Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2024-02-05 16:53

---

Žvyrkelyje tarp Augalų ir Alksnėnų kaimų praėjusią savaitę dirbo greideris, bet naudos iš tokio darbo mažai.

Indrės BRAZAITIENĖS nuotr.

Dažniausiai skundai dėl kelių redakciją pasiekia pavasarį arba rudenį, kai pabjūra orai. Bet kai žiemos nei šiokios, nei tokios – bėdos ateina anksčiau.

Situacija – bloga

Vištyčio ir Pajevonio seniūnijos gyventojams, važinėjantiems keliu Pajevonys–Kaupiškiai, nebeliko kantrybės. Žmonės skambina seniūnams, rašo į Kelių tarnybą, siunčia nuotraukas į „Santaką“. Žinoma, nei seniūnas, nei žurnalistai kelio nesutvarkys, bet gyventojai sako pavargę nuo daug metų nesikeičiančios situacijos ir nebeišmano, kur dar kreiptis pagalbos.

„Štai kaip atrodo kelias, kuris, kiek žinau, jau 20 metų žadamas asfaltuoti. Juo gyventojai kasdien po kelis kartus per dieną turi važiuoti į darbus, į mokyklas. Bet automobilį greičiau aplenks pėsčiomis einanti žmogus. Tragedija, o ne kelias, mašinos pabirti baigia... Ir visas ruožas toks, vietomis dar ir baisesnis nei nuotraukose“, – piktinosi laišką ir duobėmis nusėto kelio nuotraukų redakcijai atsiuntusi skaitytoja.

AB „Kelių priežiūra“ Vilkaviškio kelių tarnybos vyr. inžinierė Indrė Brazaitienė sakė sulaukusi tiek Pajevonio, tiek Vištyčio seniūnų skambučių dėl šios problemos, pati praėjusios savaitės vidury taip pat važiavusi šiuo keliu, tad žinanti, kad situacija – tikrai bloga.

Netinkamas laikas

Anot kelininkų vadovės, dėl stipraus polaidžio žvyrkelyje prasimušusios duobės. Blogiausia būklė tose vietose, kur kraštus dengė storiausias sniego sluoksnis, kur žvyrkelis jungiasi su asfalto danga, kur po keliu nutiestos pralaidos, pamiškėse. Nuo tirpstančio didelio vandens kiekio prasidėjusi šlaitų korozija, išgraužti sankasos kraštai.

Praėjusią savaitę, I. Brazaitienės teigimu, greideriai tvarkė „degančias“ vietas. Žiema – apskritai netinkamas laikas greideriuoti kelius, bet kitos išeities nelieka, kai kelias tampa sunkiai išvažiuojamas. Tačiau tai, anot inžinierės, padeda ne daugiau, negu pleistro klijavimas ant gilios žaizdos.

„Jau buvo greideriuoti keliai ties Jurkšų kaimu, kelio Slabadai–Sūdava–Opšrūtai dalis nuo Augalų iki Alksnėnų, taip pat Šunskų kelias, kur irgi didelis eismo intensyvumas. Penktadienį po pietų greiderį išsiunčiau į Pajevonio–Kaupiškių kelią, nors oro sąlygos buvo prastos: iš vakaro labai stipriai lijo, naktį pašalo. Vis dėlto po pietų greideris išvažiavo ir dirbo iki 17 val., lygino skaudžiausias vietas. Kai orai pagerės, tvarkysime daugiau“, – sakė I. Brazaitienė.



Išgelbėtų asfaltas

I. Brazaitienė neslėpė: atokesnių vietovių gyventojams pikta dėl žvyrkelių, dėl jų žmonės kelininkams skundžiasi daugiausia.

Vilkaviškio kelininkai praėjusią vasarą vežė žvyro į blogiausias rajono žvyrkelių vietas, kur daugiausia išdaužų. Nors žvyro sluoksnis Pajevonio–Kaupiškių kelyje buvo šiek tiek atstatytas, bet problema išsispręstų tik vienu atveju – jei būtų paklotas asfaltas.

„Tačiau tai priklauso tik nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir nuo to, kokį finansavimą skiria Susisiekimo ministerija. Neseniai ministerija išplatino pranešimą, kad kartu su savivaldybėmis bus svarstomos prioritetinės kelių su žvyro danga asfaltavimo eilės, ir savivaldybių administracijos galės skirti tam tikrą balų skaičių dėliojant prioritetus žvyrkelių asfaltavimui. Bet kada ta eilė prieis – neįsivaizduoju“, – kalbėjo vyr. inžinierė.

Pati Lietuvos kelių direkcija jau buvo skelbusi, kad šiemet visi prioritetai ir finansiniai ištekliai nukreipti į svarbiausius objektus – „Via Baltica“ magistralės rekonstravimo darbus ir magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją. Tokie stambūs projektai tirpdo smulkesniųjų biudžetą ir nutolina mažesnius darbus.



Kelio nesaugoja

Žvyrkelių tinklas Lietuvoje – dar labai didelis. Vien Vilkaviškio kelių tarnybos Vilkaviškio meistrija prižiūri 105 kilometrus kelių su žvyro danga, ir jų visų būklė – prasta.

Indrė Brazaitienė tvirtino, kad greideriavimas – tik laikinas sprendimas, juolab kad žiemą šis darbas nėra toks kokybiškas. Mat giliau kelio sankasoje įšalas laikosi, o technika tik prastumdo viršutinį žvyro sluoksnį su susikaupusiu dideliu kiekiu vandens. Toks darbas tik pakenkia paviršiniam sluoksniui ir pravažiuoti lengvuoju automobiliu tampa sudėtinga. Dažnu atveju žvyras būna sustumiamas į vieną kelio pusę ir paliekamas prasausėti.

Specialistės teigimu, Pajevonio–Kaupiškių kelio būklę dar labiau pablogina intensyviai važinėjanti sunkioji technika.

„Žmonės galėtų kelią pasaugoti, pažliugus keliui darbus šiek tiek atidėti. Bet pastebime, kad kai tik polaidžio metas, taip prasideda miškovežių, ūkininkų technikos judėjimas su sunkiausiais kroviniais. O labiausiai kenčia tie, kurie važiuoja su lengvaisiais automobiliais. Pati neseniai važiavau pažiūrėti, kaip dirba asfalto brigada, ir sykiu prasukau patikrinti žvyrkelių būklės. Ties Vaišvilų gyvenviete visa asfalto juosta buvo užteršta dumblu, nes ūkininkas sugalvojo suvežti į laukus mėšlą. Dėl dumblu apdrabstyto kelio automobiliai važiavo ne savo juosta – kilo ne viena avarinė situacija, todėl iškviečiau policiją. Ūkininkas prisižadėjo, kad mėšlo nebeveš, sutvarkys dangą. Bet jei to nebūtume pastebėję patys, greičiausiai viskas taip ir būtų palikta. Visi nori tvarkingų kelių, bet patys elgiasi netinkamai“, – kalbėjo vyr. inžinierė.



Bėdos ir su asfaltu

Jei per žiemą laikytųsi įšalas, šaltų bent iki 10 laipsnių ir nebūtų atlydžių su lietumi – kelių situacija būtų daug geresnė.

Iš teigiamos į neigiamą šokinėjanti temperatūra kenkia ir asfalto dangai. Pašalus ir vėl atšilus vanduo patenka į asfalto plyšelius, o vėl pašalus ledas plečiasi, ardo dangą. Automobilių ratai ją galutinai sugadina.

Pasak I. Brazaitienės, jei asfaltas būtų naujas ir kokybiškas, orų pokyčiai jam įtakos neturėtų. Bet keliai tiesti prieš daugybę metų, eismo intensyvumas auga, didėja sunkiosios technikos svoris, ir danga nebeatlaiko.

Kad sutvarkyta danga geriau laikytųsi, praėjusią savaitę keletą dienų Vilkaviškio–Bartninkų kelio atkarpą kelininkai taisė su karšto asfalto mišiniu (tai – patikimesnė technologija). Vien šiame palyginti nedideliame, maždaug kilometro, ruože išdaužoms lopyti buvo sunaudota 18 tonų asfalto.

„Kelininkai dirba visoje Lietuvoje, taisomos duobes, nes kelių būklė labai prasta“, – sakė I. Brazaitienė.

Išdaužos taisomos ir šalto asfalto mišiniais, bet tai yra tik trumpalaikis sprendimas. Ir praėjusį penktadienį į rajono kelius taisyti išdaužų išvažiavo dvi brigados, jos darbams sunaudojo 1,1 tonos šalto asfalto.

Galerija: keliai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---