|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Apklausoje, atliktoje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu, tyrinėtos Lietuvos gyventojų nuostatos apie vyresnio amžiaus žmones, dažniausi stereotipai, su amžiumi susijusių diskriminacijos patirčių paplitimas. Išsiaiškinti visuomenės nuomonę šiais klausimais buvo svarbu dėl supratimo, kaip ir kodėl įvairiose srityse atsiranda diskriminacija dėl amžiaus.
Vienas svarbių aspektų – amžiaus ir senėjimo suvokimas visuomenėje. Nuo to gali priklausyti, kokio amžiaus žmonės rizikuoja dažniau susidurti su nepageidaujamu elgesiu dėl savo amžiaus. Apklausos dalyvių klausta: „Kaip manote, kokio amžiaus žmogus pradedamas laikyti „senu?“ Suskaičiavus Lietuvos gyventojų atsakymus paaiškėjo, kad amžiaus, kai vyras pradedamas laikyti „senu“, vidurkis yra 69 metai, o moters – 67 metai.
Rezultatai taip pat rodo, kad apklausos dalyviai moterį, dažniau nei vyrą, laiko „sena“ iki 59 metų.
2011-aisiais tokio pat klausimo Lietuvos gyventojai buvo klausiami „Eurobarometro“ apklausoje. Tą kartą klausimas nebuvo išskirtas pagal lytį, tačiau iš atsakymų sudarytas bendras amžiaus vidurkis, kai asmuo pradedamas laikyti „senu“, – 65 metai. Lyginant su naujausiais duomenimis, 2023-iaisiais „senu“ žmogus pradėtas laikyti maždaug 3 metais vėliau.
Per 12 metų pakitusį „seno“ žmogaus suvokimą galima sieti su tuo, kad bėgant metams didėja tiek tikėtina gyvenimo trukmė, tiek tikėtina sveiko gyvenimo trukmė. Tai reiškia, kad vyresnio amžiaus žmonės ilgiau gyvena sveiką, aktyvų gyvenimą, ilgiau lieka darbo rinkoje, todėl ir senumo suvokimas visuomenėje kinta.
Lietuvoje vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė, remiantis savo sveikatos vertinimu, per pastaruosius 15 metų pailgėjo. 2006 m. moterų vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė buvo 63, 3 metų, vyrų – 57, 8 metų. 2021 m. moterų – 71, 3 metų, vyrų – 64, 6 metų. Vadinasi, moterys sveikos gyvena vidutiniškai 6, 7 metais ilgiau nei vyrai.
Verta pastebėti, kad net jei moterų tikėtina sveiko gyvenimo trukmė yra ilgesnė, visuomenės akyse „senomis“ jos pradedamos laikyti kiek anksčiau nei vyrai. Tikėtina, kad tai susiję su jaunystės kultu, labiau nukreiptu į moteris, ypač išvaizdos srityje. Įvairūs „jaunystės išsaugojimo receptai“ dažniausiai orientuoti į moteris, tarsi neleidžiant joms senti, natūraliai keistis su amžiumi. Tai prisideda ir prie visuomenės požiūrio formavimosi.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė per pastaruosius 10 metų taip pat augo. Nuo 74, 1 metų 2012-aisiais iki 76 metų 2022-aisiais. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė moterims ir vyrams irgi skiriasi: 2012-aisiais moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 79, 6 metų, vyrų – 68, 4 metų. Po dešimtmečio, 2022-aisiais, moterų – 80, 3 metų, vyrų – 71, 5 metų.
Atotrūkis tarp vyrų ir moterų tikėtinos gyvenimo trukmės taip pat susijęs su lyčių stereotipais bei skirtingais visuomenės lūkesčiais vyrams ir moterims. Iš vyrų tikimasi emocinio ir fizinio tvirtumo, nepažeidžiamumo, atsparumo, plačiai paplitę „vyrai neverkia“ ir kiti nepalaužiamo vyriškumo stereotipai. Tokie lūkesčiai daro poveikį vyrų fizinei ir psichikos sveikatai. Kadangi visuomenė tikisi, kad vyrai bus tvirti savaime, jie rečiau ieško sveikatos specialistų pagalbos, pavyzdžiui, rečiau kreipiasi psichologinės pagalbos, rečiau reguliariai tikrinasi sveikatą, dėl to dažniau miršta dėl onkologinių ir kitų ligų nesulaukę senatvės.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrime dalyvavo virš tūkstančio vyrų ir moterų iš 25 Lietuvos miestų ir daugiau nei 40 kaimų.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf.
Apklausoje, atliktoje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu, tyrinėtos Lietuvos gyventojų nuostatos apie vyresnio amžiaus žmones, dažniausi stereotipai, su amžiumi susijusių diskriminacijos patirčių paplitimas. Išsiaiškinti visuomenės nuomonę šiais klausimais buvo svarbu dėl supratimo, kaip ir kodėl įvairiose srityse atsiranda diskriminacija dėl amžiaus. |
Vienas svarbių aspektų – amžiaus ir senėjimo suvokimas visuomenėje. Nuo to gali priklausyti, kokio amžiaus žmonės rizikuoja dažniau susidurti su nepageidaujamu elgesiu dėl savo amžiaus. Apklausos dalyvių klausta: „Kaip manote, kokio amžiaus žmogus pradedamas laikyti „senu?“ Suskaičiavus Lietuvos gyventojų atsakymus paaiškėjo, kad amžiaus, kai vyras pradedamas laikyti „senu“, vidurkis yra 69 metai, o moters – 67 metai.
Rezultatai taip pat rodo, kad apklausos dalyviai moterį, dažniau nei vyrą, laiko „sena“ iki 59 metų.
2011-aisiais tokio pat klausimo Lietuvos gyventojai buvo klausiami „Eurobarometro“ apklausoje. Tą kartą klausimas nebuvo išskirtas pagal lytį, tačiau iš atsakymų sudarytas bendras amžiaus vidurkis, kai asmuo pradedamas laikyti „senu“, – 65 metai. Lyginant su naujausiais duomenimis, 2023-iaisiais „senu“ žmogus pradėtas laikyti maždaug 3 metais vėliau.
Per 12 metų pakitusį „seno“ žmogaus suvokimą galima sieti su tuo, kad bėgant metams didėja tiek tikėtina gyvenimo trukmė, tiek tikėtina sveiko gyvenimo trukmė. Tai reiškia, kad vyresnio amžiaus žmonės ilgiau gyvena sveiką, aktyvų gyvenimą, ilgiau lieka darbo rinkoje, todėl ir senumo suvokimas visuomenėje kinta.
Lietuvoje vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė, remiantis savo sveikatos vertinimu, per pastaruosius 15 metų pailgėjo. 2006 m. moterų vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė buvo 63, 3 metų, vyrų – 57, 8 metų. 2021 m. moterų – 71, 3 metų, vyrų – 64, 6 metų. Vadinasi, moterys sveikos gyvena vidutiniškai 6, 7 metais ilgiau nei vyrai.
Verta pastebėti, kad net jei moterų tikėtina sveiko gyvenimo trukmė yra ilgesnė, visuomenės akyse „senomis“ jos pradedamos laikyti kiek anksčiau nei vyrai. Tikėtina, kad tai susiję su jaunystės kultu, labiau nukreiptu į moteris, ypač išvaizdos srityje. Įvairūs „jaunystės išsaugojimo receptai“ dažniausiai orientuoti į moteris, tarsi neleidžiant joms senti, natūraliai keistis su amžiumi. Tai prisideda ir prie visuomenės požiūrio formavimosi.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė per pastaruosius 10 metų taip pat augo. Nuo 74, 1 metų 2012-aisiais iki 76 metų 2022-aisiais. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė moterims ir vyrams irgi skiriasi: 2012-aisiais moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 79, 6 metų, vyrų – 68, 4 metų. Po dešimtmečio, 2022-aisiais, moterų – 80, 3 metų, vyrų – 71, 5 metų.
Atotrūkis tarp vyrų ir moterų tikėtinos gyvenimo trukmės taip pat susijęs su lyčių stereotipais bei skirtingais visuomenės lūkesčiais vyrams ir moterims. Iš vyrų tikimasi emocinio ir fizinio tvirtumo, nepažeidžiamumo, atsparumo, plačiai paplitę „vyrai neverkia“ ir kiti nepalaužiamo vyriškumo stereotipai. Tokie lūkesčiai daro poveikį vyrų fizinei ir psichikos sveikatai. Kadangi visuomenė tikisi, kad vyrai bus tvirti savaime, jie rečiau ieško sveikatos specialistų pagalbos, pavyzdžiui, rečiau kreipiasi psichologinės pagalbos, rečiau reguliariai tikrinasi sveikatą, dėl to dažniau miršta dėl onkologinių ir kitų ligų nesulaukę senatvės.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrime dalyvavo virš tūkstančio vyrų ir moterų iš 25 Lietuvos miestų ir daugiau nei 40 kaimų.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf.
Publikuota: 2024-01-22 13:38:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Motinos dieną jauna šeima pasitinka su triguba laime * Kraštiečiai užsienyje: „Nenukirskime medžiui šaknų“
* Savaime gimstančios kolekcijos vilkaviškietei kelia azartą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|