|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įvertinimas
|
|
|
Vilkaviškio autobusų stotis – vienas iš pavyzdžių, kaip galima kurti architektūrą išsaugant medžius, gyvybę.
Vito GIRDAUSKO nuotr.
Prieš Kalėdas į rajoną atskriejo gera žinia: architekto Gintaro Balčyčio suprojektuota Vilkaviškio autobusų stotis kartu su kitais architektūros objektais atrinkta projektui, Lietuvai atstovausiančiam tarptautinėje Venecijos bienalėje Italijoje.
„Medžių architektūra: iš vietos šaknų virsta“ – taip pavadintas Lietuvos architektų sąjungos projektas, kuris Lietuvos kultūros tarybos sprendimu 2025 metais mūsų šaliai atstovaus 19-oje Venecijos architektūros bienalėje. Jo komisare bus architektūrologė, tyrėja, parodų kuratorė dr. Jūratė Tutlytė, o idėjos autorius ir projekto kuratorius – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Gintaras Balčytis, suprojektavęs ir Vilkaviškio autobusų stotį bei greta jos stovintį masyvų miesto laikrodį.
Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, konkurso laimėtojų projektas, kuriam įgyvendinti paskirta 200 tūkst. eurų, sieks pristatyti Lietuvos architektūrą iš įvairių šalies vietų klasikinėmis priemonėmis, atsakys į aktualią medžio naudojimo architektūroje temą bei kvestionuos „žaliojo smegenų plovimo“ tendencijas. Ši Lietuvos prisistatymo kryptis skirsis nuo Lietuvos projektų ankstesnėse Venecijos architektūros bienalėse. Tai bus bandymas atsigręžti į vis ryškiau pastebimą siekį į Venecijos architektūros bienalę grąžinti grynąją architektūrą.
„Būsimoje ekspozicijoje norime pakviesti permąstyti esamus bei atverti naujus mąstymo būdus architektūroje ir visuomenėje. Mūsų idėjos centre yra architektūra, kurioje gyvas medis tampa aktyviu veikėju ir partneriu, įkvepiančiu architektūrą ir kartu saugančiu esamą ekosistemą bei vietos istorijos tęstinumą. Tai pasakojimas apie nenukirsto medžio naudą, kuris skatina atrasti originalius architektūros sprendimus. Pastaraisiais metais matėme ne vieną atvejį, kuomet medžiai, užuot būsimos statybos vietoje išsaugomi kaip svarbi vietos tapatybės dalis, buvo nukertami. Turėtume išsiugdyti įprotį ir pradėti ieškoti būdų, kaip kurti architektūrą išsaugant medžius, gyvybę. Lietuvos paviljono ekspozicijoje Venecijoje norime parodyti, kad tam egzistuoja sprendimai ir galime jais pasinaudoti“, – paviljono koncepciją yra išdėstęs architektas G. Balčytis.
Paviljono vizijai įgyvendinti bus naudojamasi įtaigių meninių instaliacijų galimybėmis, videografikos menu, filmuota medžiaga, pastatų maketais pristatant tarptautiniu ir nacionaliniu mastu pripažintus praėjusio, esamo ir būsimo laikotarpio Lietuvos architektūros objektus, kurių architektūrinė idėja neatsiejama nuo toje vietoje augančių medžių. Jie ir taps pagrindu platesnėms diskusijoms apie gamtos elementų praradimus urbanizuotose teritorijose, to reikšmę pažeistoms vietos ekosistemoms, bendruomenėms, kolektyvinei atminčiai ir architektūrai.
Pagal pranešimus spaudai
Prieš Kalėdas į rajoną atskriejo gera žinia: architekto Gintaro Balčyčio suprojektuota Vilkaviškio autobusų stotis kartu su kitais architektūros objektais atrinkta projektui, Lietuvai atstovausiančiam tarptautinėje Venecijos bienalėje Italijoje. |
„Medžių architektūra: iš vietos šaknų virsta“ – taip pavadintas Lietuvos architektų sąjungos projektas, kuris Lietuvos kultūros tarybos sprendimu 2025 metais mūsų šaliai atstovaus 19-oje Venecijos architektūros bienalėje. Jo komisare bus architektūrologė, tyrėja, parodų kuratorė dr. Jūratė Tutlytė, o idėjos autorius ir projekto kuratorius – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Gintaras Balčytis, suprojektavęs ir Vilkaviškio autobusų stotį bei greta jos stovintį masyvų miesto laikrodį.
Pasak Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, konkurso laimėtojų projektas, kuriam įgyvendinti paskirta 200 tūkst. eurų, sieks pristatyti Lietuvos architektūrą iš įvairių šalies vietų klasikinėmis priemonėmis, atsakys į aktualią medžio naudojimo architektūroje temą bei kvestionuos „žaliojo smegenų plovimo“ tendencijas. Ši Lietuvos prisistatymo kryptis skirsis nuo Lietuvos projektų ankstesnėse Venecijos architektūros bienalėse. Tai bus bandymas atsigręžti į vis ryškiau pastebimą siekį į Venecijos architektūros bienalę grąžinti grynąją architektūrą.
„Būsimoje ekspozicijoje norime pakviesti permąstyti esamus bei atverti naujus mąstymo būdus architektūroje ir visuomenėje. Mūsų idėjos centre yra architektūra, kurioje gyvas medis tampa aktyviu veikėju ir partneriu, įkvepiančiu architektūrą ir kartu saugančiu esamą ekosistemą bei vietos istorijos tęstinumą. Tai pasakojimas apie nenukirsto medžio naudą, kuris skatina atrasti originalius architektūros sprendimus. Pastaraisiais metais matėme ne vieną atvejį, kuomet medžiai, užuot būsimos statybos vietoje išsaugomi kaip svarbi vietos tapatybės dalis, buvo nukertami. Turėtume išsiugdyti įprotį ir pradėti ieškoti būdų, kaip kurti architektūrą išsaugant medžius, gyvybę. Lietuvos paviljono ekspozicijoje Venecijoje norime parodyti, kad tam egzistuoja sprendimai ir galime jais pasinaudoti“, – paviljono koncepciją yra išdėstęs architektas G. Balčytis.
Paviljono vizijai įgyvendinti bus naudojamasi įtaigių meninių instaliacijų galimybėmis, videografikos menu, filmuota medžiaga, pastatų maketais pristatant tarptautiniu ir nacionaliniu mastu pripažintus praėjusio, esamo ir būsimo laikotarpio Lietuvos architektūros objektus, kurių architektūrinė idėja neatsiejama nuo toje vietoje augančių medžių. Jie ir taps pagrindu platesnėms diskusijoms apie gamtos elementų praradimus urbanizuotose teritorijose, to reikšmę pažeistoms vietos ekosistemoms, bendruomenėms, kolektyvinei atminčiai ir architektūrai.
Pagal pranešimus spaudai
Publikuota: 2024-01-04 15:19:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|