Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-07-20 17:10

---

Raimundas Šliaužys (kairėje) valdo vieną iš moderniausių Punsko ūkių.

Autoriaus nuotr.

Pusšimtis Vilkaviškio rajono žemdirbių viešėjo kaimyninės Lenkijos Punsko valsčiuje, kuriame aplankė tris vietinius modernius pieno ūkius.

Ištesėjo pažadą

Daugiau nei prieš trejetą mėnesių Vilkaviškio rajone svečiavęsis Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas pakvietė mūsų rajono ūkininkus atvykti į jo vadovaujamą kraštą ir apžiūrėti vietinius pieno ūkius.

Tuomet mūsų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai pažadėjo pasinaudoti kvietimu bei suorganizuoti kelionę.

Galiausiai keliauti kartu buvo pakviesta 50 rajono ūkininkų, iš kurių didžioji dalis – pieno gamintojai. Praėjusią savaitę Lenkijoje viešėjusius mūsų krašto atstovus iš pradžių sutiko ir pasveikino pats kvietimą pateikęs V. Liškauskas. Jis trumpai apžvelgė žemdirbių padėtį Lenkijoje, lygino ją su Lietuvos situacija.

Po susitikimo su Punsko viršaičiu mūsų rajono delegacija išskubėjo apžiūrėti trijų Lenkijoje gyvenančių lietuvių ūkių. Buvo aplankyti Adomo ir Irenos Kardauskų, Raimundo Šliaužio bei Petro ir Dalios Puzauskų pienininkystės ūkiai.

Vėliau visų keliautojų laukė ekskursijos po Ožkinių kaime esančią prūsų ir jotvingių gyvenvietę, Vygrių nacionaliniame parke stūksantį buvusį kamaldulių vienuolyną bei Suvalkų kraštą. Kelionę įdomiais bei įsimintinais pasakojimais pagyvino gidė Elena Savickienė.

Ūkininkai džiaugėsi galėję bent trumpam atitrūkti nuo kasdieninių darbų, jie tvirtino, jog buvo išties įdomu pažiūrėti, kaip gyvena kaimynystėje žemę dirbantys kolegos. Ši kelionė žemdirbiams nieko nekainavo, kadangi ją mūsų rajono ūkininkams dovanojo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija.



Kritusios kainos

Punsko viršaitis V. Liškauskas pasakojo, kad jo vadovaujamame krašte vyrauja nedideli, vidutiniškai 50 ha dydžio šeimos ūkiai. Bent du trečdaliai žemdirbių verčiasi pienininkyste. Kiaules ar paukščius augina vos vienas kitas.

„Pastaruoju metu žemės ūkis Lenkijoje išgyvena ne pačius geriausius laikus. Pieno kainos nuo metų pradžios nukrito visu zlotu. Dabar ūkininkai už jo litrą gauna vos apie 2 zlotus. Daugelis žemdirbių dar rudenį prisipirko trąšų, nes tai daryti ragino mūsų žemės ūkio ministras. Tai buvo didelė klaida, kadangi dabar trąšos kone tūkstančiu zlotų pigesnės“, – pasakojo V. Liškauskas.

Anot jo, vietiniai ūkiai jaučia ir darbo jėgos trūkumą, mat norinčiųjų dirbti žemės ūkyje nėra.

V. Liškauskas pasakojo, kad Lenkijos savivaldybėse nėra Žemės ūkio skyrių, o ūkininkų interesus teoriškai gina tik Žemės ūkio rūmai, nors praktiškai jų veikla žemdirbiai nėra patenkinti.

Kaip ir ūkininkams iš Lietuvos, lenkams taip pat tenka kasmet deklaruoti pasėlius, tačiau jie yra priversti samdytis šios srities specialistus.

„Pastaruoju metu Lenkijoje dideliu iššūkiu tapo grūdų ir aviečių iš Ukrainos antplūdis. Didžiausia problema, kad šios produkcijos verslininkai neparduoda, tikėdamiesi aukštesnių kainų. Ta produkcijai vis tiek nepasiekia Afrikos ir kitų regionų. Kai kurie mūsų žemdirbiai dėl to pyksta ant kolegų iš Ukrainos, bet juk tai visai ne jų kaltė“, – pabrėžė Vytautas Liškauskas.



Tęsia tėvų tradicijas

Visi trys mūsų kraštiečių aplankyti ūkiai turi bendrą bruožą – juose dirbantys asmenys tęsia tėvų pradėtas ūkininkavimo tradicijas. Štai nuo 2006 m. ūkininkaujantys Irena ir Adomas Kardauskai iš savo gimdytojų perėmė nedidelį ūkį su 12 karvių. Dabar šeima valdo apie 80 ha žemės ir turi 80 melžiamų karvių. Modernizuodami ūkį jie ne kartą pasinaudojo Europos Sąjungos parama. Tiesa, bent jau artimiausiu metu daugiau to daryti šeima neketina, kadangi sąlygos ūkininkams tapo nepalankios.

„Dar labiau plėstis nežadame. Laisvų žemių nelabai yra, o jei kas ir parduoda, tai už hektarą prašo bent 35 tūkst. zlotų. Darbas ūkyje lengvėja, tačiau biurokratija – sunkėja. Mažiausiai dvi dienas per savaitę turime skirti dokumentų tvarkymui. Kasmet daugėja ir įvairių patikrų. Visa tai tikrai neprideda meilės žemės ūkiui“, – apie situaciją kaimynystėje kalbėjo I. Kardauskienė.

Vieną iš moderniausių Punsko ūkių valdantis Raimundas Šliaužys šiuo metu Lenkijoje dirba 90 ha žemės, o dar 20 ha nuomojasi iš lietuvių ūkininkų. Tiesa, į Lietuvą vyras pats važiuoja pakankamai retai. Jo valdomis mūsų šalyje rūpinasi vietiniai žmonės.

Šiuo metu R. Šliaužio ūkyje ganosi 85 melžiamos karvės, tačiau jau netrukus jų skaičius turėtų išaugti bent iki 105. Šis ūkis – pavyzdinis. Kadaise čia lankėsi net Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas.

Pavyzdiniu neabejotinai reikėtų laikyti ir Dalios bei Petro Puzauskų ūkį. Jis – šiuolaikiškas, modernizuotas, su naujausia ir reikalingiausia žemės ūkio technika. Visi privažiavimai bei takai – asfaltuoti, o aplinka – tvarkinga, išskirtinai graži, prižiūrėta.

„Mums pasisekė, kad daug ką suspėjome pasidaryti laiku. Dabar naudotis ES parama jau nelabai apsimokėtų, ir už pieną šiuo metu moka tikrai ne tiek, kiek norėtume. Už litrą dabar gauname 1,9 zloto, nors kalbama, kad ši suma tuoj bus dar mažesnė ir sieks tik 1,6 zloto. Panašu, kad laukia dar sunkesni metai. Nepaisant to, jei reikėtų laiką atsukti atgal, turbūt vis tiek liktume pieno ūkyje. Aš visada mylėjau kaimą, todėl nelabai įsivaizduoju kitokio gyvenimo būdo“, – šypsojosi D. Puzauskienė.

Šiuo metu ji su vyru valdo 57 ha nuosavos ir 20 ha nuomojamos žemės, turi per 60 melžiamų karvių.

Galerija: Lenkijos pieno ūkiai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---