Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Muziejininkė Aušra Mickevičienė (centre) džiaugėsi albumo „Vilkaviškio krašto kryžiai ir paminklai“ leidyboje prasmę pamačiusio ūkininko Roberto Mickevičiaus sprendimu svariai paremti idėją.

Autorės nuotr.

Albumas „Vilkaviškio krašto kryžiai ir paminklai“ liks ryškus ir vertingas kultūros ženklas. Kad jis atsirastų, iniciatyvos ėmėsi muziejininkė Aušra Valuntaitė-Mickevičienė, jai talkino fotografas Kęstutis Inkrata.

Muziejinės veiklos etapo kulminacija

Istorinę vertę įgysiančio leidinio pristatymas Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje sutelkė būrį žmonių. Kone visi jie vienaip ar kitaip prisidėjo, kad albumas „Vilkaviškio krašto kryžiai ir paminklai“ būtų informatyvus, kad jis būtų išleistas. Pirmieji naujuoju leidiniu grožėjosi kryždirbiai, restauratoriai, seniūnai, bibliotekininkai, kaimo bendruomenių atstovai, kiti istoriją branginantys žmonės.

Vis dėlto labiausiai naująja knyga džiaugėsi jos sudarytoja A. Mickevičienė ir fotografas K. Inkrata. Muziejininko darbo specifiką perpratę jų kolegos albumo sutiktuvių dalyviams padėjo suvokti, kad tokia knyga – tarsi muziejinės veiklos etapo kulminacija. „Muziejininkystė laikosi ant trijų kolonų: kaupimo, saugojimo ir restauravimo, galiausiai – pateikimo visuomenei“, – akcentuota renginyje.

„Vilkaviškio krašto kryžiai ir paminklai“ – 120 psl. albumas, ir dėl turinio, ir dėl poligrafijos kokybės vertas vadinti reprezentaciniu. Leidinys skirtas pažinti regiono kryždirbystės palikimą, skulptorių ir liaudies meistrų kūrybą, kryžių statymo bei griovimo istorijas, atstatymo atvejus.

Muziejininkės A. Mickevičienės pasiektas tikslas ir darbas į jį einant taikliai nusakyti knygos įžangoje pacituojant kardinolą Sigitą Tamkevičių: „Lietuvos laukuose išbarstyti ar šioje knygoje surinkti sakraliniai dirbiniai mus priverčia sustoti ir įsimąstyti į lietuvio sielą.“

Kryžius, koplytstulpius žmonės panašiai statė visais amžiais. „Apie 1980-uosius ir kiek vėliau statė visiškai paprastus kryžius, nes valdžios paliepimu juos tuoj nupjaudavo“, – daugeliui susirinkusiųjų girdėtus, o kitų ir išgyventus atvejus profesine įžvalga papildė muziejininkė.

Albume yra ir to laiko įvykius mūsų krašte liudijančių istorinių nuotraukų. Kai kurias senąsias fotografijas Aušra Mickevičienė atrado Lietuvos dailės muziejaus fonduose. Buvo įdomu išgirsti jos patirtį, jog senuosius kryžius, ypač tuos, kuriuos į savo glėbį jau glemžiasi ir laikas, ir gamta, reikia fotografuoti žiemą, kai medžiai, krūmai – be lapų.

O šiais laikais atstatytus kryžius, koplytstulpius, kitus sakralinius objektus fotografavusiam K. Inkratai darbo planus diktavo... saulė. „Fotografui ko reikia? Atrasti laiką, saulę ir vietą. Atvažiuojame fotografuoti, o saulė šviečia, ir kryžius juodas... Kęstutis vakare dar sykį važiuoja, – už kantrybę kolegai dėkojo A. Mickevičienė. – Apkrėčiau Kęstutį ta liga: pamato kryžių ir džiaugiasi!“



Dovana visuomenei, meistrams

Antrajai knygai kryždirbystės tema sudarytoja sukaupė tiek medžiagos, kad šiam projektui įgyvendinti Lietuvos kultūros tarybos ir Vilkaviškio rajono savivaldybės skirto finansavimo neužteko. O faktai, nuotraukos jau surankioti po kruopelę, ir kiekvienas brangintinas, nes turi istorinę vertę, sakraliniai objektai suskirstyti pagal rajono seniūnijas... Pinigų pritrūko 20-iai puslapių.

Muziejininkė džiaugėsi albumo „Vilkaviškio krašto kryžiai ir paminklai“ leidyboje prasmę pamačiusio Matlaukio kaimo ūkininko Roberto Mickevičiaus sprendimu svariai paremti idėją – jis skyrė tūkstantį eurų. Mecenatas tapo vienu iš pirmųjų renginio svečių, kuriam buvo įteiktas albumas. Spaustuve dar kvepiančios knygos kaip padėka už dovanotus klasikinės muzikos kūrinius atsidūrė ir Vilkaviškio muzikos mokyklos smuikininkų rankose.

Beje, jau įsigijusieji naują knygą versdami jos puslapius turės ir visai netikėtą potyrį – tarsi užbėgs istorijai už akių. Mat leidinyje pamatys jau stovinčią šv. Florijono skulptūrą, kuri jau atkurta ir dar tik bus pastatyta Virbalyje: kol kas darbus sustabdė gruodžio šaltis.

Albumo „Vilkaviškio krašto kryžiai ir paminklai“ tiražas – 500 egzempliorių. Vis dėlto jame sukauptos informacijos sklaida bus nepalyginamai didesnė. Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorė Vilija Gilienė informavo, kad kultūrinę ir išliekamąją vertę turintis leidinys, visų prie jo rengimo prisilietusiųjų dovana visuomenei, ateityje bus laisvai prieinamas internete adresu https://etnografijavilkaviskis.lt/ .



„Jei ką žinom – pasakykim Aušrelei“

Vicemeras Joris Juškauskas abiem Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotojams įteikė mero padėkas. Muziejininkei edukatorei A. Mickevičienei – už Vilkaviškio krašto materialaus kultūros paveldo tyrinėjimą, kūrybingą darbą, atstatant ir įprasminant dvasinį palikimą, bendradarbiavimą su rajono įstaigomis ir bendruomenėmis, puoselėjant tautines vertybes. Fotografas K. Inkrata įvertintas už Vilkaviškio krašto istorijos ir materialaus kultūros paveldo objektų įamžinimą puoselėjant etnokultūrines ir patriotines tradicijas.

Matant A. Mickevičienės darbštumą, jos entuziazmą skatinti žmones atstatyti mūsų tautai svarbius ženklus, senuosius kryžius bei koplytstulpius, muziejininkei linkėta jėgų paruošti dar ir trečią knygą kryždirbystės Vilkaviškio krašte tema. „Jei ką žinom, išgirstam, pamatom – pasakykim Aušrelei“, – garsiai padrąsinti visi. O tai daryti – prasminga, nes kas laiku neužrašyta – tas išnyksta.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---