|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Statistika rodo, kad perdegimas – viena opiausių mūsų laikų problemų. Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, net trys iš penkių žmonių darbe jaučiasi pervargę psichologiškai ar fiziškai. Skaičiuojama, kad pervargimas pasaulio ekonomikai kasmet padaro net 125–190 mlrd. JAV dolerių žalos.
Nenuostabu, kad tiek darbuotojai, tiek ir darbdaviai vis aktyviau ieško išeičių. Darbuotojų atsiliepimų apie savo darbdavius portalo „Glassdoor“ tyrimas atskleidė, kad žmonės labiausiai vertina tas darbdavio suteikiamas papildomas naudas, kurios yra susijusios su sveikata ir sveikatinimu. Net 80 proc. respondentų sako, kad jos svarbesnės net už šiek tiek didesnį atlyginimą.
Didėjantis dėmesys darbuotojų sveikatai sparčiai augina ir pasaulinę sveikatinimo rinką, kurios vertė siekia net 5, 6 trln. JAV dolerių, o kasmetis jos augimas spartesnis nei pačios ekonomikos.
Sveikatos specialistai pabrėžia, kad įmonėse taikomos sveikatinimo programos yra būdas ne tik pasirūpinti darbuotojais, bet ir išlaikyti juos itin konkurencingoje darbo rinkoje.
Lietuvos nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vadovė Lina Nosevič pataria į darbuotojų sveikatinimą žiūrėti plačiau. Anot ekspertės, svarbi darbuotojų edukacija – galima pakviesti lektorių, galinčių papasakoti apie įvairių procedūrų ir terapijų naudą ir taip sužadinti darbuotojų susidomėjimą ar motyvaciją rūpintis savo sveikata.
„Stebėdami pastarųjų kelerių metų tendenciją matome, kad vis dažniau organizuojamos specialios darbostogos, kai į sveikatinimo įstaigą atvykusiai įmonei sudėliojama visa programa: mankštos, mitybos planas, sveikatinimo procedūros, susitikimai su specialistais. Kartu jiems pasiūlomos ir darbo erdvės, susitikimų kambariai. Taip galima atrasti labai daug sveikatinimo veiklų“, – sako L. Nosevič.
Ji taip pat džiaugiasi tendencija, kai įmonių išvykos vis rečiau siejamos su alkoholio vartojimu ir vis dažniau orientuojamos į sveikatinimą.
Vis dėlto, asociacijos vadovės tvirtinimu, Lietuvos darbdaviai turėtų labiau pasistengti ir daugiau dėmesio skirti darbuotojų sveikatai ir savijautai. Ypač turint omenyje dabartines geopolitines įtampas ir prastėjančią visuomenės fizinės sveikatos būklę. L. Nosevič ir sveikatinimo įstaigų specialistų teigimu, darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į penkis svarbius aspektus.
Atpažinkite ir kovokite su darbe patiriamu stresu
Tyrimai rodo, kad stresą darbe reguliariai patiria maždaug trys ketvirčiai darbuotojų. Kaip pažymi specialistai, stresas yra visiškai normali emocija, kylanti kaip atsakas į kartais pasitaikančius išorinius dirgiklius ir kylančias situacijas. Problemos prasideda tuomet, kai stresas tampa kone nuolatine būsena.
„Darbe mes praleidžiame labai reikšmingą savo gyvenimo dalį. Paprastai bent jau aštuonias valandas per dieną. Ir čia tuo atveju, jeigu viskas gerai… Natūralu, kad tai, kas vyksta šioje aplinkoje, mums daro milžinišką įtaką. Kai kiekvieną dieną patiriame įvykių grandinę, kuri mus išmuša iš vėžių, stresas tampa nuolatinis, o tai jau daro labai neigiamą įtaką mūsų psichologinei sveikatai“, – sako sveikatos centro „Energetikas“ psichologė Ana Marija Leonavičienė.
Stresą neretai skatina ir pati darbo aplinka. Kaip pastebi SPA VILNIUS medicinos direktorius Konstantinas Ovsyannikovas, nuolatinis dėmesio sutelkimas žmogui paprastai kelia nesibaigiančią įtampą ir nerimą. Negana to, elementarus aplinkos nuobodumas neleidžia nuo to streso pabėgti.
„Paprastai, siekdamas padidinti darbo našumą, darbdavys biuro darbuotojus dar ir panardina į savotiškas konkurencines sąlygas. Žmogus jaučiasi taip, lyg jam vis reikia ką nors įveikti – būti geresniam už ką nors. O dar tas jausmas, kad nuolat esi stebimas ir vertinamas“, – darbdavių dažnai daromą klaidą įvardija pašnekovas, raginantis verčiau kurti emociškai draugiškesnę darbo kultūrą.
Venkite perdegimo
Perdegimu vadinama būsena, kai žmogus jaučia nuolatinį nuovargį ir žemą energijos lygį, apie darbą galvoja išskirtinai neigiamai, yra absoliučiai neproduktyvus. Įdomu tai, kad nuo jo labiau kenčia jauni žmonės. Duomenys rodo, kad perdegimas būdingas 59 proc. Tūkstantmečio kartos, bet tik 31 proc. vyresnės kartos jų kolegų. Vis dėlto A. Leonavičienės tokia statistika visai nestebina.
„Jauni žmonės neįvertina savo jėgų. Jie dirba viršvalandžius, grįžę dar sėdi socialiniuose tinkluose, pamiega kokias keturias valandas. Tai tiesus kelias į perdegimą. Reikia išmokti tinkamai paskirstyti laiką. Poilsio dienos turi būti poilsio. Gyvenimas negali būti viena ilga darbo savaitė. Jei nepailsėsime, kūnas galiausiai pats pasakys, kad jam taip netinka. Tada poilsio namuose jau atsidursite priverstinai. Tačiau daug smagiau čia atvažiuoti patiems, savo noru“, – teigia ji.
Specialistai perspėja, kad emocinis pervargimas yra gerokai sunkiau pataisomas nei fizinis. Raumenims dažniausiai pakanka poilsio ir tinkamos mankštos, o dėl pervargimo išsivysčiusiems nerimo sutrikimams, depresijai reikia daug daugiau laiko. Tai ne tik pačių darbuotojų, bet ir darbdavių problema. Laimingi darbuotojai yra tiesiog produktyvesni, tad rūpintis jų psichologine gerove yra vienareikšmiškai protingas verslo sprendimas.
„Daugybė tyrimų patvirtina, kad smegenys – produktyviausios, kai yra atsipalaidavimo būsenos. Sukūrus tokias sąlygas ramybei, darbo vietoje padidės produktyvumas, sumažės streso poveikis darbuotojams. Neatsitiktinai ir tokios kompanijos kaip Google, Goldman Sachs, Ford Motor Company kasdienybėje taiko sąmoningumo praktikas“, – sako K. Ovsyannikovas.
Kurkite sveikatai draugišką darbo aplinką
Stresas ir perdegimas – tai dvi dažniausiai pasitaikančios psichologinės sveikatos problemos. Tačiau vien jomis potencialios grėsmės tikrai neapsiriboja. Net iš pažiūros labai komfortabilios darbo sąlygos iš tikrųjų gali slėpti labai realius pavojus.
„Gali atrodyti, kad šiuolaikinės darbo sąlygos biure yra daug patogesnės ir draugiškesnės mūsų sveikatai. Tačiau sėdimas gyvenimo būdas, nuolatinė nepatogi laikysena, maisto ir kavos perteklius, rūkymas, dulkės, garsai, intelektinis ir emocinis stresas, infekcijų plitimui idealios sąlygos ir kiti dalykai lemia tai, kad lėtinių ligų išplitimas gerokai išaugo“, – dėsto K. Ovsyannikovas.
Kaip dažniausiai pasitaikančius negalavimus jis išskiria nemigą, širdies ir kraujagyslių ligas, virškinimo trakto ligas, regėjimo sutrikimus, kvėpavimo takų ligas, hemorojų, nutukimą, nugaros skausmus, uždegimines dubens srities ligas ir t. t.
Atsakymas į daugelį šių problemų yra prevencija. Darbdaviai turėtų pasirūpinti ergonomiškais baldais, geromis vėdinimo sistemomis. Tačiau dar svarbiau kurti atitinkamą sveikatos kultūrą – skatinti aktyvų gyvenimo būdą, sudaryti sąlygas darbuotojams pasirūpinti savo sveikata.
Skatinkite sveiką gyvenimo būdą
Net 38 proc. pasaulio gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę. Jeigu tendencijos nesikeis, prognozuojama, kad 2035 m. tokie bus daugiau nei pusė žmonių. Ši problema – tai prastos mitybos ir menko fizinio aktyvumo padarinys. Nereikia net sakyti, kad per didelis svoris savo ruožtu didina ir kitų ligų rizikas. Ne sutapimas ir tai, kad ši problema itin suaktualėjo išpopuliarėjus sėdimam darbui.
„Žmogaus kūnas yra sukurtas judėti, o ne ilgai sėdėti tokioje pačioje padėtyje. Paradoksalu, bet į neurologus dėl nugaros skausmų dažniau kreipiasi ne medkirčiai ar statybininkai, o buhalteriai, vairuotojai ir biurų darbuotojai. Pastariesiems gali padėti fitneso treniruotės, reguliarios judrumo pertraukėlės, per kurias pakylama iš vietos pasivaikščioti ir apšilti“, – pataria K. Ovsyannikovas.
Pasak gydytojo, požiūris, kad darbuotojų sveikata yra jų pačių problema, yra labai trumparegiškas. Darbdaviai kaip tik turėtų skatinti daugiau judėti, sveikai maitintis. Neatsitiktinai vis daugiau verslų įsitraukia į žingsnių iššūkius, turi savo sporto sales ir pan. Tokios investicijos duoda grąžos. Statistika rodo, kad vienas į darbuotojų sveikatą investuotas euras darbdaviui sugrįžta trigubai, mat toks žmogus yra produktyvesnis, rečiau serga ir t. t.
Investuokite į sveikatą
Specialistai ragina investuoti ne tik į sportą, bet ir į paprasčiausią poilsį. Atokvėpiui, aplinkos pakeitimui skirtos pertraukos teigiamai veikia tiek mūsų psichologinę, tiek fizinę sveikatą. Kaip sako A. Leonavičienė, kokybiška savaitgalio išvyka duoda didžiulės naudos mūsų gerovei.
„Kūną esame pratę dėvėti ir niekaip jam neatsidėkoti. Aš raginu sau vis užduoti klausimą: ką aš duodu savo kūnui, kiek į jį investuoju? Dar ne taip seniai šešiasdešimtmetės buvo suvargusios, su skarelėmis. Dabar tokia moteris yra savo gyvenimo žydėjime. Taip, gyvename kokybiškiau, bet tai įmanoma tik investuojant į save. Tie, kurie sportuoja, gerai maitinasi, pailsi, atrodo ir jaučiasi daug geriau. Už visokius materialius dalykus žmogui svarbiau geri potyriai, įspūdžiai“, – įsitikinusi „Energetiko“ psichologė.
Jai pritaria ir SPA VILNIUS medicinos direktorius K. Ovsyannikovas. Pasak jo, žmogui būtinas balansas, todėl visi turime mokytis, kaip jį išlaikyti, kaip dirbti labiau atsipalaidavus, gerbiant savo ir kito teisę į poilsį.
Pagal pranešimus spaudai
Statistika rodo, kad perdegimas – viena opiausių mūsų laikų problemų. Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, net trys iš penkių žmonių darbe jaučiasi pervargę psichologiškai ar fiziškai. Skaičiuojama, kad pervargimas pasaulio ekonomikai kasmet padaro net 125–190 mlrd. JAV dolerių žalos. |
Nenuostabu, kad tiek darbuotojai, tiek ir darbdaviai vis aktyviau ieško išeičių. Darbuotojų atsiliepimų apie savo darbdavius portalo „Glassdoor“ tyrimas atskleidė, kad žmonės labiausiai vertina tas darbdavio suteikiamas papildomas naudas, kurios yra susijusios su sveikata ir sveikatinimu. Net 80 proc. respondentų sako, kad jos svarbesnės net už šiek tiek didesnį atlyginimą.
Didėjantis dėmesys darbuotojų sveikatai sparčiai augina ir pasaulinę sveikatinimo rinką, kurios vertė siekia net 5, 6 trln. JAV dolerių, o kasmetis jos augimas spartesnis nei pačios ekonomikos.
Sveikatos specialistai pabrėžia, kad įmonėse taikomos sveikatinimo programos yra būdas ne tik pasirūpinti darbuotojais, bet ir išlaikyti juos itin konkurencingoje darbo rinkoje.
Lietuvos nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vadovė Lina Nosevič pataria į darbuotojų sveikatinimą žiūrėti plačiau. Anot ekspertės, svarbi darbuotojų edukacija – galima pakviesti lektorių, galinčių papasakoti apie įvairių procedūrų ir terapijų naudą ir taip sužadinti darbuotojų susidomėjimą ar motyvaciją rūpintis savo sveikata.
„Stebėdami pastarųjų kelerių metų tendenciją matome, kad vis dažniau organizuojamos specialios darbostogos, kai į sveikatinimo įstaigą atvykusiai įmonei sudėliojama visa programa: mankštos, mitybos planas, sveikatinimo procedūros, susitikimai su specialistais. Kartu jiems pasiūlomos ir darbo erdvės, susitikimų kambariai. Taip galima atrasti labai daug sveikatinimo veiklų“, – sako L. Nosevič.
Ji taip pat džiaugiasi tendencija, kai įmonių išvykos vis rečiau siejamos su alkoholio vartojimu ir vis dažniau orientuojamos į sveikatinimą.
Vis dėlto, asociacijos vadovės tvirtinimu, Lietuvos darbdaviai turėtų labiau pasistengti ir daugiau dėmesio skirti darbuotojų sveikatai ir savijautai. Ypač turint omenyje dabartines geopolitines įtampas ir prastėjančią visuomenės fizinės sveikatos būklę. L. Nosevič ir sveikatinimo įstaigų specialistų teigimu, darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į penkis svarbius aspektus.
Tyrimai rodo, kad stresą darbe reguliariai patiria maždaug trys ketvirčiai darbuotojų. Kaip pažymi specialistai, stresas yra visiškai normali emocija, kylanti kaip atsakas į kartais pasitaikančius išorinius dirgiklius ir kylančias situacijas. Problemos prasideda tuomet, kai stresas tampa kone nuolatine būsena.
„Darbe mes praleidžiame labai reikšmingą savo gyvenimo dalį. Paprastai bent jau aštuonias valandas per dieną. Ir čia tuo atveju, jeigu viskas gerai… Natūralu, kad tai, kas vyksta šioje aplinkoje, mums daro milžinišką įtaką. Kai kiekvieną dieną patiriame įvykių grandinę, kuri mus išmuša iš vėžių, stresas tampa nuolatinis, o tai jau daro labai neigiamą įtaką mūsų psichologinei sveikatai“, – sako sveikatos centro „Energetikas“ psichologė Ana Marija Leonavičienė.
Stresą neretai skatina ir pati darbo aplinka. Kaip pastebi SPA VILNIUS medicinos direktorius Konstantinas Ovsyannikovas, nuolatinis dėmesio sutelkimas žmogui paprastai kelia nesibaigiančią įtampą ir nerimą. Negana to, elementarus aplinkos nuobodumas neleidžia nuo to streso pabėgti.
„Paprastai, siekdamas padidinti darbo našumą, darbdavys biuro darbuotojus dar ir panardina į savotiškas konkurencines sąlygas. Žmogus jaučiasi taip, lyg jam vis reikia ką nors įveikti – būti geresniam už ką nors. O dar tas jausmas, kad nuolat esi stebimas ir vertinamas“, – darbdavių dažnai daromą klaidą įvardija pašnekovas, raginantis verčiau kurti emociškai draugiškesnę darbo kultūrą.
Perdegimu vadinama būsena, kai žmogus jaučia nuolatinį nuovargį ir žemą energijos lygį, apie darbą galvoja išskirtinai neigiamai, yra absoliučiai neproduktyvus. Įdomu tai, kad nuo jo labiau kenčia jauni žmonės. Duomenys rodo, kad perdegimas būdingas 59 proc. Tūkstantmečio kartos, bet tik 31 proc. vyresnės kartos jų kolegų. Vis dėlto A. Leonavičienės tokia statistika visai nestebina.
„Jauni žmonės neįvertina savo jėgų. Jie dirba viršvalandžius, grįžę dar sėdi socialiniuose tinkluose, pamiega kokias keturias valandas. Tai tiesus kelias į perdegimą. Reikia išmokti tinkamai paskirstyti laiką. Poilsio dienos turi būti poilsio. Gyvenimas negali būti viena ilga darbo savaitė. Jei nepailsėsime, kūnas galiausiai pats pasakys, kad jam taip netinka. Tada poilsio namuose jau atsidursite priverstinai. Tačiau daug smagiau čia atvažiuoti patiems, savo noru“, – teigia ji.
Specialistai perspėja, kad emocinis pervargimas yra gerokai sunkiau pataisomas nei fizinis. Raumenims dažniausiai pakanka poilsio ir tinkamos mankštos, o dėl pervargimo išsivysčiusiems nerimo sutrikimams, depresijai reikia daug daugiau laiko. Tai ne tik pačių darbuotojų, bet ir darbdavių problema. Laimingi darbuotojai yra tiesiog produktyvesni, tad rūpintis jų psichologine gerove yra vienareikšmiškai protingas verslo sprendimas.
„Daugybė tyrimų patvirtina, kad smegenys – produktyviausios, kai yra atsipalaidavimo būsenos. Sukūrus tokias sąlygas ramybei, darbo vietoje padidės produktyvumas, sumažės streso poveikis darbuotojams. Neatsitiktinai ir tokios kompanijos kaip Google, Goldman Sachs, Ford Motor Company kasdienybėje taiko sąmoningumo praktikas“, – sako K. Ovsyannikovas.
Stresas ir perdegimas – tai dvi dažniausiai pasitaikančios psichologinės sveikatos problemos. Tačiau vien jomis potencialios grėsmės tikrai neapsiriboja. Net iš pažiūros labai komfortabilios darbo sąlygos iš tikrųjų gali slėpti labai realius pavojus.
„Gali atrodyti, kad šiuolaikinės darbo sąlygos biure yra daug patogesnės ir draugiškesnės mūsų sveikatai. Tačiau sėdimas gyvenimo būdas, nuolatinė nepatogi laikysena, maisto ir kavos perteklius, rūkymas, dulkės, garsai, intelektinis ir emocinis stresas, infekcijų plitimui idealios sąlygos ir kiti dalykai lemia tai, kad lėtinių ligų išplitimas gerokai išaugo“, – dėsto K. Ovsyannikovas.
Kaip dažniausiai pasitaikančius negalavimus jis išskiria nemigą, širdies ir kraujagyslių ligas, virškinimo trakto ligas, regėjimo sutrikimus, kvėpavimo takų ligas, hemorojų, nutukimą, nugaros skausmus, uždegimines dubens srities ligas ir t. t.
Atsakymas į daugelį šių problemų yra prevencija. Darbdaviai turėtų pasirūpinti ergonomiškais baldais, geromis vėdinimo sistemomis. Tačiau dar svarbiau kurti atitinkamą sveikatos kultūrą – skatinti aktyvų gyvenimo būdą, sudaryti sąlygas darbuotojams pasirūpinti savo sveikata.
Net 38 proc. pasaulio gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę. Jeigu tendencijos nesikeis, prognozuojama, kad 2035 m. tokie bus daugiau nei pusė žmonių. Ši problema – tai prastos mitybos ir menko fizinio aktyvumo padarinys. Nereikia net sakyti, kad per didelis svoris savo ruožtu didina ir kitų ligų rizikas. Ne sutapimas ir tai, kad ši problema itin suaktualėjo išpopuliarėjus sėdimam darbui.
„Žmogaus kūnas yra sukurtas judėti, o ne ilgai sėdėti tokioje pačioje padėtyje. Paradoksalu, bet į neurologus dėl nugaros skausmų dažniau kreipiasi ne medkirčiai ar statybininkai, o buhalteriai, vairuotojai ir biurų darbuotojai. Pastariesiems gali padėti fitneso treniruotės, reguliarios judrumo pertraukėlės, per kurias pakylama iš vietos pasivaikščioti ir apšilti“, – pataria K. Ovsyannikovas.
Pasak gydytojo, požiūris, kad darbuotojų sveikata yra jų pačių problema, yra labai trumparegiškas. Darbdaviai kaip tik turėtų skatinti daugiau judėti, sveikai maitintis. Neatsitiktinai vis daugiau verslų įsitraukia į žingsnių iššūkius, turi savo sporto sales ir pan. Tokios investicijos duoda grąžos. Statistika rodo, kad vienas į darbuotojų sveikatą investuotas euras darbdaviui sugrįžta trigubai, mat toks žmogus yra produktyvesnis, rečiau serga ir t. t.
Specialistai ragina investuoti ne tik į sportą, bet ir į paprasčiausią poilsį. Atokvėpiui, aplinkos pakeitimui skirtos pertraukos teigiamai veikia tiek mūsų psichologinę, tiek fizinę sveikatą. Kaip sako A. Leonavičienė, kokybiška savaitgalio išvyka duoda didžiulės naudos mūsų gerovei.
„Kūną esame pratę dėvėti ir niekaip jam neatsidėkoti. Aš raginu sau vis užduoti klausimą: ką aš duodu savo kūnui, kiek į jį investuoju? Dar ne taip seniai šešiasdešimtmetės buvo suvargusios, su skarelėmis. Dabar tokia moteris yra savo gyvenimo žydėjime. Taip, gyvename kokybiškiau, bet tai įmanoma tik investuojant į save. Tie, kurie sportuoja, gerai maitinasi, pailsi, atrodo ir jaučiasi daug geriau. Už visokius materialius dalykus žmogui svarbiau geri potyriai, įspūdžiai“, – įsitikinusi „Energetiko“ psichologė.
Jai pritaria ir SPA VILNIUS medicinos direktorius K. Ovsyannikovas. Pasak jo, žmogui būtinas balansas, todėl visi turime mokytis, kaip jį išlaikyti, kaip dirbti labiau atsipalaidavus, gerbiant savo ir kito teisę į poilsį.
Pagal pranešimus spaudai
Publikuota: 2024-01-19 10:53:07
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Motinos dieną jauna šeima pasitinka su triguba laime * Kraštiečiai užsienyje: „Nenukirskime medžiui šaknų“
* Savaime gimstančios kolekcijos vilkaviškietei kelia azartą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|