Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-07-03 17:06

---

Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, lūkesčiai vaidina labai svarbų vaidmenį ekonomikoje ir gali suveikti kaip efektyvus stabilizuojantis veiksnys.

Ryčio GALADAUSKO nuotr.

Nors Lietuvos ekonomika formaliai paniro į recesiją, šalies gyventojai išlieka optimistai. Europos Komisijos duomenimis, gegužę vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje buvo pats aukščiausias visoje Europos Sąjungoje. Be to, lietuviai savo asmeninę finansinę padėtį vertina žymiai optimistiškiau nei bendrą šalies ekonominę padėtį – kitaip tariant, lietuviai nesitiki, kad ekonominis nuosmukis juos palies asmeniškai.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad lūkesčiai vaidina svarbų vaidmenį ekonomikoje, tad Lietuvos vartotojų optimizmas išties gali pristabdyti ekonomikos nuosmukį – ypač vidaus vartojimo ir nekilnojamojo turto segmentuose. Visgi, pernelyg didelis atotrūkis tarp lūkesčių ir realybės ilgesniu laikotarpiu didina užsitęsusios ekonominės stagnacijos riziką.

Šiemet Lietuva pirmą kartą istorijoje pakliuvo ir į laimingiausių pasaulio valstybių 20-uką Jungtinių Tautų „Pasaulinės laimės indekso“ tyrime. Pasak Ž. Maurico, tai rodo, kad vyksta fundamentalūs Lietuvos gyventojų savivertės, aplinkos ir perspektyvų vertinimo pokyčiai.

„Panašu, kad „besiskundžiančio ūkininko“ ar „Palangos verslininko“ stereotipai griūva, o juos keičia anticiklinės nuotaikos vartotojas, sklidinas optimizmo net ir akivaizdžiai nepalankioje makroekonominėje aplinkoje. Tai psichologinis pokytis, kurį paskatino pastarųjų metų krizių patirtis. Per labai trumpą laikotarpį mes išgyvenome pandemiją, migrantų krizę, energijos kainų šuolį, infliacijos šuolį ir dar turime karą pašonėje. Tačiau negandų virtinė nesužlugdė ekonomikos, o namų ūkių finansinė padėtis daugeliu atvejų išliko nebloga“, – pažymėjo Ž. Mauricas.

Ekonomistas pridūrė, kad vartotojų tyrimas atskleidžia gyventojų suvokimą, jog šalies ekonominė padėtis prastėja, tačiau jie nesieja to su savo pinigine – šalies finansinės padėties vertinimas net 30 punktų prastesnis nei asmeninės. Tai neįprastas reiškinys, nes šie rodikliai įprastai kinta drauge, tačiau nuo 2020 metų, prasidėjus pandemijai, šių rodiklių dinamika išsiskyrė.

Pasak Ž. Maurico, optimistiniai lūkesčiai, tikėtina, prisideda prie gana stabiliai besilaikančios būsto rinkos ir nuosmukio nepatiriančios mažmeninės prekybos.

„Apskritai, lūkesčiai vaidina labai svarbų vaidmenį ekonomikoje ir trumpuoju laikotarpiu gali suveikti kaip efektyvus stabilizuojantis veiksnys. Tačiau optimizmas negamina, neeksportuoja ir neparduoda, realioje rinkoje veikia negailestingi fundamentalūs dėsniai. Jei neatsigaus Lietuvos eksporto rinkos, išsilaikys aukšta infliacija, toliau kils palūkanų normos ir komplikuosis geopolitinė situacija, vartotojų lūkesčiai gali apsiversti aukštyn kojomis. Tuomet gresia rizika panirti į ekonominę stagnaciją ilgesniam laikui“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Tiesa, „Luminor“ banko ekspertai tokio scenarijaus kol kas nenumato. Naujausioje jų apžvalgoje nurodoma, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų susitraukti 0,5 proc., tačiau kitiems metams jau prognozuojamas 2,5 proc. BVP augimas.

Pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---