Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kūryba

---

Į lietuvių kalbą išverstas naujas ispanų rašytojo Eloy Moreno, pelniusio ne vieną Ispanijos ir Europos literatūros apdovanojimą, romanas „Nematomas“.

Leidyklos „Alma littera“ nuotr.

Rašydamas savo naujausią romaną ispanų rašytojas Eloy Moreno išklausė daugybę patyčių patyrusių žmonių istorijų, konsultavosi su psichologais, mokytojais. „Nematomas“ – jautri ir skausminga istorija apie gabų berniuką, kurio gyvenimas apsiverčia tą dieną, kai klasės lyderiui jis neduoda nusirašyti namų darbų. Nuo tos akimirkos prasidėjusios patyčios jo gyvenimą paverčia pragaru, – užtarėjų nėra nei tarp klasės draugų, nei tarp mokytojų. Knygos autorius jautriai ir su nuoširdžia atjauta neria į sudėtingą patyčių mokykloje temą, pabrėždamas neįsivaizduojamai didelę abejingumo kainą.

Romanas skirtas jaunimui nuo 12 metų. Knygos autorius sutiko pasikalbėti su skaitytojais.

– Niekada neaiškinate, apie ką pasakoja Jūsų knygos, norite, kad istoriją skaitytojai atrastų patys. Ar skaitytojų interpretacijos Jums yra įdomios kaip tyrinėjimo objektas?

– Išties, nuo pat pradžių, nuo pirmosios savo knygos, nesakau, apie ką yra mano knyga. Manau, kad teisinga skaitytojui palikti atradimo džiaugsmą, leisti jam nerti į knygos puslapius visiškai nežinant, ką juose ras. Tarsi knyga būtų supakuota dovana, kurios turinys – džiuginanti staigmena. Ir man atrodo gerai, kad skaitytojai knygos temą interpretuoja skirtingai.

– Neseniai pasirodė romanas jaunimui „Nematomas“. Knygos įžangoje cituojate vaikų pamėgtus herojus – Betmeną ir Supermeną. Kas yra nematomi Jūsų herojai realiame gyvenime?

– Tikrovėje mano herojai yra artimieji. Tie, kurie gyvenime nusibrėžė tikslus ir jų pasiekė arba siekia, kurie kasdien stengiasi tobulėti ir savo veiklą koncentruoja ne į milžiniškus, didžiulius tikslus, o į kasdienius žygdarbius ir kasdienos smulkmenų dėlionę. Mano draugai, šeima, pažįstami – visi, kurie savo gyvenime turėjo tikslų ir juos pasiekė. Jie mane daug ko išmokė.

– Atrodo, Jūs taip pat esate vienas iš tokių žmonių. Kokia yra trumpa rašytoju virtusio kompiuterių specialisto istorija?

– Tiesą sakant, niekada nesvarsčiau, kad noriu tapti rašytoju, netgi tada, kai buvau mažas. Tai įvyko visai netyčia. Vieną dieną internete pamačiau skelbimą apie literatūros konkursą. Nusprendžiau užsiregistruoti ir visai netikėtai jį laimėjau. Vėliau buvo dar keletas konkursų ir dar keletas laimėjimų, taigi, man pasirodė, kad rašyti sekasi visai neblogai. Tada išdrįsau parašyti romaną „Žalias gelio rašiklis“. Jo sėkmė pastūmėjo atsiduoti rašymui ir palikti informatiko darbą.

– Romaną „Nematomas“ pradėjote per karantiną. Per pandemiją su vaikais ir jaunimu labai daug bendravote socialiniuose tinkluose. Ar išgirdote naujų istorijų, kurios galėtų tapti knygomis?

– Iš vaikų daug ko išmoksti – jų požiūris į gyvenimą yra visiškai kitoks, nes vaizduotė dar nesugadinta, dar laisva. Per pandemiją gavau daugybę elektroninių laiškų, kuriuose vaikai dėkojo, kad sukūriau tokią knygą. Jie pasakojo savo asmenines istorijas. Vieno laiško nepamiršiu visą gyvenimą – vaikas man prisipažino nenorintis, kad pandemija baigtųsi, nes jam teks grįžti į klasę, kurioje yra skriaudžiamas.

– Ar vaikystėje pats esate patyręs patyčių?

– Laimei, niekada nepatyriau patyčių mokykloje. Rašydamas knygą konsultavausi su vaikų psichologais, mokytojais ir suaugusiaisiais, kurie tai yra išgyvenę. Pasinėriau į kiekvieną išgirstą istoriją.

– Esate sakęs, kad nebevartojate žodžio „normalus“. Ar šio žodžio buvo lengviau atsikratyti nei pačių vertinimų? Ir kaip Jums sekasi pažinti žmones jų nevertinant?

– Žodžio „normalus“ atsikračiau rašydamas savo romaną „Kitoks“. Supratau, kad mes visi esame skirtingi ir kad tai, kas vienam normalu, kitam gali būti nepaprasta. Tiesą sakant, viskas gali būti normalu ar net ypatinga – priklauso nuo to, ką ir kaip vertini. Stengiuosi atsiriboti nuo išankstinių nusistatymų ar nuomonių.

– Išleidęs savo antrąją knygą „Ką radau po sofa“ tapote žinomas ne tik Ispanijoje, bet ir pasaulyje. Kokių atsakomybių jaučiate rašydamas vaikams?

– Pirmasis romanas „Žalias gelio rašiklis“ buvo išverstas į keletą kalbų, nuo tada prasidėjo mano istorijų kelionės per pasaulį. Šiandien jos skaitomos daugiau nei 20-ia kalbų. Rašydamas aš negalvoju, ar mano skaitytojui 12, 16 ar 90 metų – tikiuosi, kad knyga tiks visiems.

– O Jums pačiam kartais nesinori tapti nematomam?

– Žinoma, kartais norėčiau turėti supergalią tapti nematomas, jei tik galėčiau tokią išsirinkti pats, o ne ji man būtų primesta. Čia ir skirtumas – knygoje vaikas yra nematomas, bet jis pats tokio gyvenimo nepasirinko.

– Ar vis dar vedate ekskursijas Toledo mieste? Keliaujate su vaikais savo knygų maršrutais?

– Bent du kartus per metus stengiuosi rasti ekskursijoms laiko. Jų idėja – parodyti knygose aprašytas vietas ir paeiti personažų takais. Ekskursijas organizuojame jau dešimtmetį, jose apsilankė daugiau nei šeši tūkstančiai žmonių.

– Pagal knygą „Nematomas“ „Disney“ ir ispanų režisierius Paco Caballero jau pradėjo filmuoti filmą. Gal žinote, kada jis pasirodys?

– Tai bus serialas, jis jau yra nufilmuotas, turėtų pasirodyti šį rudenį. Užaugau žiūrėdamas „Disney“ studijos filmus, su jų istorijomis ir personažais. Dabar pats dalyvavau scenarijaus peržiūrose, šiek tiek laiko praleidau filmavimo aikštelėje. Nepaprastai įdomi patirtis!



Laisvė RADZEVIČIENĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---