|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Konkursas
|
|
|
Basanavičynės kaštonas.
Leonardo Skirpsto nuotr.
Basanavičynės kaštonas, laimėjęs Lietuvos 2023 metų medžio titulą, pradeda kelionę link Europos 2024 metų medžio titulo. Vasario 1 d. prasidėjusiame konkurse visi raginami aktyviai balsuoti.
Medžiai konkuruoja istorijomis
Šiemet konkurse, be Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Jono Basanavičiaus gimtinėje – augančio kaštono, varžysis dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos.
Kaip pabrėžė Lietuvos metų medžio konkurso organizatorius, VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ vadovas Sigitas Algis Davenis, „Europos metų medis“ nėra medžių grožio konkursas: „Konkurso rengėjai ieško medžio su įdomiausia istorija, o pačiu renginiu siekiama pabrėžti žmogaus ir medžio bendrystę, medžių svarbą Europos gamtos ir kultūros paveldui.“
Konkurso tikslas yra atkreipti dėmesį į medžių senolių svarbą gamtos ir kultūros paveldui, kuriuo privalu rūpintis, jį saugoti.
Sodino pats Basanavičius?
Jono Basanavičiaus gimtinės lankytojus pasitinkantis kaštonas išties įspūdingas: jo aukštis siekia 19 metrų, o lajos skersmuo plačiausioje vietoje yra 21 metras. Kamieno apimtis daugiau nei metro aukštyje viršija 3 metrus. Spėjama, kad kaštonui gali būti apie 200 metų.
Sodybos senolis mena Jono Basanavičiaus ir jo šeimos gyvenimo toje vietoje laikus. Amžininkai liudija, jog po medžiu žmonės burdavosi net ir sovietmečiu, kai sodyba visiškai sunyko ir tapo negyvenama. Taip jie norėdavo pagerbti patriarchą, išreikšti savo pilietiškumą ir patriotiškumą, nors tuomet už tai buvo baudžiama.
„Jei šis kaštonas prabiltų, papasakotų, kaip ant jo šakų buvo kabinamos trispalvės, tautinės juostos, po juo degamos žvakelės dar tada, kai apie sodybos atstatymą buvo tik nedrąsiai svajojama. Nors sodyboje ir nebeliko autentiškų pastatų, bet išlikęs kaštonas mena senuosius laikus. Taigi Basanavičynės kaštonas – tai ne tik medis. Tai ir mūsų istorija, mūsų praeities liudininkas, tai ir kultūros paveldas, menantis svarbius tautos gyvavimo tarpsnius“, – sakė Jono Basanavičiaus gimtinės vadovė Rūta Vasiliauskienė.
Basanavičynės paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum) išvysti gali kiekvienas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio – Jono Basanavičiaus gimtinės – lankytojas.
Balsuoti – beveik mėnuo
Balsavimas vyks iki vasario 22 d. Europos medžio konkurso interneto svetainėje www.treeoftheyear.org/vote . Vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Tarpiniai balsavimo rezultatai bus paskelbti vasario 8 ir 15 dienomis.
Europos 2024 metų medžio titulą pelnęs medis bus paskelbtas kovo 20-ąją konkurso apdovanojimų ceremonijoje Europos Parlamente, Briuselyje.
Informaciją apie konkursą galima sekti Lietuvos arboristikos centro puslapyje www.arboristai.lt , Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Jono Basanavičiaus gimtinės svetainėse www.lnm.lt ir https://www.facebook.com/basanaviciausgimtine bei konkurso „Lietuvos metų medis“ feisbuko paskyroje https://www.facebook.com/lietuvos.metu.medis .
Apie konkursą
Europos metų medžio konkursą organizuoja Aplinkos partnerystės asociacija, ieškanti medžių, tapusių neatskiriama bendruomenės dalimi, jos šerdimi. Organizatoriai siekia, kad vietos įžymybėmis pripažintų medžių apsauga taptų tarptautinių diskusijų tema.
Europos metų medis renkamas nuo 2011-ųjų. Konkurse dalyvauja nacionalinius konkursus laimėję medžiai. Geriausią iš jų kasmet renka šimtai tūkstančių rinkėjų. Jų aktyvumas lemia, kuris medis tais metais tampa nugalėtoju. Lietuva į šį konkursą įsitraukė 2017-aisiais, pateikusi Lietuvos 2016 metų medžiu išrinktą Stelmužės ąžuolą.
Živilė STADALYTĖ
Basanavičynės kaštonas, laimėjęs Lietuvos 2023 metų medžio titulą, pradeda kelionę link Europos 2024 metų medžio titulo. Vasario 1 d. prasidėjusiame konkurse visi raginami aktyviai balsuoti. |
Šiemet konkurse, be Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Jono Basanavičiaus gimtinėje – augančio kaštono, varžysis dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos.
Kaip pabrėžė Lietuvos metų medžio konkurso organizatorius, VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ vadovas Sigitas Algis Davenis, „Europos metų medis“ nėra medžių grožio konkursas: „Konkurso rengėjai ieško medžio su įdomiausia istorija, o pačiu renginiu siekiama pabrėžti žmogaus ir medžio bendrystę, medžių svarbą Europos gamtos ir kultūros paveldui.“
Konkurso tikslas yra atkreipti dėmesį į medžių senolių svarbą gamtos ir kultūros paveldui, kuriuo privalu rūpintis, jį saugoti.
Jono Basanavičiaus gimtinės lankytojus pasitinkantis kaštonas išties įspūdingas: jo aukštis siekia 19 metrų, o lajos skersmuo plačiausioje vietoje yra 21 metras. Kamieno apimtis daugiau nei metro aukštyje viršija 3 metrus. Spėjama, kad kaštonui gali būti apie 200 metų.
Sodybos senolis mena Jono Basanavičiaus ir jo šeimos gyvenimo toje vietoje laikus. Amžininkai liudija, jog po medžiu žmonės burdavosi net ir sovietmečiu, kai sodyba visiškai sunyko ir tapo negyvenama. Taip jie norėdavo pagerbti patriarchą, išreikšti savo pilietiškumą ir patriotiškumą, nors tuomet už tai buvo baudžiama.
„Jei šis kaštonas prabiltų, papasakotų, kaip ant jo šakų buvo kabinamos trispalvės, tautinės juostos, po juo degamos žvakelės dar tada, kai apie sodybos atstatymą buvo tik nedrąsiai svajojama. Nors sodyboje ir nebeliko autentiškų pastatų, bet išlikęs kaštonas mena senuosius laikus. Taigi Basanavičynės kaštonas – tai ne tik medis. Tai ir mūsų istorija, mūsų praeities liudininkas, tai ir kultūros paveldas, menantis svarbius tautos gyvavimo tarpsnius“, – sakė Jono Basanavičiaus gimtinės vadovė Rūta Vasiliauskienė.
Basanavičynės paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum) išvysti gali kiekvienas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio – Jono Basanavičiaus gimtinės – lankytojas.
Balsavimas vyks iki vasario 22 d. Europos medžio konkurso interneto svetainėje www.treeoftheyear.org/vote . Vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Tarpiniai balsavimo rezultatai bus paskelbti vasario 8 ir 15 dienomis.
Europos 2024 metų medžio titulą pelnęs medis bus paskelbtas kovo 20-ąją konkurso apdovanojimų ceremonijoje Europos Parlamente, Briuselyje.
Informaciją apie konkursą galima sekti Lietuvos arboristikos centro puslapyje www.arboristai.lt , Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Jono Basanavičiaus gimtinės svetainėse www.lnm.lt ir https://www.facebook.com/basanaviciausgimtine bei konkurso „Lietuvos metų medis“ feisbuko paskyroje https://www.facebook.com/lietuvos.metu.medis .
Europos metų medžio konkursą organizuoja Aplinkos partnerystės asociacija, ieškanti medžių, tapusių neatskiriama bendruomenės dalimi, jos šerdimi. Organizatoriai siekia, kad vietos įžymybėmis pripažintų medžių apsauga taptų tarptautinių diskusijų tema.
Europos metų medis renkamas nuo 2011-ųjų. Konkurse dalyvauja nacionalinius konkursus laimėję medžiai. Geriausią iš jų kasmet renka šimtai tūkstančių rinkėjų. Jų aktyvumas lemia, kuris medis tais metais tampa nugalėtoju. Lietuva į šį konkursą įsitraukė 2017-aisiais, pateikusi Lietuvos 2016 metų medžiu išrinktą Stelmužės ąžuolą.
Živilė STADALYTĖ
Publikuota: 2024-02-02 09:52:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|