|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-03-25 15:47
Birutės NENĖNIENĖS nuotr.
Po dešimties metų visi trys grįžo mokytojo aplankyti. Senolis pakvietė juos susėsti aplink jį, nes pats dėl kūno skausmų beveik negalėjo pasikelti. Buvę mokiniai ėmė pasakoti ką nuveikę. – Aš parašiau daug knygų ir pardaviau jas milijoniniu tiražu, – didžiuodamasis tarė pirmasis. – Pripildei pasaulį popieriaus, – tarė mokytojas. – Aš pamokslavau tūkstantyje vietų, – išdidžiai tarė antrasis. – Pripildei pasaulį žodžių, – tarė mokytojas. Į priekį palinko trečiasis. – Aš tau atnešiau pagalvėlę, kad galėtum minkštai atremti skaudančias kojas, – pasakė šis. – Tu, – šypsodamasis tarė mokytojas, – tu radai Dievą. Didis asketas, pagarsėjęs visame pasaulyje šventumu, gyveno atokioje oloje. Kiaurą dieną praleisdavo medituodamas, ir visos jo mintys krypo tik į Viešpatį. Vieną sykį asketui medituojant, iš tamsos išniro mažytis peliukas ir pradėjo graužti atsiskyrėlio sandalą. Žmogus pasipiktinęs atsimerkė. – Ko drumsti mano maldą? – Aš alkanas, – gailiai cyptelėjo peliukas. – Dink iš čia, netikęs padare, – supyko asketas, – kaip išdrįsai prie manęs artintis, kai ieškau vienybės su Dievu? – O kaip tu rasi vienybę su Dievu, – paklausė peliukas, – jei nesugebi sutarti net su manimi? Bruno FERRERO Publikuota: 2005-03-25 15:47:58 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ligoninės kieme – nauja eglė * Liuteronų maldos namai kviečia į neeilinę pažintį * Senovinių patiekalų receptai išliko bibliotekininkių dėka Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|