie neįsivaizduojami be „Šokančių batelių“, ir toliau džiugins rajono bei šalies gyventojus. Visgi šiais metais kolektyvo laukia daug svarbesnė užduotis – tinkamai atstovauti rajonui jubiliejinėje Lietuvos dainų šventėje. Joje turėtų dalyvauti net penkios „Šokančių batelių“ grupės.
Publikuota: 2024-02-23 15:16:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|