Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkės Kristinos Košel-Patil teigimu, autizmas yra kitoks mus supančio pasaulio suvokimas.

Francesco RUFINI nuotr.

Higienos instituto duomenimis, 2021 metais Lietuvoje buvo 4 082 autistiški žmonės. Tai reiškia, kad vienam iš 15 vaikų Lietuvoje nustatyta viena iš autizmo spektro diagnozių.

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil atkreipė dėmesį, kad per aštuonerius metus – nuo 2013 iki 2021 metų – autizmo atvejų padaugėjo beveik 400 procentų.



Kitoks pasaulio suvokimas

Remiantis medicininiais šaltiniais, autizmo spektro sutrikimai yra raidos sutrikimai, kurie prasideda vaikystėje ir trunka visą gyvenimą.

„Autistiški žmonės dažnai patiria sunkumų dėl socialinio konteksto suvokimo, linkę laikytis rutinos ir gali turėti jutiminių sistemų ypatumų“, – sakė „Lietaus vaikų“ vadovė, pabrėždama, kad kiekvienam autistiškam žmogui šis sutrikimas pasireiškia savaip.

K. Košel-Patil nuomone, autizmas yra kitoks mus supančio pasaulio suvokimas: „Jie kitaip patiria ir suvokia pasaulį. Man atrodo, kad reikia suprasti šį dalyką ir visada prisiminti tai bendraujant ar dirbant su autistiškais žmonėmis. Jie nepasirenka kitaip mąstyti ar jausti – tai yra duotybė.“

Pirmus autizmo požymius tėvai dažniausiai pastebi, kai vaikui sueina 18–20 mėnesių. „Raudonų vėliavėlių“ gali būti įvairių – nuo vaiko nežiūrėjimo į akis, nereagavimo į savo vardą iki lėto kalbos įgūdžių vystymosi.

„Jei kažkas vis dėlto kelia nerimo vaiko raidoje, galima internete surasti „M-CHAT“ testą – klausimyną tėvams. Surinkus aukštus balus siūlyčiau tėvams nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir prašyti siuntimo pas raidos pediatrą“, – rekomendavo K. Košel-Patil.



Autistiški mokiniai – įvairūs

„Lietaus vaikų“ valdybos pirmininkės teigimu, daugiau nei 90 proc. mokinių, kuriems nustatyti specialieji ugdymo poreikiai, lanko bendrojo ugdymo mokyklas, ir tai yra vienas iš aukščiausių skaičių Europos Sąjungoje.

„Tačiau jei pažiūrėsime, koks procentas vaikų su negalia yra integruotas, tai vaizdas visai kitoks – dabar 57 proc. tokių mokinių lanko specialiąsias mokyklas, – teigė ji. – Manau, tėvai tiki, kad tokioje mokykloje vaikas gaus daugiau ir kokybiškesnės pagalbos, bus ugdomas mažoje klasėje ir prižiūrėtas visą dieną bei atostogų metu. Be to, dažnai tėvai renkasi specialųjį ugdymą po patirtų patyčių, psichologinio smurto ir nesėkmių bendrojo ugdymo įstaigoje.“

Tačiau ji pabrėžė, kad autistiški mokiniai yra labai įvairūs. Daliai bendruomenės labai gerai sekasi bendrojo ugdymo mokyklose, dalis gerai jaučiasi bendrose klasėse, kai gauna reikalingą ir kompetentingą pagalbą, o kiti dėl įvairių priežasčių renkasi specialiąsias klases ir mokyklas.

„Nėra universalaus sprendimo, ir mes pasisakome už galimybę šeimai pasirinkti tarp kokybiškų variantų“, – sakė K. Košel-Patil ir kaip vieną pagrindinių nūdienos išbandymų įvardijo visuomenės bei švietimo bendruomenės supratimo apie autizmą stoką.

Asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovės nuomone, trūksta specialistų ir mokytojų, kurie būtų paruošti darbui su autistiškais mokiniais. „Mokyklos stokoja resursų, kompetencijos, o kartais ir noro atliepti autistiško mokinio poreikius, – pažymėjo ji, išskirdama tai, kad Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus atsiradimas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre yra geras žingsnis pirmyn. – Tai vieta, kur ruošiamos autistiškų mokinių ugdymo metodinės medžiagos, skirtos mokykloms, organizuojami mokymai ir kiti renginiai.“



Daug kartų išgirdo „ne“

Asociacijos „Vilniaus lietaus vaikai“ vadovė Beata Veselienė augina aštuonerių metų sūnų Benediktą, kuriam nustatytas autizmo spektro sutrikimas.

Nors sūnaus gimdymas buvo sklandus, o naujagimio būklė įvertinta aukščiausiais įmanomais balais, įtarimų, kad kažkas tikrai yra ne taip, ėmė kilti vaikui pradėjus lankyti darželį.

„Būdamas dvejų metų Benediktas nekalbėjo. Dėl to lankėmės pas įvairius specialistus, kol galiausiai išgirdome diagnozę – autizmas. Tuomet atrodė, kad žemė slysta iš po kojų, – sakė B. Veselienė prisimindama, jog išgyveno tai, ką išgyvena daugelis tėvų, išgirdę šią diagnozę. – Bandžiau „suremontuoti“ savo vaiką, nežinojau, ką daryti toliau, į kokius specialistus kreiptis, kad mano vaikas kuo greičiau gautų kompetentingą pagalbą ir nereikėtų laukti kelis mėnesius.“

Jos sūnus yra jautrus kvapams, garsams, itin išrankus maistui, turi daug sensorinių sunkumų. Kol buvo mažas, visas savo emocijas ir norus išreikšdavo garsiai rėkdamas, tačiau dabar berniukas jau gali įvardyti, ko nori.

B. Veselienės teigimu, išrinkti mokyklą Benediktui buvo sunku – daug kartų ji išgirdo „ne“. Tačiau po ilgų paieškų galiausiai rado tokią bendrojo ugdymo įstaigą, kurioje sūnus jaučiasi gerai.

Šiemet Benediktas sėkmingai baigė antrą klasę. Viena iš jo stiprybių – anglų kalba.

„Mums nereikia gailesčio, nes mano vaikas nėra ligoniukas. Manau, kad kai kurie bijo autistiškų žmonių, nes jų nepažįsta. Tačiau privalome suprasti, jog visi mes esame skirtingi ir savaip nuostabūs“, – akcentavo B. Veselienė.

Daugiau informacijos apie autizmo spektro sutrikimą galima rasti interneto svetainėse www.asociacija.lietausvaikai.lt , www.pagalbasau.lt .



Užsk. 1331

Galerija: „Kurkime sveikatai palankius įpročius!“

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---