Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Virtuvėje 

---

rimi.lt nuotr.

Dažniausiai svogūnus žmonės arba labai mėgsta, arba negali jų pakęsti. Jei priklausote pastarajai kategorijai, galbūt vertėtų pakeisti savo nuomonę. Pasak mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, svogūnas – ne tik pigi daržovė, be kurios neįsivaizduojama daugybė lietuviškų patiekalų, bet ir sveikatai palankus produktas, kurį verta įtraukti į kasdienę mitybą.

Maistinių ir gydomųjų savybių lobis

Nors svogūnas dažnai priverčia mus verkti, kitais atžvilgiais ši daržovė yra tikras maistinis lobis ir svarbi gastronomijos dalis. Tai labai senas maisto produktas, tarp kurio sluoksnių slypi daugybė maistinių ir gydomųjų savybių.

Kaip teigia gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, svogūnas – ne tik daržovė, be kurios neįsivaizduojama daugybė lietuviškų patiekalų, bet ir sveikatai palankus produktas: „Svogūnuose yra kalio – mineralo, kuris padeda normaliai funkcionuoti raumenims ir nervų sistemai, taip pat vitaminų C, A, B ir E, gausu mineralų bei mikroelementų. Šioje daržovėje taip pat galime rasti lakiosios medžiagos, vadinamos alilu, kuri turi baktericidinių ir fungicidinių savybių. Įdomu tai, kad jame yra gliukochinino – medžiagos, mažinančios cukraus kiekį kraujyje, todėl svogūnas dar vadinamas „augaliniu insulinu.“

Tiesa, reikėtų turėti omenyje, jog maistine prasme svogūnų laiškai bei gumbas šiek tiek skiriasi. Laiškuose slypi daugiau antioksidantų, B grupės vitaminų bei folio rūgšties. Tačiau dėl natūraliai suvalgomo didesnio gumbų kiekio, jų nauda sveikatai tampa panaši. „Svogūnas yra labai universalus virtuvėje. Jį galima troškinti, karamelizuoti, skrudinti, kepti arba naudoti kaip padažų ir sriubų pagrindą o geriausias būdas pasinaudoti svogūno teikiama nauda – valgyti jį žalią. Taip jis stimuliuoja kepenų, kasos ir tulžies pūslės veiklą, nors termiškai apdorojant jo maistinės savybės labai nesumažėja“, – pasakoja dr. Edita Gavelienė.

Anot gydytojos dietologės, dėl savo maistinių savybių svogūnai bei jų laiškai turėtų atsidurti kasdieniame vaikų ir suaugusių mitybos racione. Tačiau kartais be reikalo išsigąstama, kad ši daržovė skleidžia stiprų aromatą. „Žmonėms, kurie vengia aitraus svogūno skonio ar negali valgyti žalio svogūno, rekomenduoju jį nuplikyti karštu vandeniu ir dėti į norimus patiekalus. Tokiu būdu apdorotas svogūnas praranda dalį savo aitriųjų medžiagų ir tampa švelnesnio skonio“, – pataria dr. E. Gavelienė.

Kulinarijos technologai kviečia pasigaminti gardžią kreminę svogūnų sriubą, kuri šį žvarbų rudenį padės sušildyti ne tik kūną, bet ir sielą.

RECEPTAS

Kreminė svogūnų sriuba

Sriubai reikės:

3 didelių baltų svogūnų;

2 šaukštų alyvuogių aliejaus;

Druskos;

Šviežiai maltų juodųjų pipirų;

500 ml vištienos sultinio;

200 ml grietinėlės;

20 g sviesto;

Pakepintų kvietinės duonos kubelių ir šviežių petražolių papuošimui.

Gaminimo eiga:

1. Supjaustykite svogūnus juostelėmis.
2. Sudėkite į puodą su įkaitintu aliejumi.
3. Troškinkite ant silpnos ugnies apie 45 minutes.
4. Supilkite sultinį
5. Supilkite grietinėlę, virkite ant mažos ugnies, o išvirus – sutrinkite.
6. Įdėkite gabalėlį sviesto.
7. Sriubą patiekite karštą su duonos kubeliais.

Skanaus!

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---