|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-11-16 16:42
|
|
|
Kiekvienam neįgaliam senjorui pagal jo sveikatą randami asmeniui tinkami, patogūs fiziniai užsiėmimai.
freepik.com nuotr.
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadintų didesnį pasitenkinimą gyvenimu.
Nors turintiems negalią senjorams atsiranda dar daugiau trikdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgalių senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba.
Kreipiasi vis daugiau senjorų
Pasak E. Gvergždienės, socialinių paslaugų poreikis kiekvienam asmeniui vertinamas individualiai atsižvelgiant į žmogaus savarankiškumą.
„Kartais senjorai nedrįsta kreiptis socialinių paslaugų, kadangi jos yra mokamos. Mokėjimas už socialines paslaugas priklauso nuo asmens pajamų. Paslaugos nemokamos tiems, kurių pajamos neviršija 314 eurų“, – kalbėjo ji pridurdama, kad kiekviena savivaldybė sprendžia individualiai dėl socialinių paslaugų apmokėjimo tvarkos.
Kad ir kaip būtų, specialistė pastebi, kad vis daugiau senjorų bei jų artimųjų kreipiasi dėl socialinių paslaugų: „Vieni ieško būdų prasmingai veiklai dienos centruose, kiti dėl sveikatos apribojimų prašo pagalbos namuose. Matome, kad socialinių paslaugų poreikis vis auga.“
Paslaugų gavėjų mažėjimas dienos centruose buvo jaučiamas koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Mat tuomet tvyrojusi kontaktinio bendravimo baimė darė įtaką senjorų apsisprendimui, kad paslaugos būtų teikiamos jų namuose. „Šiuo metu situacija keičiasi ir, pastebėję žmogaus abejones lankyti dienos centrą, kviečiame jame praleisti nors pusdienį. Tuomet asmuo turi galimybę susipažinti su darbuotojais, veiklomis, pamatyti dienos rutiną. Taip senjorui lengviau priimti sprendimą“, – sakė ji.
Stiprina fizinę sveikatą
KSPC atstovės teigimu, paslaugų dienos centre gavėjas kasdien dalyvauja grupės užsiėmimuose su ergoterapeutu, kur atliekama ryto mankšta. „Esant geram orui, ryto mankšta vyksta parkuose ar kitose atvirose erdvėse“, – pridūrė ji.
Atsižvelgiant į sveikatos būklę, vyksta individualūs fiziniai užsiėmimai senjorams: suteikiama galimybė minti dviratį, koordinacijai stiprinti naudojamas pusiausvyros lavinimo treniruoklis, rankų ir kojų treniruokliai.
Individualiems užsiėmimams pasitelkiami kamuoliukai, masažiniai voleliai, ergoterapinė masė, ratukai smulkiajai motorikai ir plaštakų pojūčių jautrumui gerinti. Šviesos terapijai naudojama „Bioptron“ lempa, skirta žaizdoms, randams gydyti, potrauminėms būklėms gerinti, skausmui malšinti.
„Kiekvienam neįgaliam senjorui pagal jo fizines galimybes randame tinkamus, patogius ir priimtinus fizinės sveikatos gerinimo būdus“, – teigė E. Gvergždienė.
Akcentuojama psichosocialinė gerovė
Nuo fizinės sveikatos stiprinimo neatsiejama ir psichosocialinė sveikata. E. Gvergždienė pažymėjo, kad paslaugų gavėjas dienos centre turi galimybę gauti psichologo individualių ar grupinių konsultacijų.
Be to, yra taikomos įvairios atsipalaidavimo technikos, mandalų spalvinimas, aromaterapijos ir kiti užsiėmimai.
„Organizuojamos užimtumo specialisto veiklos per stalo žaidimus, kryžiažodžių sprendimą, protmūšius skatina senjorus aktyviai leisti laiką. Mėgstamiausia senjorų pramoga – išvykos į gamtą, muziejus, kiną ar parodą, – patirtimi dalijosi specialistė. – Bendravimas ir bendrų veiklų atradimas, nauji potyriai jiems suteikia didelį džiaugsmą.“
Kur gauti daugiau informacijos?
Remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, yra teikiamos visose šalies savivaldybėse. Norintys gauti socialinių paslaugų, kurias skiria ir iš dalies finansuoja savivaldybė, negalią turintys asmenys, jų šeimos nariai, globėjai ar artimieji turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą.
Socialinės paslaugos gali būti teikiamos asmens namuose, savivaldybės įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse.
Pagal socialinio darbuotojo nustatytus žmogaus su negalia ir jo šeimos socialinių paslaugų poreikius gali būti skiriamos ir teikiamos bendrosios ar specialiosios socialinės paslaugos.
Daugiau apie neįgalių senjorų fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimą, kompensacijos dydžius ir kitos aktualios informacijos galima rasti interneto svetainėse www.sam.lt, www.socmin.lt.
Užsk. 2109
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadintų didesnį pasitenkinimą gyvenimu. |
Nors turintiems negalią senjorams atsiranda dar daugiau trikdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgalių senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba.
Pasak E. Gvergždienės, socialinių paslaugų poreikis kiekvienam asmeniui vertinamas individualiai atsižvelgiant į žmogaus savarankiškumą.
„Kartais senjorai nedrįsta kreiptis socialinių paslaugų, kadangi jos yra mokamos. Mokėjimas už socialines paslaugas priklauso nuo asmens pajamų. Paslaugos nemokamos tiems, kurių pajamos neviršija 314 eurų“, – kalbėjo ji pridurdama, kad kiekviena savivaldybė sprendžia individualiai dėl socialinių paslaugų apmokėjimo tvarkos.
Kad ir kaip būtų, specialistė pastebi, kad vis daugiau senjorų bei jų artimųjų kreipiasi dėl socialinių paslaugų: „Vieni ieško būdų prasmingai veiklai dienos centruose, kiti dėl sveikatos apribojimų prašo pagalbos namuose. Matome, kad socialinių paslaugų poreikis vis auga.“
Paslaugų gavėjų mažėjimas dienos centruose buvo jaučiamas koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Mat tuomet tvyrojusi kontaktinio bendravimo baimė darė įtaką senjorų apsisprendimui, kad paslaugos būtų teikiamos jų namuose. „Šiuo metu situacija keičiasi ir, pastebėję žmogaus abejones lankyti dienos centrą, kviečiame jame praleisti nors pusdienį. Tuomet asmuo turi galimybę susipažinti su darbuotojais, veiklomis, pamatyti dienos rutiną. Taip senjorui lengviau priimti sprendimą“, – sakė ji.
KSPC atstovės teigimu, paslaugų dienos centre gavėjas kasdien dalyvauja grupės užsiėmimuose su ergoterapeutu, kur atliekama ryto mankšta. „Esant geram orui, ryto mankšta vyksta parkuose ar kitose atvirose erdvėse“, – pridūrė ji.
Atsižvelgiant į sveikatos būklę, vyksta individualūs fiziniai užsiėmimai senjorams: suteikiama galimybė minti dviratį, koordinacijai stiprinti naudojamas pusiausvyros lavinimo treniruoklis, rankų ir kojų treniruokliai.
Individualiems užsiėmimams pasitelkiami kamuoliukai, masažiniai voleliai, ergoterapinė masė, ratukai smulkiajai motorikai ir plaštakų pojūčių jautrumui gerinti. Šviesos terapijai naudojama „Bioptron“ lempa, skirta žaizdoms, randams gydyti, potrauminėms būklėms gerinti, skausmui malšinti.
„Kiekvienam neįgaliam senjorui pagal jo fizines galimybes randame tinkamus, patogius ir priimtinus fizinės sveikatos gerinimo būdus“, – teigė E. Gvergždienė.
Nuo fizinės sveikatos stiprinimo neatsiejama ir psichosocialinė sveikata. E. Gvergždienė pažymėjo, kad paslaugų gavėjas dienos centre turi galimybę gauti psichologo individualių ar grupinių konsultacijų.
Be to, yra taikomos įvairios atsipalaidavimo technikos, mandalų spalvinimas, aromaterapijos ir kiti užsiėmimai.
„Organizuojamos užimtumo specialisto veiklos per stalo žaidimus, kryžiažodžių sprendimą, protmūšius skatina senjorus aktyviai leisti laiką. Mėgstamiausia senjorų pramoga – išvykos į gamtą, muziejus, kiną ar parodą, – patirtimi dalijosi specialistė. – Bendravimas ir bendrų veiklų atradimas, nauji potyriai jiems suteikia didelį džiaugsmą.“
Remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, yra teikiamos visose šalies savivaldybėse. Norintys gauti socialinių paslaugų, kurias skiria ir iš dalies finansuoja savivaldybė, negalią turintys asmenys, jų šeimos nariai, globėjai ar artimieji turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą.
Socialinės paslaugos gali būti teikiamos asmens namuose, savivaldybės įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse.
Pagal socialinio darbuotojo nustatytus žmogaus su negalia ir jo šeimos socialinių paslaugų poreikius gali būti skiriamos ir teikiamos bendrosios ar specialiosios socialinės paslaugos.
Daugiau apie neįgalių senjorų fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimą, kompensacijos dydžius ir kitos aktualios informacijos galima rasti interneto svetainėse www.sam.lt, www.socmin.lt.
Užsk. 2109
Galerija: Kurkime sveikatai palankius įpročius!
Publikuota: 2023-11-16 16:42:50
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|