|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-10-02 17:30
|
|
|
Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos pedagogai streikuodami bent trumpam sugrįžo į mokiniams skirtus suolus.
Autoriaus nuotr.
Praėjusį ketvirtadienį nemaža dalis rajono pedagogų su mokiniais atsisveikino nežinodami, kada vėl pasimatys. Jau nuo penktadienio prasidėjo neterminuotas mokytojų streikas.
Susitarti nepavyko
Skaičiuojama, kad visoje šalyje į mokytojų streiką įsijungė 185 ugdymo įstaigos bei apie 3 tūkst. pedagogų. Taip jie išreiškė palaikymą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovų bandymams susitarti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl geresnių sąlygų mokytojams užtikrinimo.
Prie neterminuoto streiko prisijungė ir kiek daugiau nei pusšimtis Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos bei „Aušros“ gimnazijos pedagogų. Šių įstaigų mokytojai dalyvavo ir rugsėjo 15 d. vykusiame įspėjamajame streike. Tiesa, tuomet prie jo buvo prisijungę ir Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokytojai, kurie šįsyk nusprendė nestreikuoti.
Deja, per pastarąsias dvi savaites pedagogams susitarti su Vyriausybės atstovais nepavyko, tad streikas tapo kone vienintele, nors ir kraštutine, išeitimi kovoti už savo teises.
Vienas iš pagrindinių LŠDPS reikalavimų – dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 proc., o nuo kitų metų pradžios – dar 30 proc. ŠMSM tuo tarpu siūlo kitąmet pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc.
„Nuo sausio ir taip Lietuvoje turėtų didėti tiek minimalus, tiek vidutinis darbo užmokestis, tad toks ministerijos siūlymas yra tik akių dūmimas, jog bandoma kažką daryti. Iš tikrųjų stovima vietoje. Panašu, kad ministras Gintautas Jakštas kol kas nėra linkęs leistis į derybas. Jo retorika daugelį pedagogų labai skaudina. Jis viešai kalba, kad norint pakelti mokytojų algas reikėtų bent 300 mln. eurų, už kuriuos būtų galima pastatyti 250 naujų mokyklų. Tik įdomu, kas jose dirbtų?“ – retoriškai svarstė „Ąžuolo“ progimnazijos mokytojų profsąjungos pirmininkė Vilija Vyšniauskienė.
Neraminanti padėtis
Dar prieš neterminuotą mokytojų streiką viešoje erdvėje pasirodė pranešimai, kad ministerijai pavyko rasti kompromisą su keturiomis iš penkių švietimo profesinių sąjungų. Visgi šią informaciją „Aušros“ gimnazijos mokytojų profsąjungai vadovaujanti fiziką dėstanti Neringa Bartelienė pavadino fiktyvia. Anot jos, minėtos keturios profsąjungos su ŠMSM net nesiderėjo, o jų pasirašytuose dokumentuose yra daug spragų.
„Tas pats buvo 2018-aisiais, kai mokytojai taip pat streikavo. Dabar kalbama, kad šios profsąjungos susitarė, jog klasėse maksimalus vaikų skaičius bus mažinamas iki 26. Bet nutylima, kad tai bus palikta spręsti pačioms savivaldybėms ir, jei šios neturės pakankamai pinigų skaidyti klases, galės ir toliau jas formuoti su 30 vaikų. Mūsų tai netenkina. Norime konkretumo“, – pabrėžė N. Bartelienė.
Jos kolegė lietuvių kalbos mokytoja Vaida Kainauskienė svarstė, kad net ir 26 mokiniai klasėse yra pernelyg didelis skaičius. Anot jos, tam tikrų disciplinų mokytojams dirbti gausiose klasėse, stengtis pagal vaikų lygį diferencijuoti užduotis ir skirti pakankamai dėmesio kiekvienam yra beveik neįmanoma užduotis.
„Mus labai neramina dabartinė švietimo padėtis. Norime dirbti kokybiškai. Dabartiniai mokytojai yra pervargę! Jei pilną mokytojų krūvį sudarytų 18 savaitinių pamokų ir jos būtų padoriai apmokamos, mes tikrai turėtume daugiau laiko joms pasiruošti. Pamokos būtų įdomesnės, gyvesnės. Dabar tą padaryti – labai sunku. Ypač tiems pedagogams, kurie priversti dirbti pagal buldozeriu atstumtas ir paliktas naująsias ugdymo programas“, – pasipiktinimo neslėpė lituanistė V. Kainauskienė.
Kovoja už ateitį
Kita „Aušros“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Jolita Sinkevičienė prisipažino, jog tam tikrą kartėlį savo darbe jaučia jau labai seniai.
„Mokytoja dirbu daugiau nei 30 metų. Nuo pat Nepriklausomybės pradžios su kolegomis tikėjomės, kad vieną dieną švietimas Lietuvoje bus kokybiškas. Vis dar to laukiame. Streikuoju daugiau dėl moralinių sumetimų. Mokytojai neturi būti nei dvasiniai, nei fiziniai elgetos, tačiau, deja, tokiais esame paversti. Kasmet neviltis tik didėja“, – kalbėjo J. Sinkevičienė.
Anglų kalbą dėstanti Andžela Grikietienė teigė, jog streikuoja dėl kilnių tikslų – ne vien siekdama asmeninės naudos. Anot pedagogės, tai – kova už ateities mokyklą ir mokinius.
„Mūsų streikas – savotiška pilietinio ugdymo pamoka vaikams. Demonstruojame, kaip galima ginti savo teises. Ministras viešumoje akcentuoja, kad dėl pedagogų streiko nukenčia konstitucinė vaikų teisė į mokslą. Bet juk mes taip pat turime konstitucinę teisę streikuoti. Gaila, kad viešumoje manipuliuojama emocijomis, bandoma jomis dangstyti tikrąsias problemas“, – kalbėjo istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojas Ričardas Merkevičius.
Įsijungė į žygį
Visi kalbinti pedagogai teigė pasiryžę streikuoti mažiausiai savaitę, nors pripažino, jog tai daryti gali tekti ir ilgiau. Jau poryt, spalio 5 d., vilkaviškiečiai žada keliauti į sostinę bei dalyvauti prie Vyriausybės rūmų vyksiančiame masiniame mokytojų proteste.
Vakar mūsų rajono mokytojai taip pat įsijungė į Kazlų Rūdoje prasidėjusį pedagogų žygį pėsčiomis į Vilnių. Tai – dar viena simbolinė protesto akcijos forma, kuria siekiama atkreipti valdžios dėmesį į švietimo sektoriaus problemas.
Streikuojantys pedagogai ne tik prašo didinti darbo užmokestį, bet ir reikalauja mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką, užtikrinti reikiamą mokytojų padėjėjų skaičių ir kt.
„Jei mūsų reikalavimai nebus patenkinti, labai greitai mokyklose nebeliks kam dirbti. Jau dabar didžioji dalis šalies pedagogų – vyresnio amžiaus. Jauni specialistai nenori eiti dirbti į mokyklas“, – kalbėjo „Aušros“ gimnazijoje matematikos mokanti Virginija Bartkuvienė.
Kalbinti specialistai prisipažino tikintys, jog pavyks pasiekti norimų rezultatų.
„Mes žinome, kad už streiko dienas mums niekas nemokės. Aukojame savo uždarbį, nes jau nematome kitos išeities. Tai darome dėl visų mokytojų. Gerbiame ir tuos, kurie neįsijungė į streiką. Visi turime teisę rinktis“, – kalbėjo Neringa Bartelienė.
Labiausiai kenčia mokiniai
Mokytojų streikas sukėlė gana didelių iššūkių ugdymo įstaigų vadovams, kurie privalo pasirūpinti mokinių užimtumu. Dalį pamokų veda nestreikuojantys mokytojai, socialiniai pedagogai, visuomenės sveikatos biuro specialistai. Mokiniai ir jų tėvai kasdien priversti tikrinti elektroninį dienyną, kuriame iš vakaro paskelbiamas atnaujintas pamokų tvarkaraštis.
„Bendraujame su profsąjungos atstovais, kitais mokytojais ir turime užtikrinti nenutrūkstamą ugdymo procesą, kad ir kitokį, tiek, kiek reikės. Tikimės, jog streikas ilgai netruks. Tai yra ta priemonė, kuriai tinkamo laiko niekada nebūna. Suprantu mokytojus, juos palaikau, tačiau labiausiai baiminuosi dėl mokinių. Jų ugdymo kokybė bet kokiu atveju nukentės“, – pripažino „Ąžuolo“ progimnazijos direktorė Gileta Naujokienė.
Panašiai kalbėjo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Žydrė Žilinskienė. Ji svarstė, kad galbūt streikas nėra pati tinkamiausia priemonė kovoti už savo teises, tačiau pripažino, jog per ilgus metus mokyklose išties prisikaupė nemažai skaudulių, kuriuos būtina kuo greičiau pašalinti.
„Demokratinėje valstybėje visi turi teisę savo nepasitenkinimą reikšti streikuodami. Mokytojai – ne išimtis. Nesmagu, kad pedagogams ir ministerijos atstovams nepavyksta rasti susitarimų, tačiau tai padaryti tikrai reikės. Per rugsėjo 15 d. vykusį įspėjamąjį streiką mūsų rajono ugdymo įstaigų vadovai puikiai susitvarkė su iškilusiais iššūkiais. Tikiu, kad ir dabar taip bus“, – neabejojo Ž. Žilinskienė.
Praėjusį ketvirtadienį nemaža dalis rajono pedagogų su mokiniais atsisveikino nežinodami, kada vėl pasimatys. Jau nuo penktadienio prasidėjo neterminuotas mokytojų streikas. |
Skaičiuojama, kad visoje šalyje į mokytojų streiką įsijungė 185 ugdymo įstaigos bei apie 3 tūkst. pedagogų. Taip jie išreiškė palaikymą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovų bandymams susitarti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl geresnių sąlygų mokytojams užtikrinimo.
Prie neterminuoto streiko prisijungė ir kiek daugiau nei pusšimtis Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos bei „Aušros“ gimnazijos pedagogų. Šių įstaigų mokytojai dalyvavo ir rugsėjo 15 d. vykusiame įspėjamajame streike. Tiesa, tuomet prie jo buvo prisijungę ir Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokytojai, kurie šįsyk nusprendė nestreikuoti.
Deja, per pastarąsias dvi savaites pedagogams susitarti su Vyriausybės atstovais nepavyko, tad streikas tapo kone vienintele, nors ir kraštutine, išeitimi kovoti už savo teises.
Vienas iš pagrindinių LŠDPS reikalavimų – dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 proc., o nuo kitų metų pradžios – dar 30 proc. ŠMSM tuo tarpu siūlo kitąmet pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc.
„Nuo sausio ir taip Lietuvoje turėtų didėti tiek minimalus, tiek vidutinis darbo užmokestis, tad toks ministerijos siūlymas yra tik akių dūmimas, jog bandoma kažką daryti. Iš tikrųjų stovima vietoje. Panašu, kad ministras Gintautas Jakštas kol kas nėra linkęs leistis į derybas. Jo retorika daugelį pedagogų labai skaudina. Jis viešai kalba, kad norint pakelti mokytojų algas reikėtų bent 300 mln. eurų, už kuriuos būtų galima pastatyti 250 naujų mokyklų. Tik įdomu, kas jose dirbtų?“ – retoriškai svarstė „Ąžuolo“ progimnazijos mokytojų profsąjungos pirmininkė Vilija Vyšniauskienė.
Dar prieš neterminuotą mokytojų streiką viešoje erdvėje pasirodė pranešimai, kad ministerijai pavyko rasti kompromisą su keturiomis iš penkių švietimo profesinių sąjungų. Visgi šią informaciją „Aušros“ gimnazijos mokytojų profsąjungai vadovaujanti fiziką dėstanti Neringa Bartelienė pavadino fiktyvia. Anot jos, minėtos keturios profsąjungos su ŠMSM net nesiderėjo, o jų pasirašytuose dokumentuose yra daug spragų.
„Tas pats buvo 2018-aisiais, kai mokytojai taip pat streikavo. Dabar kalbama, kad šios profsąjungos susitarė, jog klasėse maksimalus vaikų skaičius bus mažinamas iki 26. Bet nutylima, kad tai bus palikta spręsti pačioms savivaldybėms ir, jei šios neturės pakankamai pinigų skaidyti klases, galės ir toliau jas formuoti su 30 vaikų. Mūsų tai netenkina. Norime konkretumo“, – pabrėžė N. Bartelienė.
Jos kolegė lietuvių kalbos mokytoja Vaida Kainauskienė svarstė, kad net ir 26 mokiniai klasėse yra pernelyg didelis skaičius. Anot jos, tam tikrų disciplinų mokytojams dirbti gausiose klasėse, stengtis pagal vaikų lygį diferencijuoti užduotis ir skirti pakankamai dėmesio kiekvienam yra beveik neįmanoma užduotis.
„Mus labai neramina dabartinė švietimo padėtis. Norime dirbti kokybiškai. Dabartiniai mokytojai yra pervargę! Jei pilną mokytojų krūvį sudarytų 18 savaitinių pamokų ir jos būtų padoriai apmokamos, mes tikrai turėtume daugiau laiko joms pasiruošti. Pamokos būtų įdomesnės, gyvesnės. Dabar tą padaryti – labai sunku. Ypač tiems pedagogams, kurie priversti dirbti pagal buldozeriu atstumtas ir paliktas naująsias ugdymo programas“, – pasipiktinimo neslėpė lituanistė V. Kainauskienė.
Kita „Aušros“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Jolita Sinkevičienė prisipažino, jog tam tikrą kartėlį savo darbe jaučia jau labai seniai.
„Mokytoja dirbu daugiau nei 30 metų. Nuo pat Nepriklausomybės pradžios su kolegomis tikėjomės, kad vieną dieną švietimas Lietuvoje bus kokybiškas. Vis dar to laukiame. Streikuoju daugiau dėl moralinių sumetimų. Mokytojai neturi būti nei dvasiniai, nei fiziniai elgetos, tačiau, deja, tokiais esame paversti. Kasmet neviltis tik didėja“, – kalbėjo J. Sinkevičienė.
Anglų kalbą dėstanti Andžela Grikietienė teigė, jog streikuoja dėl kilnių tikslų – ne vien siekdama asmeninės naudos. Anot pedagogės, tai – kova už ateities mokyklą ir mokinius.
„Mūsų streikas – savotiška pilietinio ugdymo pamoka vaikams. Demonstruojame, kaip galima ginti savo teises. Ministras viešumoje akcentuoja, kad dėl pedagogų streiko nukenčia konstitucinė vaikų teisė į mokslą. Bet juk mes taip pat turime konstitucinę teisę streikuoti. Gaila, kad viešumoje manipuliuojama emocijomis, bandoma jomis dangstyti tikrąsias problemas“, – kalbėjo istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojas Ričardas Merkevičius.
Visi kalbinti pedagogai teigė pasiryžę streikuoti mažiausiai savaitę, nors pripažino, jog tai daryti gali tekti ir ilgiau. Jau poryt, spalio 5 d., vilkaviškiečiai žada keliauti į sostinę bei dalyvauti prie Vyriausybės rūmų vyksiančiame masiniame mokytojų proteste.
Vakar mūsų rajono mokytojai taip pat įsijungė į Kazlų Rūdoje prasidėjusį pedagogų žygį pėsčiomis į Vilnių. Tai – dar viena simbolinė protesto akcijos forma, kuria siekiama atkreipti valdžios dėmesį į švietimo sektoriaus problemas.
Streikuojantys pedagogai ne tik prašo didinti darbo užmokestį, bet ir reikalauja mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką, užtikrinti reikiamą mokytojų padėjėjų skaičių ir kt.
„Jei mūsų reikalavimai nebus patenkinti, labai greitai mokyklose nebeliks kam dirbti. Jau dabar didžioji dalis šalies pedagogų – vyresnio amžiaus. Jauni specialistai nenori eiti dirbti į mokyklas“, – kalbėjo „Aušros“ gimnazijoje matematikos mokanti Virginija Bartkuvienė.
Kalbinti specialistai prisipažino tikintys, jog pavyks pasiekti norimų rezultatų.
„Mes žinome, kad už streiko dienas mums niekas nemokės. Aukojame savo uždarbį, nes jau nematome kitos išeities. Tai darome dėl visų mokytojų. Gerbiame ir tuos, kurie neįsijungė į streiką. Visi turime teisę rinktis“, – kalbėjo Neringa Bartelienė.
Mokytojų streikas sukėlė gana didelių iššūkių ugdymo įstaigų vadovams, kurie privalo pasirūpinti mokinių užimtumu. Dalį pamokų veda nestreikuojantys mokytojai, socialiniai pedagogai, visuomenės sveikatos biuro specialistai. Mokiniai ir jų tėvai kasdien priversti tikrinti elektroninį dienyną, kuriame iš vakaro paskelbiamas atnaujintas pamokų tvarkaraštis.
„Bendraujame su profsąjungos atstovais, kitais mokytojais ir turime užtikrinti nenutrūkstamą ugdymo procesą, kad ir kitokį, tiek, kiek reikės. Tikimės, jog streikas ilgai netruks. Tai yra ta priemonė, kuriai tinkamo laiko niekada nebūna. Suprantu mokytojus, juos palaikau, tačiau labiausiai baiminuosi dėl mokinių. Jų ugdymo kokybė bet kokiu atveju nukentės“, – pripažino „Ąžuolo“ progimnazijos direktorė Gileta Naujokienė.
Panašiai kalbėjo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Žydrė Žilinskienė. Ji svarstė, kad galbūt streikas nėra pati tinkamiausia priemonė kovoti už savo teises, tačiau pripažino, jog per ilgus metus mokyklose išties prisikaupė nemažai skaudulių, kuriuos būtina kuo greičiau pašalinti.
„Demokratinėje valstybėje visi turi teisę savo nepasitenkinimą reikšti streikuodami. Mokytojai – ne išimtis. Nesmagu, kad pedagogams ir ministerijos atstovams nepavyksta rasti susitarimų, tačiau tai padaryti tikrai reikės. Per rugsėjo 15 d. vykusį įspėjamąjį streiką mūsų rajono ugdymo įstaigų vadovai puikiai susitvarkė su iškilusiais iššūkiais. Tikiu, kad ir dabar taip bus“, – neabejojo Ž. Žilinskienė.
Publikuota: 2023-10-02 17:30:53
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|