|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-10-16 17:02
|
|
|
Iš 27 mokyklą 1963 m. baigusių vienuoliktokų į klasės draugų susitikimą atvyko 11: (iš kairės pirmoje eilėje) Janina Velioniškytė, Sigitas Stankevičius, Asta Kapteinytė, Zita Domantaitė, Gražvyda Kriščiūnaitė, (antroje eilėje) Nijolė Miciūtė, Vaidas Barkauskas, Danutė Pautieniūtė, Juozas Žaliabarštis, Dalytė Liaudinskaitė, Gintautas Tilvikas.
Asmeninio albumo nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Ko gero, ne kiekviena abiturientų laida gali pasidžiaugti tuo, kad susitikę po 60 metų turi galimybę prisiminimais dalintis su savo klasės auklėtoja. Praėjusio amžiaus vidurį menantys mokykliniai nuotykiai dabartiniams mokiniams ir pedagogams keltų šiurpą, tačiau senjorams – tik nostalgišką šypseną.
Vienas kito neatpažino
Idėja po 60 metų suorganizuoti klasės draugų susitikimą kilo vilkaviškietei Dalytei Šileikienei. Sumanymu ji pasidalino su Vilkaviškyje gyvenančiais buvusiais bendramoksliais. Šie pritarė ir pasisiūlė padėti surasti po Lietuvą išsibarsčiusius bendraklasius.
Organizatoriai prisipažino, kad surasti klasės draugus, kurių daugelį paskutinį kartą matė prieš 50 metų, kai organizavo susitikimą vidurinės mokyklos baigimo dešimtmečio proga, nebuvo labai paprasta. Visgi šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojantys senjorai vienas per kitą atrado visai nemažą būrį bendramokslių. Gaila, bet iš 27-ių 1963 metais mokyklą baigusių XVII laidos 11a klasės mokinių 9 jau iškeliavę Anapilin. Beje, 2 iš jų mirė visai neseniai, bendraklasiams jau pradėjus organizuoti susitikimą.
Tarp aštuntą dešimtį bebaigiančių buvusių XVII laidos abiturientų yra tokių, kurie į susitikimą atvykti negalėjo dėl sveikatos. Porai sutrukdė staiga iškilę nesklandumai, vieno bendraklasio – Romo Adomavičiaus – kontaktų taip ir nepavyko rasti. Tad klasės draugai net nežino, kur jį nubloškė likimas, ir būtų dėkingi, jei kas suteiktų informacijos.
Visgi į susitikimą susirinko vienuolika buvusios 11a klasės abiturientų. Įdomiausia buvo tai, kad matęsi prieš kelis dešimtmečius klasės draugai vienas kito nebeatpažino.
– Žiūrėjome į žmones, lipančius iš autobuso, ir bandėme spėlioti, kurie iš jų yra mūsų klasiokai. Deja, atpažinti nepavyko, – prisipažino vilkaviškietis, vienas susitikimo organizatorių Gintautas Tilvikas.
Vilkaviškiečiai, kuriuos provincijos aplinka suveda gan dažnai, juokavo, kad savame krašte gyvenantieji „išsilaikę“ geriau, o tie, kurių nematė dešimtmečiais, – gerokai susenę. Tačiau atvykėliams, be abejo, atrodė atvirkščiai.
Padūkusi laida
Labiausiai visiems rūpėjo pamatyti buvusią mokyklą, nueiti į klases, pavaikščioti po sodelį. „Ąžuolo“ progimnazijos direktorė Gileta Naujokienė mielai atvėrė savo vadovaujamos įstaigos duris. Žilagalviams vyrams ir moterims, kažkada čia lankiusiems Salomėjos Nėries vardu pavadintą vidurinę mokyklą, kiekvienas kampas buvo mielas ir priminė laikus, kai koridoriais lakstę padūkę berniukai tampė mergiotes už kasų, kai per pertraukas bėgdavo į lauko tualetą ir būdavo labai smalsu pamatyti, kas tupi už skylėtos jo sienos.
Atgijo prisiminimai, užsimezgė kalba. Visi prisiminė savo pedagogus: fiziką dėsčiusį Juozą Vilkeliškį, astronomiją – Janiną Kabelkaitę, matematiką – Antaną Kmieliauską, chemiją – Salomėją Blažaitienę, istoriją – Leoną Kumpį, lietuvių kalbą – klasės auklėtoją Teresę Čebatoriūnienę ir kt.
Senjorais tapę buvę mokiniai pripažino, kad per tiek dešimtmečių mokykla labai pasikeitė, kaip ir jie patys. Tačiau jausmas vėl atėjus į prisiminimais apgaubtą pastatą – išskirtinis, su niekuo nepalyginamas.
– Nors iš pradžių, kai tik susitikome, jautėmės kaip svetimi, mažai pažįstami žmonės, buvo kiek nejauku bendrauti, netrukus tapome artimi lyg prie šešis dešimtmečius, – pasakojo vilkaviškietis, vienas susitikimo organizatorių Juozas Žaliabarštis.
Pats daug metu pedagogu dirbęs senjoras prisiminė, kad jų klasė buvo tikrai padūkusi ir iškrėsdavo įvairiausių šunybių. Išgirdę apie dabartinių moksleivių išdaigas 1963-iųjų abiturientai tik valiūkiškai šypsosi.
Pavojingi pokštai
J. Žaliabarštis prisiminė, kaip jie su bendraklasiu Virgiu Biskiu „reketavo“ astronomijos mokytoją Janiną Kabelkaitę parašyti gerą pažymį.
– Reikėjo parengti programą, o Kabelkaitės auklėjamojoje klasėje nebuvo nė vieno muzikanto, tad paprašė mūsų pagroti. Mes iškėlėme sąlygą – arba iš astronomijos mums įrašo po penketą, arba negrosime. Ir ne kada nors – o iškart, prie akių, – pasakojo J. Žaliabarštis. – Mokytoja sutiko, atsinešė žurnalą ir įvykdė pažadą. Mes už tai atidirbome ir buvome ramūs, kad jau turime pažymį, tad daugiau astronomijos pamokų nebelankėme. Tada mokytoja įrašė po kuolą ir trimestre išvedė trejetus.
Muzikuojantys jaunuoliai savo sugebėjimais garsėjo ne tik mokykloje. Nepilnamečiai savaitgaliais grodavo vestuvėse ir buvo oficialiai išleidžiami iš pamokų. Mokytojams už tai jie parveždavo lauktuvių – svočios pyrago ir piršlio „ašarų“. Tais laikais nieko nestebino, kad moksleiviai su pedagogais prie bendro stalo lauktuves drauge „suvartodavo“.
Gintautas Tilvikas prisiminė, kaip per chemijos pamoką iš laboratorijos nugvelbė gabaliuką natrio – norėjo įsitikinti, ar šis iš tiesų toks aktyvus cheminis elementas, kaip sakė mokytoja. Tad parsinešęs į bendrabutį su draugais natrį įkišo į vandenį. Pedagogės įspėjimai pasitvirtino – natris sprogo, apdegindamas jaunuoliams veidus ir akis. Laimei, bandymas baigėsi be didesnių pasekmių – vaikinai po kurio laiko išgijo, nors ilgai vaikščiojo paraudusiomis akimis.
Klasės draugai prisiminė ir tai, kaip vienas jų norėdamas papokštauti į kėdę įkalė vinį. Bėda ta, kad ant tos kėdės atsisėdo sūnaus aplankyti atvykęs tėvas. Jis pakėlė triukšmą, kad mokykloje baisi netvarka – kažkas nori sužaloti jo sūnų. Tada pokštautojui teko prisipažinti savo tėvui, kad vinis kėdėje – jo darbas.
Tradiciją pratęs
Nors mokytojai 11a klasės mokinius nuolat keiksnodavo ir paauklėdavo dabar nepedagogiškais laikomais metodais, iš XVII laidos abiturientų išaugo daug puikių žmonių: mokytojų, medikų, inžinierių, prekybininkų, kulinarų, muzikantų. Viena buvusi klasės draugė, kuri negalėjo atvykti į susitikimą, bendraklasiams dovanų atsiuntė savo dainų albumų.
Klasės aktyvistai aplankė ir buvusią savo auklėtoją Teresę Čebatoriūnienę. 96-tus metus einanti pedagogė dėl sveikatos į susitikimą atvykti negalėjo, tačiau pabendravo su mokiniais, prisiminė ir patikino, kad tai buvusi jos geriausia, bet ir labiausiai išdykusi auklėtinių laida.
Susitikimas taip suartino buvusius bendraklasius, kad nutarta nuo šiol susitikti kasmet. Taigi kitąmet senjorai planuoja vykti į Zarasus, kur juos pakvietė buvusi klasės draugė Danutė Pautieniūtė.
Ko gero, ne kiekviena abiturientų laida gali pasidžiaugti tuo, kad susitikę po 60 metų turi galimybę prisiminimais dalintis su savo klasės auklėtoja. Praėjusio amžiaus vidurį menantys mokykliniai nuotykiai dabartiniams mokiniams ir pedagogams keltų šiurpą, tačiau senjorams – tik nostalgišką šypseną. |
Idėja po 60 metų suorganizuoti klasės draugų susitikimą kilo vilkaviškietei Dalytei Šileikienei. Sumanymu ji pasidalino su Vilkaviškyje gyvenančiais buvusiais bendramoksliais. Šie pritarė ir pasisiūlė padėti surasti po Lietuvą išsibarsčiusius bendraklasius.
Organizatoriai prisipažino, kad surasti klasės draugus, kurių daugelį paskutinį kartą matė prieš 50 metų, kai organizavo susitikimą vidurinės mokyklos baigimo dešimtmečio proga, nebuvo labai paprasta. Visgi šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojantys senjorai vienas per kitą atrado visai nemažą būrį bendramokslių. Gaila, bet iš 27-ių 1963 metais mokyklą baigusių XVII laidos 11a klasės mokinių 9 jau iškeliavę Anapilin. Beje, 2 iš jų mirė visai neseniai, bendraklasiams jau pradėjus organizuoti susitikimą.
Tarp aštuntą dešimtį bebaigiančių buvusių XVII laidos abiturientų yra tokių, kurie į susitikimą atvykti negalėjo dėl sveikatos. Porai sutrukdė staiga iškilę nesklandumai, vieno bendraklasio – Romo Adomavičiaus – kontaktų taip ir nepavyko rasti. Tad klasės draugai net nežino, kur jį nubloškė likimas, ir būtų dėkingi, jei kas suteiktų informacijos.
Visgi į susitikimą susirinko vienuolika buvusios 11a klasės abiturientų. Įdomiausia buvo tai, kad matęsi prieš kelis dešimtmečius klasės draugai vienas kito nebeatpažino.
– Žiūrėjome į žmones, lipančius iš autobuso, ir bandėme spėlioti, kurie iš jų yra mūsų klasiokai. Deja, atpažinti nepavyko, – prisipažino vilkaviškietis, vienas susitikimo organizatorių Gintautas Tilvikas.
Vilkaviškiečiai, kuriuos provincijos aplinka suveda gan dažnai, juokavo, kad savame krašte gyvenantieji „išsilaikę“ geriau, o tie, kurių nematė dešimtmečiais, – gerokai susenę. Tačiau atvykėliams, be abejo, atrodė atvirkščiai.
Labiausiai visiems rūpėjo pamatyti buvusią mokyklą, nueiti į klases, pavaikščioti po sodelį. „Ąžuolo“ progimnazijos direktorė Gileta Naujokienė mielai atvėrė savo vadovaujamos įstaigos duris. Žilagalviams vyrams ir moterims, kažkada čia lankiusiems Salomėjos Nėries vardu pavadintą vidurinę mokyklą, kiekvienas kampas buvo mielas ir priminė laikus, kai koridoriais lakstę padūkę berniukai tampė mergiotes už kasų, kai per pertraukas bėgdavo į lauko tualetą ir būdavo labai smalsu pamatyti, kas tupi už skylėtos jo sienos.
Atgijo prisiminimai, užsimezgė kalba. Visi prisiminė savo pedagogus: fiziką dėsčiusį Juozą Vilkeliškį, astronomiją – Janiną Kabelkaitę, matematiką – Antaną Kmieliauską, chemiją – Salomėją Blažaitienę, istoriją – Leoną Kumpį, lietuvių kalbą – klasės auklėtoją Teresę Čebatoriūnienę ir kt.
Senjorais tapę buvę mokiniai pripažino, kad per tiek dešimtmečių mokykla labai pasikeitė, kaip ir jie patys. Tačiau jausmas vėl atėjus į prisiminimais apgaubtą pastatą – išskirtinis, su niekuo nepalyginamas.
– Nors iš pradžių, kai tik susitikome, jautėmės kaip svetimi, mažai pažįstami žmonės, buvo kiek nejauku bendrauti, netrukus tapome artimi lyg prie šešis dešimtmečius, – pasakojo vilkaviškietis, vienas susitikimo organizatorių Juozas Žaliabarštis.
Pats daug metu pedagogu dirbęs senjoras prisiminė, kad jų klasė buvo tikrai padūkusi ir iškrėsdavo įvairiausių šunybių. Išgirdę apie dabartinių moksleivių išdaigas 1963-iųjų abiturientai tik valiūkiškai šypsosi.
J. Žaliabarštis prisiminė, kaip jie su bendraklasiu Virgiu Biskiu „reketavo“ astronomijos mokytoją Janiną Kabelkaitę parašyti gerą pažymį.
– Reikėjo parengti programą, o Kabelkaitės auklėjamojoje klasėje nebuvo nė vieno muzikanto, tad paprašė mūsų pagroti. Mes iškėlėme sąlygą – arba iš astronomijos mums įrašo po penketą, arba negrosime. Ir ne kada nors – o iškart, prie akių, – pasakojo J. Žaliabarštis. – Mokytoja sutiko, atsinešė žurnalą ir įvykdė pažadą. Mes už tai atidirbome ir buvome ramūs, kad jau turime pažymį, tad daugiau astronomijos pamokų nebelankėme. Tada mokytoja įrašė po kuolą ir trimestre išvedė trejetus.
Muzikuojantys jaunuoliai savo sugebėjimais garsėjo ne tik mokykloje. Nepilnamečiai savaitgaliais grodavo vestuvėse ir buvo oficialiai išleidžiami iš pamokų. Mokytojams už tai jie parveždavo lauktuvių – svočios pyrago ir piršlio „ašarų“. Tais laikais nieko nestebino, kad moksleiviai su pedagogais prie bendro stalo lauktuves drauge „suvartodavo“.
Gintautas Tilvikas prisiminė, kaip per chemijos pamoką iš laboratorijos nugvelbė gabaliuką natrio – norėjo įsitikinti, ar šis iš tiesų toks aktyvus cheminis elementas, kaip sakė mokytoja. Tad parsinešęs į bendrabutį su draugais natrį įkišo į vandenį. Pedagogės įspėjimai pasitvirtino – natris sprogo, apdegindamas jaunuoliams veidus ir akis. Laimei, bandymas baigėsi be didesnių pasekmių – vaikinai po kurio laiko išgijo, nors ilgai vaikščiojo paraudusiomis akimis.
Klasės draugai prisiminė ir tai, kaip vienas jų norėdamas papokštauti į kėdę įkalė vinį. Bėda ta, kad ant tos kėdės atsisėdo sūnaus aplankyti atvykęs tėvas. Jis pakėlė triukšmą, kad mokykloje baisi netvarka – kažkas nori sužaloti jo sūnų. Tada pokštautojui teko prisipažinti savo tėvui, kad vinis kėdėje – jo darbas.
Nors mokytojai 11a klasės mokinius nuolat keiksnodavo ir paauklėdavo dabar nepedagogiškais laikomais metodais, iš XVII laidos abiturientų išaugo daug puikių žmonių: mokytojų, medikų, inžinierių, prekybininkų, kulinarų, muzikantų. Viena buvusi klasės draugė, kuri negalėjo atvykti į susitikimą, bendraklasiams dovanų atsiuntė savo dainų albumų.
Klasės aktyvistai aplankė ir buvusią savo auklėtoją Teresę Čebatoriūnienę. 96-tus metus einanti pedagogė dėl sveikatos į susitikimą atvykti negalėjo, tačiau pabendravo su mokiniais, prisiminė ir patikino, kad tai buvusi jos geriausia, bet ir labiausiai išdykusi auklėtinių laida.
Susitikimas taip suartino buvusius bendraklasius, kad nutarta nuo šiol susitikti kasmet. Taigi kitąmet senjorai planuoja vykti į Zarasus, kur juos pakvietė buvusi klasės draugė Danutė Pautieniūtė.
Publikuota: 2023-10-16 17:02:42
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|