|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Žodis „kelionė“ užkietėjusiems pasaulio maišytojams Vytarui Radzevičiui ir Martynui Starkui toli gražu ne visada siejasi su komfortabiliomis sąlygomis ar preciziškai suplanuota dienotvarke SPA centre. Jiems dažniausiai tai yra darbas. Tiesa, toks, kuris patinka ir suteikia marias patirčių, praplečiančių pasaulio suvokimą, o kartais ir sukuriančių kurioziškų nutikimų, kuriais vėliau galima pasidalyti.
Asmeninių patirčių užsienyje gausa ir pasitaikiusiomis juokingomis ar net absurdiškomis situacijomis LITEXPO parodoje „Adventur 2024“, vyksiančioje sausio 26–28 d., besidalysiantys keliautojai atviri – per daugelį kelionių metų būta visko, bet pamatyti dar yra ką.
Ateiviai Afrikoje ir dilema Peru kalnuose
Paklaustas apie įsimintiniausią kelionę, Vytaras mintimis nusikelia į Afriką, padovanojusią neeilinių patirčių.
„Keisčiausia ir netikėčiausia mano kelionė buvo pirmas lankymasis Afrikoje 2006 metais. Automobiliu vykome nuo Vilniaus iki Malio sostinės Bamako. Kelionės metu patyrėme daug nuotykių. Būta ir nežinomybės. Internetas dar nebuvo toks išplėtotas, informaciją nebuvo taip lengva susirinkti. Toje kelionėje patirtas ir kultūrinis šokas, įsitikinus, kad posakis „this is Africa, my friend“ (liet. čia yra Afrika, mano drauge) turi reikšmę. Ypač įdomu buvo Mauritanijoje, važiuojant per Sacharą. Įsiminė ir viešnagė pas save ateiviais iš Sirijaus žvaigždyno laikančius dogonų tautos žmones. Tai buvo įdomi kelionė – ir dėl pažinimo, ir dėl nuotykių“, – prisiminimais dalijasi V. Radzevičius.
Pasak jo, net ir tolimuose kraštuose, kur dažnai esi savotiškas svetimkūnis, keliautoją gali kartais aplankyti ir beveik namų jausmas.
„Toks jausmas buvo Aliaskoje. Jaučiausi lengvai reinkarnuotas. Ar dėl gamtos didybės, ar dėl žmogiškos romantikos, kuri ten išlikusi nuo aukso karštinių, – jaučiausi ten savas. O gal taip atsitiko, nes lankiausi vietose, apie kurias buvau skaitęs Jacko Londono kūryboje? Ir dėl to tai atrodė patirta, matyta ar pažįstama. Sava“, – svarstė keliautojas.
V. Radzevičiaus bendražygis Martynas Starkus, nors ir įsitikinęs, kad svetur niekada nesijauti visiškai kaip namuose, visgi pritaria – būna vietų, kuriose gali rasti namams būdingą patogumo ir saugumo pojūtį.
„Išskirčiau keletą vietų, kuriose jaučiausi gerai. Tai – Aliaska, Naujoji Zelandija ir Australija. Galbūt dėl europinės ten gyvenančių žmonių kilmės ar panašaus gyvenimo būdo“, – sako M. Starkus.
Keliaujant po dešimtis valstybių ir net sąmoningai ieškant nuotykių, matyt, neįmanoma išvengti situacijų, kurias vėliau prisimeni su šypsena, nors tada ir nebuvo labai smagu. Vytarui toks nutikimas atmintyje įstrigo iš kelionės Peru.
„Pamenu, patyrėme aukštikalnių ligą Peru. Ir tada visiems mums keturiems bendražygiams tiesiog plėšė galvą nuo skausmo. Prieš kelionę sužinojome, kad viagra, kaip plečiantis vaistas, gali padėti tokiu atveju. Turėjome tabletę. Ilgai galvojome, ar pasidalyti ją. Bet perskaitę šalutinius poveikius nutarėme susilaikyti. Dar dabar prieš akis stovi vaizdas – keturi vyrai kambarėlyje be langų, o ant stalo guli viagros tabletė“, – šypteli Vytaras.
Kelias yra gyvenimas
Nors V. Radzevičius ir M. Starkus aplankė daugybę šalių, jie neišskiria labiausiai praturtinusios ar juos pakeitusios kelionės. Anot jų, kiekvienas potyris tiesiog pridėjo kantrybės, išminties, žinojimo, mokė ir skatino permąstyti kai kuriuos dalykus.
Prisimindamas kelionėje įgytas pamokas ar patarimus, kuriuos duotų kitiems, Vytaras pasidalija lotyniška sentencija Via est vita (liet. kelias yra gyvenimas). Patyręs keliautojas įsitikinęs – šiuose žodžiuose telpa viskas.
Paklaustas, ar neapmaudu, kad užsiėmimas, daugelio žmonių siejamas su romantika ir malonumais, jiems yra dažniau darbas nei pramoga, Martynas nedvejodamas atsako: „Būtų labai keista, jeigu viskas būtų malonumas“, – teigia jis ir priduria, – toks kelias pasirenkamas savanoriškai, niekam neverčiant, o ir atliekamas darbas patinka.“
Tiek keliaujant, kiek Martynas ir Vytaras, atrodo, lengva pamesti dalį pasaulio pažinimo žavesio arba vienoje kelionėje staiga imti ir suvokti – mačiau įspūdingesnių vaizdų. Tačiau M. Starkus į tai žvelgia stojiškai.
„Išvykdamas žinau, kad turiu paruošti reportažus, esu įsisąmoninęs uždavinius. Be to, žinau, kad, viena vertus, išlošiu, nes pamatysiu tai, ko kiti neišvysta. Kita vertus, objektą, masinantį daugelį žmonių, man turbūt teks apeiti, nes jam neturėsiu laiko“, – nurodo keliautojas ir priduria, kad, nors ir paradoksalu, daug keliaudamas suvoki, kiek daug dar nematei.
Nauja gurmanų kryptis
Vytaro ir Martyno kelionės dažnai yra neatsiejamos nuo kulinarinių nuotykių, tad kalbėdamas apie aplankytų kraštų skirtumus virtuvėse V. Radzevičius teigia, kad priekabių buvusiose kelionėse rasti sunku. Skanu buvo visur, išskyrus Boliviją.
„Jei atvirai, toje šalyje man nepatiko maistas – džiovintas, šaldytas, mirkytas, virtas. Kitur – kiekviena šalis turi savo gastronomines tradicijas ir sunku pasakyti, kuri yra pati pačiausia. Argentinoje skaniausia mėsa, Italijoje žavi natūralumas ir geri produktai, Tailande – skonių derinimas, Japonijoje – šviežia žuvis… Pradėjau vardyti ir užsimaniau valgyti“, – šypsosi aistringas keliautojas ir kulinarijos entuziastas.
Savo ruožtu Martynas teigia, kad skaniausia jam buvo Pietryčių Azijos regione bei Uzbekistane.
„Uzbekistanas galėtų būti nauja gurmanų kryptis. Žinoma, Pietryčių Azija taip pat nenusileidžia ir gali pasiūlyti gausybę įvairaus maisto. Ten labiausiai žavi išvystyta gatvės maisto kultūra“, – akcentavo M. Starkus.
Kur toliau?
M. Starkus atviras – vietų, į kurias dar norėtųsi nuvykti, apstu. Problema – sudėtingėjantis kariaujantis pasaulis, apsunkinantis daugelį aplinkybių ir planavimą.
„Vieniši keliautojai šiuo klausimu yra privilegijuoti. Jie gali patekti daug kur, tai priklauso nuo jų nutrūktgalviškumo, drąsos, įžūlumo. Vis dėlto aš vykstu su komanda, kameromis, reikiama įranga“, – sako TV laidų vedėjas.
Jis taip pat pripažįsta, kad kai kur norisi sugrįžti jau kitomis sąlygomis, pavyzdžiui, su vaikais.
„Norėčiau apvažiuoti Australiją, vaikams parodyti tam tikras Naujosios Zelandijos vietas. Dar kartą aplankyti Aliaską“, – vardija M. Starkus.
Daugiau jo ir V. Radzevičiaus istorijų apie kelionėse patirtus nuotykius, netikėtas situacijas ir išmoktas pamokas bus galima išgirsti sausio 27 d., parodos „Adventur 2024“ metu. Ten gerai visiems pažįstami keliautojai pakvies į dvi valandas truksiantį kelionių humoro istorijų šou, kuriame taip pat bus paskelbtas ir konkurso „Menas keliauti. Menas patirti“ nugalėtojas.
Dviejų garsių keliautojų pasakojimai – tik viena iš daugelio turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodos dalių. Sausio 26 d. prasidėsiančioje LITEXPO parodoje taip pat bus galima pasidalyti įspūdžiais bei pomėgiais su kitais aktyvaus laisvalaikio entuziastais, užmegzti turizmo verslo kontaktus, sutikti potencialius partnerius, išbandyti aktyvaus laisvalaikio aikšteles, pasitarti dėl kelionių organizavimo bei sužinoti apie Lietuvos vandens turizmo galimybes.
Žodis „kelionė“ užkietėjusiems pasaulio maišytojams Vytarui Radzevičiui ir Martynui Starkui toli gražu ne visada siejasi su komfortabiliomis sąlygomis ar preciziškai suplanuota dienotvarke SPA centre. Jiems dažniausiai tai yra darbas. Tiesa, toks, kuris patinka ir suteikia marias patirčių, praplečiančių pasaulio suvokimą, o kartais ir sukuriančių kurioziškų nutikimų, kuriais vėliau galima pasidalyti. |
Asmeninių patirčių užsienyje gausa ir pasitaikiusiomis juokingomis ar net absurdiškomis situacijomis LITEXPO parodoje „Adventur 2024“, vyksiančioje sausio 26–28 d., besidalysiantys keliautojai atviri – per daugelį kelionių metų būta visko, bet pamatyti dar yra ką.
Paklaustas apie įsimintiniausią kelionę, Vytaras mintimis nusikelia į Afriką, padovanojusią neeilinių patirčių.
„Keisčiausia ir netikėčiausia mano kelionė buvo pirmas lankymasis Afrikoje 2006 metais. Automobiliu vykome nuo Vilniaus iki Malio sostinės Bamako. Kelionės metu patyrėme daug nuotykių. Būta ir nežinomybės. Internetas dar nebuvo toks išplėtotas, informaciją nebuvo taip lengva susirinkti. Toje kelionėje patirtas ir kultūrinis šokas, įsitikinus, kad posakis „this is Africa, my friend“ (liet. čia yra Afrika, mano drauge) turi reikšmę. Ypač įdomu buvo Mauritanijoje, važiuojant per Sacharą. Įsiminė ir viešnagė pas save ateiviais iš Sirijaus žvaigždyno laikančius dogonų tautos žmones. Tai buvo įdomi kelionė – ir dėl pažinimo, ir dėl nuotykių“, – prisiminimais dalijasi V. Radzevičius.
Pasak jo, net ir tolimuose kraštuose, kur dažnai esi savotiškas svetimkūnis, keliautoją gali kartais aplankyti ir beveik namų jausmas.
„Toks jausmas buvo Aliaskoje. Jaučiausi lengvai reinkarnuotas. Ar dėl gamtos didybės, ar dėl žmogiškos romantikos, kuri ten išlikusi nuo aukso karštinių, – jaučiausi ten savas. O gal taip atsitiko, nes lankiausi vietose, apie kurias buvau skaitęs Jacko Londono kūryboje? Ir dėl to tai atrodė patirta, matyta ar pažįstama. Sava“, – svarstė keliautojas.
V. Radzevičiaus bendražygis Martynas Starkus, nors ir įsitikinęs, kad svetur niekada nesijauti visiškai kaip namuose, visgi pritaria – būna vietų, kuriose gali rasti namams būdingą patogumo ir saugumo pojūtį.
„Išskirčiau keletą vietų, kuriose jaučiausi gerai. Tai – Aliaska, Naujoji Zelandija ir Australija. Galbūt dėl europinės ten gyvenančių žmonių kilmės ar panašaus gyvenimo būdo“, – sako M. Starkus.
Keliaujant po dešimtis valstybių ir net sąmoningai ieškant nuotykių, matyt, neįmanoma išvengti situacijų, kurias vėliau prisimeni su šypsena, nors tada ir nebuvo labai smagu. Vytarui toks nutikimas atmintyje įstrigo iš kelionės Peru.
„Pamenu, patyrėme aukštikalnių ligą Peru. Ir tada visiems mums keturiems bendražygiams tiesiog plėšė galvą nuo skausmo. Prieš kelionę sužinojome, kad viagra, kaip plečiantis vaistas, gali padėti tokiu atveju. Turėjome tabletę. Ilgai galvojome, ar pasidalyti ją. Bet perskaitę šalutinius poveikius nutarėme susilaikyti. Dar dabar prieš akis stovi vaizdas – keturi vyrai kambarėlyje be langų, o ant stalo guli viagros tabletė“, – šypteli Vytaras.
Nors V. Radzevičius ir M. Starkus aplankė daugybę šalių, jie neišskiria labiausiai praturtinusios ar juos pakeitusios kelionės. Anot jų, kiekvienas potyris tiesiog pridėjo kantrybės, išminties, žinojimo, mokė ir skatino permąstyti kai kuriuos dalykus.
Prisimindamas kelionėje įgytas pamokas ar patarimus, kuriuos duotų kitiems, Vytaras pasidalija lotyniška sentencija Via est vita (liet. kelias yra gyvenimas). Patyręs keliautojas įsitikinęs – šiuose žodžiuose telpa viskas.
Paklaustas, ar neapmaudu, kad užsiėmimas, daugelio žmonių siejamas su romantika ir malonumais, jiems yra dažniau darbas nei pramoga, Martynas nedvejodamas atsako: „Būtų labai keista, jeigu viskas būtų malonumas“, – teigia jis ir priduria, – toks kelias pasirenkamas savanoriškai, niekam neverčiant, o ir atliekamas darbas patinka.“
Tiek keliaujant, kiek Martynas ir Vytaras, atrodo, lengva pamesti dalį pasaulio pažinimo žavesio arba vienoje kelionėje staiga imti ir suvokti – mačiau įspūdingesnių vaizdų. Tačiau M. Starkus į tai žvelgia stojiškai.
„Išvykdamas žinau, kad turiu paruošti reportažus, esu įsisąmoninęs uždavinius. Be to, žinau, kad, viena vertus, išlošiu, nes pamatysiu tai, ko kiti neišvysta. Kita vertus, objektą, masinantį daugelį žmonių, man turbūt teks apeiti, nes jam neturėsiu laiko“, – nurodo keliautojas ir priduria, kad, nors ir paradoksalu, daug keliaudamas suvoki, kiek daug dar nematei.
Vytaro ir Martyno kelionės dažnai yra neatsiejamos nuo kulinarinių nuotykių, tad kalbėdamas apie aplankytų kraštų skirtumus virtuvėse V. Radzevičius teigia, kad priekabių buvusiose kelionėse rasti sunku. Skanu buvo visur, išskyrus Boliviją.
„Jei atvirai, toje šalyje man nepatiko maistas – džiovintas, šaldytas, mirkytas, virtas. Kitur – kiekviena šalis turi savo gastronomines tradicijas ir sunku pasakyti, kuri yra pati pačiausia. Argentinoje skaniausia mėsa, Italijoje žavi natūralumas ir geri produktai, Tailande – skonių derinimas, Japonijoje – šviežia žuvis… Pradėjau vardyti ir užsimaniau valgyti“, – šypsosi aistringas keliautojas ir kulinarijos entuziastas.
Savo ruožtu Martynas teigia, kad skaniausia jam buvo Pietryčių Azijos regione bei Uzbekistane.
„Uzbekistanas galėtų būti nauja gurmanų kryptis. Žinoma, Pietryčių Azija taip pat nenusileidžia ir gali pasiūlyti gausybę įvairaus maisto. Ten labiausiai žavi išvystyta gatvės maisto kultūra“, – akcentavo M. Starkus.
M. Starkus atviras – vietų, į kurias dar norėtųsi nuvykti, apstu. Problema – sudėtingėjantis kariaujantis pasaulis, apsunkinantis daugelį aplinkybių ir planavimą.
„Vieniši keliautojai šiuo klausimu yra privilegijuoti. Jie gali patekti daug kur, tai priklauso nuo jų nutrūktgalviškumo, drąsos, įžūlumo. Vis dėlto aš vykstu su komanda, kameromis, reikiama įranga“, – sako TV laidų vedėjas.
Jis taip pat pripažįsta, kad kai kur norisi sugrįžti jau kitomis sąlygomis, pavyzdžiui, su vaikais.
„Norėčiau apvažiuoti Australiją, vaikams parodyti tam tikras Naujosios Zelandijos vietas. Dar kartą aplankyti Aliaską“, – vardija M. Starkus.
Daugiau jo ir V. Radzevičiaus istorijų apie kelionėse patirtus nuotykius, netikėtas situacijas ir išmoktas pamokas bus galima išgirsti sausio 27 d., parodos „Adventur 2024“ metu. Ten gerai visiems pažįstami keliautojai pakvies į dvi valandas truksiantį kelionių humoro istorijų šou, kuriame taip pat bus paskelbtas ir konkurso „Menas keliauti. Menas patirti“ nugalėtojas.
Dviejų garsių keliautojų pasakojimai – tik viena iš daugelio turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodos dalių. Sausio 26 d. prasidėsiančioje LITEXPO parodoje taip pat bus galima pasidalyti įspūdžiais bei pomėgiais su kitais aktyvaus laisvalaikio entuziastais, užmegzti turizmo verslo kontaktus, sutikti potencialius partnerius, išbandyti aktyvaus laisvalaikio aikšteles, pasitarti dėl kelionių organizavimo bei sužinoti apie Lietuvos vandens turizmo galimybes.
Publikuota: 2023-12-18 12:04:18
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|