Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Ką vertėtų žinoti gyvūnų mylėtojams apie neįprastų ar laukinių augintinių laikymą Lietuvoje? Kokias gyvūnų rūšis galima laikyti, o kokias – draudžiama? Kas išduoda leidimus jų laikymui, ir į kokią instituciją reiktų kreiptis?

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vyr. specialistė Ugnė Griežė sako, kad laukiniai gyvūnai paprastai gyvena ilgai, platina ligas, reikalauja dėmesio, lėšų, specifinių priežiūros žinių ir sąlygų, todėl sprendimą dėl jų laikymo reiktų priimti itin atsakingai.

Leidimus laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje išduoda Aplinkos apsaugos agentūra pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Vis dėlto nusprendus laikyti gyvūną, pirmiausia reiktų pasidomėti, ar jų laikymui nelaisvėje nėra būtinas specialus leidimas. Jei toks leidimas reikalingas, reiktų kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir pateikti reikalingus dokumentus.

Pasak specialistės, yra sudaryti sąrašai gyvūnų, kuriems tokių leidimų nereikia, pirmiausia - laikant, veisiant naminius ir domestikuotus gyvūnus: „Į šį sąrašą įtraukti ne tik mums visiems įprasti naminiai gyvūnai, tokie kaip arkliai, avys, ožkos, triušiai, bet ir įvairios fazanų rūšys, degu ar šilkverpiai“. U. Griežė sako, kad agentūros specialistai nuolat konsultuojasi su Aplinkos ministerija ir mokslo institucijomis, kokios gyvūnų rūšys galėtų būti priskirtinos naminiams ir istoriškai domestikuotiems gyvūnams.

Laukiniu gyvūnu laikomas laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinių gyvūnų rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvūnais pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą taip pat laikomos gyvūno dalys ar gaminiai iš jų, taip pat negyvi gyvūnų egzemplioriai.

Pasak U. Griežės, yra aiškiai apibrėžtos taisyklės, kada leidimas nereikalingas ir laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje. Tarkim, vienas iš punktų – kai laukiniai gyvūnai paimti iš natūralios aplinkos laikinai globai ir gydymui, taip pat gyvūnams, kurių laikymas namuose nekelia grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, išskyrus saugomų rūšių gyvūnus. Taip pat – prekiaujant laukiniais gyvūnais specializuotuose gyvūnų prekybos vietose ar laikant nelaisvėje laukinius gyvūnus turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą.

U. Griežė sako, kad yra patvirtintas draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti laukinių gyvūnų rūšių sąrašas. Šiuo metu šiame sąraše – dvidešimt trys gyvūnų rūšys. „Yra išskirti išimtiniai atvejai, kai leidžiama laikyti nelaisvėje ir veisti ir draudžiamas gyvūnų rūšis, tarkim, kai šie gyvūnai laikomi mokslo ir mokymo įstaigose, turinčiose leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, ar zoologijos soduose, taip pat – kai šie gyvūnai laikinai paimti ir laikomi nelaisvėje be galimybės veistis ir daugintis globos tikslais, tačiau tokių išimčių yra vos keletas ir jos yra aiškiai apibrėžtos“, – pabrėžia specialistė.

U. Griežė pastebi, kad agentūrai pateikiamų paraiškų išduoti leidimą laikyti laukinius gyvūnus skaičius Lietuvoje išlieka stabilus, tačiau 2022 metais lyginant su 2021 m 10% sumažėjo teigiamų administracinių sprendimų dėl leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimo: „2021 metais buvo patenkinti 86% paraiškų, o 2022 m. – 76%“, – pastebi U. Griežė.

Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia tam tikrų rūšių laukinių gyvūnų įvežimą į Lietuvos Respubliką ar išvežimą iš jos. Pasitikrinti, ar konkrečiai rūšiai reikalingas leidimas galima Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, taip pat – EB svarbos rūšių, kurioms reikalingas įvežimo/išvežimo leidimas, sąrašuose. Jei gyvūnus įvežti ar išvežti galima, kiekvienai įvežamai į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežamai laukinių gyvūnų siuntai turi būti gaunamas atskiras leidimas, reikalingi teisėtą jų įsigijimą pagrindžiantys dokumentai.

Norėdami gauti nacionalinį leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus, jų dalis ar gaminius iš jų, asmenys per Aplinkosaugos leidimų sistemą (ALIS ) turėtų pateikti paraišką ir reikalingus dokumentus. Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad gyvi laukiniai gyvūnai į Lietuvos Respubliką gali būti įvežami tik per du pasienio kontrolės punktus Medininkuose ir Vilniaus tarptautiniame oro uoste.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---