|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-10-16 17:03
|
|
|
Smuikelio rauda priminė žydų tragediją Paražnių miške.
Vilkaviškio rajono žydų kultūros šaknys siekia net XVI a. Čia klestėjo penki stiprūs senieji Lietuvos žydų štetlai: Vilkaviškio, Virbalio, Pilviškių, Vištyčio ir Kybartų. Šiuo metu iš senojo krašto daugiakultūriškumo likę tik septynių Holokausto vietų fragmentai, kurie nesudaro buvusio kultūrinio paveikslo ir įvykusios tragedijos visumos.
Reikia nuolatinės priežiūros
Šias septynias istorines Holokausto vietas mūsų rajone galima rasti pačiame Vilkaviškyje, Virbalyje, Pilviškiuose (sušaudymo vieta gretimo Šakių rajono Baltrušių kaime), Vištytyje, Kybartuose, Žynių kaime ir Paražnių miške. Pastarosiose dviejose vietose atgulė netoliese esančio Kudirkos Naumiesčio (Šakių r. sav.) žydai. Informacija apie šias Holokausto vietas jose fragmentuota ir prieštaringa, dalis jos pasenusi. Atminimo ženklai ir paminklai jau apšepę, užrašai dažnai neįskaitomi. Labai reikia ne tik tas vietas nuolatos tvarkyti, bet ir atlikti esamų paminklų priežiūrą: nuvalyti apnašas, sutvarkyti skilimus, kt. Nepakankama ir informacinė infrastruktūra – trūksta nuorodų į Holokausto vietas, tikslios informacijos pačiose vietose ir internete.
Dėl šių priežasčių Vilkaviškio miesto laikrodžio paramos fondas, asociacija „Sūduvos žydų kultūros fondas“, Klausučių seniūnija, Sūdavos kaimo bendruomenė ir VšĮ „Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras“ susibūrę kartu parengė bendrą projektą, pavadintą „Vilkaviškio rajono žydų istorinės atminties saugojimas – 23“. Jo tikslas – puoselėjant istorinę Vilkaviškio krašto žydų diasporos ir jos tragiško likimo atmintį atnaujinti ir sisteminti esamą informaciją, toliau tvarkyti su Holokaustu susijusias vietas, įrengti informacinę infrastruktūrą bei skatinti Vilkaviškio rajono bendruomenę nepamiršti istorijos pamokų.
Atnaujintas paminklinis akmuo
Įgyvendinant projektą atnaujintas istorines Holokausto vietas Vilkaviškio rajone jungiantis maršrutas, kuris bus pasiekiamas Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro interneto svetainėje bei „Facebook“ paskyrose.
Žynių kaime sutvarkyta žydų žudynių vieta (2 277 m² ploto) bei atnaujintas paminklinis akmuo: nuo užrašo nuvalytos apnašos, paminklo viršuje sutvarkytas tinko paviršius. Beje, nors istorikų požiūriu paminklo informacija yra netiksli, tačiau dabar bent jau aiškiai įskaitoma lietuvių ir hebrajų kalbomis. Netrukus Žynių kaime bus pastatytas metalinis informacinis stendas su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atnaujinta ir patikslinta informacija ne tik lietuvių bei hebrajų, bet ir anglų kalbomis.
Įgyvendinus projektą žydų paveldu besidomintys asmenys ir Lietuvos bei užsienio institucijų atstovai, keliaudami parengtu maršrutu, analizuodami informacinius stendus, turės geresnes galimybes plačiau ir tiksliau susipažinti su senųjų štetlų likimu. Žydų išeivių diasporai užsienyje bei Vilkaviškio kraštą lankantiems turistams irgi taps plačiau prieinama atnaujinta ir patikslinta informacija apie žydų tautos likimą Vilkaviškio rajone.
Žygis į žydų žudynių vietas
Šį rudenį, rugsėjo 22 d., minint 82-ąsias Holokausto pradžios metines buvo surengtas žygis automobiliais ir aplankytos žydų žudynių vietos rajone. Žygyje dalyvavo daugiau nei 60 vilkaviškiečių ir rajono svečių. Džiugu, kad į tokį netradicinį Holokausto aukų paminėjimą įsijungė ne tik greta Žynių kaimo esančio Sūdavos kaimo, bet ir Kybartų miesto moksleiviai bei mokytojai. Dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, žurnalistas, Holokausto istorijos tyrinėtojas Aleksandras Vitkus, Mykolo Romerio universiteto profesorius, Sūduvos krašto istorijos tyrinėtojas, Sūduvos žydų kultūros fondo narys Vytautas Šlapkauskas, Valdovų rūmų Vilniuje paramos fondo ilgametis direktorius, mecenatas Edmundas Kulikauskas, Klausučių seniūnė Judita Skystimienė, Kybartų seniūnas Romas Šunokas ir Virbalio seniūnas Zitas Lasevičius.
Vienas geriausių krašto žydų istorijos žinovų profesorius A. Vitkus jau baigia parengti knygą apie Holokaustą Sūduvoje. Žygio dalyviai iš profesoriaus išgirdo naujų faktų apie įvykusias tragedijas.
Skaudūs faktai
Turbūt mažai kas žino, kad anksčiausiai organizuotos žudynės prasidėjo su Vokietija besiribojančiose Lietuvos apskrityse. Tilžėje hitlerininkai dar iki karo pradžios sudarė būrį, kuris buvo gavęs įsakymą pradėti žudyti nekaltus žmones 25 km pločio Lietuvos pasienio ruože. O jau 1941 m. birželio 22 d. į pasienio teritorijas įvažiavo Tilžės gestapo būrio kariai. Šio būrio kelias ėjo per Tauragę, Kudirkos Naumiestį, Virbalį, Kybartus, Vilkaviškį. Prie kelio Žyniai–Kudirkos Naumiestis dar sovietų buvo iškastas 150 m ilgio, 5 m pločio ir 1,5 m gylio prieštankinis griovys apsiginti nuo vokiečių.
Gestapininkai pasinaudojo tuo grioviu žudydami žmones. Žudynės vyko dvejus metus (1941–1942 m.). Buvo išžudytos ištisos šeimos ne tik iš Kudirkos Naumiesčio, bet ir iš Kauno, Šakių ir net netoliese, kitapus sienos Vokietijoje, buvusio Pilkalnio kalėjimo.
Naujausiais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, „nacių Vokietijos represinių struktūrų pareigūnai ir jų vietiniai talkininkai 1941 m. rugsėjo 16 d. sušaudė 650 vyrų, moterų, vaikų ir senelių. Didžiąją aukų dalį sudarė Kudirkos Naumiesčio miestelio žydų bendruomenės nariai, tarp aukų galėjo būti nedidelis skaičius žydų iš kitų Šakių apskrities vietovių. Taip pat šioje vietoje nuo 1941 m. liepos iki 1942 m. vasaros sušaudyta, palaidota apie 350 ar daugiau karo belaisvių stovyklos (60-as oflagas) kalinių palaikų.“
Šaudė vokiečių gestapas ir, kaip tvirtino žinoma Sūdavos kraštotyrininkė Regina Naujokaitienė, čia lietuviai baltaraiščiai nedalyvavo. Naciai buvo pasiskirstę savo žudynių vietas. 1941 m. rugsėjo 16 d. žydų žudynės vyko ir Paražnių miške prie Keturkaimio kaimo (Kybartų sen.). Kai tuo pačiu metu atvežė žydų moteris su vaikais iš Kudirkos Naumiesčio į Žynių kaimą, gestapininkai visus nukreipė atgal, nes jų paskirties taškas buvo Paražnių miškas. Ten buvo nužudyta 650 vaikų, moterų ir vyrų.
Žydų žudynės vyko visame 25 km pasienio ruože. Netoliese esančiuose Šakiuose, vietos policijos duomenimis, 1941 m. rugsėjo 13 d. nužudyta 890 asmenų, o Kudirkos Naumiestyje po trijų dienų, rugsėjo 16-ąją, – 650 žmonių.
Kybartai ir Virbalis taip pat įėjo į tą 25 km pločio juostą nuo sienos su Vokietija. Žydams žudyti vokiečiai sukūrė specialų „Ypatingąjį būrį“ iš buvusių policininkų, tarnavusių Lietuvos policijoje. Specialiojo būrio „Savisauga“ centras buvo Vilkaviškyje. Kartu su vokiečiais jie dalyvavo ir vėlesnėse žudynėse. Kybartų ir Virbalio žydų žudynės susipina, nes Kybartų žydai buvo žudomi ir atskirai Kybartuose, ir kartu su Virbalio žydais Virbalyje.
Viena didžiausių žudynių vietų rajone – Virbalio miesto pakraščiai, kur policijos pajėgos kartu su baltaraiščiais sušaudė ne tik šimtus Kybartų ir Virbalio žydų bei sovietinių aktyvistų, bet ir apie 7 tūkst. karo belaisvių – Raudonosios armijos karių. Kaip skelbia čia pastatyto paminklo įrašas, iš viso nužudyta apie 10 tūkst. žmonių. Šių faktų tikslinimas kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru – tai jau ateinančių metų žydų palikimo tyrinėtojų užduotis.
Tragiški valstybės istorijos vingiai, sunaikinę didžiąją dalį vienos iš Lietuvos tautų – žydų tautos – žmonių, negali būti pamiršti. Ypač giliai žygio dalyviams įstrigo Sūdavos pagrindinės mokyklos mokytojos Ritos Mykolaitienės vadovaujamų mokinių kompozicija, kurioje literatūrine bei menine kalba buvo perteikti žmonių išgyvenimai, skaudūs prisiminimai. O juk prarasta tauta, jos kultūra ir gyva tik tada, kai ją prisimename. Plačiau sužinoti apie žydų kultūrą, susipažinti su jų kulinariniu paveldu žygio dalyviai turėjo galimybę apsilankę bendruomenės „Virbalio vartai“ Senųjų amatų centre.
Vykdomas projektas finansuotas Vilkaviškio rajono savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų rėmimo programos lėšomis, prie projekto lėšomis prisidėjo Sūduvos žydų kultūros fondas, paminėjimą rėmė UAB „Kautra“.
Vitas GIRDAUSKAS
Projekto vadovas
Užsk. 1954
Vilkaviškio rajono žydų kultūros šaknys siekia net XVI a. Čia klestėjo penki stiprūs senieji Lietuvos žydų štetlai: Vilkaviškio, Virbalio, Pilviškių, Vištyčio ir Kybartų. Šiuo metu iš senojo krašto daugiakultūriškumo likę tik septynių Holokausto vietų fragmentai, kurie nesudaro buvusio kultūrinio paveikslo ir įvykusios tragedijos visumos. |
Šias septynias istorines Holokausto vietas mūsų rajone galima rasti pačiame Vilkaviškyje, Virbalyje, Pilviškiuose (sušaudymo vieta gretimo Šakių rajono Baltrušių kaime), Vištytyje, Kybartuose, Žynių kaime ir Paražnių miške. Pastarosiose dviejose vietose atgulė netoliese esančio Kudirkos Naumiesčio (Šakių r. sav.) žydai. Informacija apie šias Holokausto vietas jose fragmentuota ir prieštaringa, dalis jos pasenusi. Atminimo ženklai ir paminklai jau apšepę, užrašai dažnai neįskaitomi. Labai reikia ne tik tas vietas nuolatos tvarkyti, bet ir atlikti esamų paminklų priežiūrą: nuvalyti apnašas, sutvarkyti skilimus, kt. Nepakankama ir informacinė infrastruktūra – trūksta nuorodų į Holokausto vietas, tikslios informacijos pačiose vietose ir internete.
Dėl šių priežasčių Vilkaviškio miesto laikrodžio paramos fondas, asociacija „Sūduvos žydų kultūros fondas“, Klausučių seniūnija, Sūdavos kaimo bendruomenė ir VšĮ „Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras“ susibūrę kartu parengė bendrą projektą, pavadintą „Vilkaviškio rajono žydų istorinės atminties saugojimas – 23“. Jo tikslas – puoselėjant istorinę Vilkaviškio krašto žydų diasporos ir jos tragiško likimo atmintį atnaujinti ir sisteminti esamą informaciją, toliau tvarkyti su Holokaustu susijusias vietas, įrengti informacinę infrastruktūrą bei skatinti Vilkaviškio rajono bendruomenę nepamiršti istorijos pamokų.
Įgyvendinant projektą atnaujintas istorines Holokausto vietas Vilkaviškio rajone jungiantis maršrutas, kuris bus pasiekiamas Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro interneto svetainėje bei „Facebook“ paskyrose.
Žynių kaime sutvarkyta žydų žudynių vieta (2 277 m² ploto) bei atnaujintas paminklinis akmuo: nuo užrašo nuvalytos apnašos, paminklo viršuje sutvarkytas tinko paviršius. Beje, nors istorikų požiūriu paminklo informacija yra netiksli, tačiau dabar bent jau aiškiai įskaitoma lietuvių ir hebrajų kalbomis. Netrukus Žynių kaime bus pastatytas metalinis informacinis stendas su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atnaujinta ir patikslinta informacija ne tik lietuvių bei hebrajų, bet ir anglų kalbomis.
Įgyvendinus projektą žydų paveldu besidomintys asmenys ir Lietuvos bei užsienio institucijų atstovai, keliaudami parengtu maršrutu, analizuodami informacinius stendus, turės geresnes galimybes plačiau ir tiksliau susipažinti su senųjų štetlų likimu. Žydų išeivių diasporai užsienyje bei Vilkaviškio kraštą lankantiems turistams irgi taps plačiau prieinama atnaujinta ir patikslinta informacija apie žydų tautos likimą Vilkaviškio rajone.
Šį rudenį, rugsėjo 22 d., minint 82-ąsias Holokausto pradžios metines buvo surengtas žygis automobiliais ir aplankytos žydų žudynių vietos rajone. Žygyje dalyvavo daugiau nei 60 vilkaviškiečių ir rajono svečių. Džiugu, kad į tokį netradicinį Holokausto aukų paminėjimą įsijungė ne tik greta Žynių kaimo esančio Sūdavos kaimo, bet ir Kybartų miesto moksleiviai bei mokytojai. Dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, žurnalistas, Holokausto istorijos tyrinėtojas Aleksandras Vitkus, Mykolo Romerio universiteto profesorius, Sūduvos krašto istorijos tyrinėtojas, Sūduvos žydų kultūros fondo narys Vytautas Šlapkauskas, Valdovų rūmų Vilniuje paramos fondo ilgametis direktorius, mecenatas Edmundas Kulikauskas, Klausučių seniūnė Judita Skystimienė, Kybartų seniūnas Romas Šunokas ir Virbalio seniūnas Zitas Lasevičius.
Vienas geriausių krašto žydų istorijos žinovų profesorius A. Vitkus jau baigia parengti knygą apie Holokaustą Sūduvoje. Žygio dalyviai iš profesoriaus išgirdo naujų faktų apie įvykusias tragedijas.
Turbūt mažai kas žino, kad anksčiausiai organizuotos žudynės prasidėjo su Vokietija besiribojančiose Lietuvos apskrityse. Tilžėje hitlerininkai dar iki karo pradžios sudarė būrį, kuris buvo gavęs įsakymą pradėti žudyti nekaltus žmones 25 km pločio Lietuvos pasienio ruože. O jau 1941 m. birželio 22 d. į pasienio teritorijas įvažiavo Tilžės gestapo būrio kariai. Šio būrio kelias ėjo per Tauragę, Kudirkos Naumiestį, Virbalį, Kybartus, Vilkaviškį. Prie kelio Žyniai–Kudirkos Naumiestis dar sovietų buvo iškastas 150 m ilgio, 5 m pločio ir 1,5 m gylio prieštankinis griovys apsiginti nuo vokiečių.
Gestapininkai pasinaudojo tuo grioviu žudydami žmones. Žudynės vyko dvejus metus (1941–1942 m.). Buvo išžudytos ištisos šeimos ne tik iš Kudirkos Naumiesčio, bet ir iš Kauno, Šakių ir net netoliese, kitapus sienos Vokietijoje, buvusio Pilkalnio kalėjimo.
Naujausiais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, „nacių Vokietijos represinių struktūrų pareigūnai ir jų vietiniai talkininkai 1941 m. rugsėjo 16 d. sušaudė 650 vyrų, moterų, vaikų ir senelių. Didžiąją aukų dalį sudarė Kudirkos Naumiesčio miestelio žydų bendruomenės nariai, tarp aukų galėjo būti nedidelis skaičius žydų iš kitų Šakių apskrities vietovių. Taip pat šioje vietoje nuo 1941 m. liepos iki 1942 m. vasaros sušaudyta, palaidota apie 350 ar daugiau karo belaisvių stovyklos (60-as oflagas) kalinių palaikų.“
Šaudė vokiečių gestapas ir, kaip tvirtino žinoma Sūdavos kraštotyrininkė Regina Naujokaitienė, čia lietuviai baltaraiščiai nedalyvavo. Naciai buvo pasiskirstę savo žudynių vietas. 1941 m. rugsėjo 16 d. žydų žudynės vyko ir Paražnių miške prie Keturkaimio kaimo (Kybartų sen.). Kai tuo pačiu metu atvežė žydų moteris su vaikais iš Kudirkos Naumiesčio į Žynių kaimą, gestapininkai visus nukreipė atgal, nes jų paskirties taškas buvo Paražnių miškas. Ten buvo nužudyta 650 vaikų, moterų ir vyrų.
Žydų žudynės vyko visame 25 km pasienio ruože. Netoliese esančiuose Šakiuose, vietos policijos duomenimis, 1941 m. rugsėjo 13 d. nužudyta 890 asmenų, o Kudirkos Naumiestyje po trijų dienų, rugsėjo 16-ąją, – 650 žmonių.
Kybartai ir Virbalis taip pat įėjo į tą 25 km pločio juostą nuo sienos su Vokietija. Žydams žudyti vokiečiai sukūrė specialų „Ypatingąjį būrį“ iš buvusių policininkų, tarnavusių Lietuvos policijoje. Specialiojo būrio „Savisauga“ centras buvo Vilkaviškyje. Kartu su vokiečiais jie dalyvavo ir vėlesnėse žudynėse. Kybartų ir Virbalio žydų žudynės susipina, nes Kybartų žydai buvo žudomi ir atskirai Kybartuose, ir kartu su Virbalio žydais Virbalyje.
Viena didžiausių žudynių vietų rajone – Virbalio miesto pakraščiai, kur policijos pajėgos kartu su baltaraiščiais sušaudė ne tik šimtus Kybartų ir Virbalio žydų bei sovietinių aktyvistų, bet ir apie 7 tūkst. karo belaisvių – Raudonosios armijos karių. Kaip skelbia čia pastatyto paminklo įrašas, iš viso nužudyta apie 10 tūkst. žmonių. Šių faktų tikslinimas kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru – tai jau ateinančių metų žydų palikimo tyrinėtojų užduotis.
Tragiški valstybės istorijos vingiai, sunaikinę didžiąją dalį vienos iš Lietuvos tautų – žydų tautos – žmonių, negali būti pamiršti. Ypač giliai žygio dalyviams įstrigo Sūdavos pagrindinės mokyklos mokytojos Ritos Mykolaitienės vadovaujamų mokinių kompozicija, kurioje literatūrine bei menine kalba buvo perteikti žmonių išgyvenimai, skaudūs prisiminimai. O juk prarasta tauta, jos kultūra ir gyva tik tada, kai ją prisimename. Plačiau sužinoti apie žydų kultūrą, susipažinti su jų kulinariniu paveldu žygio dalyviai turėjo galimybę apsilankę bendruomenės „Virbalio vartai“ Senųjų amatų centre.
Vykdomas projektas finansuotas Vilkaviškio rajono savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų rėmimo programos lėšomis, prie projekto lėšomis prisidėjo Sūduvos žydų kultūros fondas, paminėjimą rėmė UAB „Kautra“.
Vitas GIRDAUSKAS
Projekto vadovas
Užsk. 1954
Publikuota: 2023-10-16 17:03:49
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|