|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-07-12 09:55
|
|
|
Pauliui Kvedarui (kairėje) informacinių technologijų egzamine padėjo užsispyrimas. Šarūnui Akelaičiui (centre) lietuvių kalbos egzaminas nebuvo sunkus. Tadas Ališauskas (dešinėje) nekantraudamas laukia stojimo rezultatų.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Aukščiausias įvertinimas, kurį galima gauti valstybinių brandos egzaminų metu, – šimtas balų. Vadinamųjų „šimtukų“ Vilkaviškio rajone buvo trys. Jais įvertintos Tado Ališausko, Pauliaus Kvedaro ir Šarūno Akelaičio žinios. Su vaikinais kalbėjomės apie dvylikos metų darbą, pasiekimus ir ateities planus.
Kalbos nesimokė
Tadas Ališauskas, Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos abiturientas, 100 balų gavo iš valstybinio anglų kalbos egzamino. Valstybinių lietuvių kalbos ir istorijos egzaminų metu T.Ališauskas buvo įvertintas 97, valstybinės lietuvių kalbos interpretacijos – 73 balais.
„Labai daug nedirbau, todėl kartais pagalvoju, kad nesu tokių balų vertas. Pavyzdžiui, anglų kalbos egzaminui visai nesiruošiau. Daugiausiai laiko praleidau ruošdamasis istorijai – apie savaitę“, – sakė T.Ališauskas.
Jo nuomone, dvylikos metų darbas mokykloje suteikia didelį žinių bagažą. Daugsyk kartotis neprireiks, jei mokinys sugeba pritaikyti įgytas žinias.
„Anglų kalbos egzamino rezultatus lėmė gyvenimo aplinkybės. Kalbą išmokau dešimtoje klasėje, kai gyvenau Jungtinėse Amerikos Valstijose. Per metus ten mano kalba patobulėjo, pradėjau ją suvokti kitaip. Išmokau šnekamosios kalbos, ne „knyginės“, kurios mokoma Lietuvos mokyklose. Anglų kalba visada buvo šalia manęs: mokslai JAV, vėliau anglų kalbos pamokos, taip pat versdavau tekstus, norėdamas užsidirbti pinigų“, – teigė T.Ališauskas.
Anot Tado, Lietuvoje daugelis mokinių puikiai moka anglų kalbos taisykles, bet nesugeba bendrauti šia kalba. Didesnė dalis baigusių mokyklas angliškai tesugeba suregzti po kelis sakinius. Daugelis gėdijasi bendrauti su užsieniečiu, esą, šis pastebės kalbos klaidas.
Pirmenybė politikai
T.Ališauskas galvoja apie filosofiją, politikos mokslus arba skandinavų kalbas.
„Norėčiau visur. Jei būtų mano valia, visur įstočiau ir visur mokyčiausi, tačiau reikia rinktis tik vieną dalyką. Sprendimą noriu priimti atsakingai, tad domiuosi studijų programomis. Pirmenybę teiksiu politikos mokslams. Ne dėl įsivaizduojamų karjeros galimybių, bet dėl dėstomų dalykų. Tikiuosi, kad nenusivilsiu“, – sakė pašnekovas.
Jis tvirtino, kad šiuo metu visuomenėje vyrauja iškreiptas požiūris į aukštąjį mokslą. Visi sako, kad abiturientai turi stoti ten, kur didžiausios karjeros perspektyvos. Turėtų būti kitaip: aukštosios mokyklos turi tapti kultūros centrais, kelti intelektualinį lygį.
Šiuo metu Tadas dirba barmenu vienoje Vilniaus picerijoje. „Reikia pinigų, antraip bus sunku mokytis – viskas kainuoja. Nenoriu, kad mane ištiktų liūdnas Fiodoro Dostojevskio romano „Nusikaltimas ir bausmė“ herojaus Raskolnikovo likimas“, – teigė vaikinas.
Užsispyrimas padėjo
Paulius Kvedaras, Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos abiturientas, 100 balų gavo iš valstybinio informacinių technologijų egzamino. Vaikinas sakė, kad jam padėjo dalyvavimas įvairiuose konkursuose, olimpiadose, daug išmokęs ir vienuoliktoje klasėje.
„Egzaminas buvo dviejų dalių. Pirmojoje buvo testas, kuriame užduodami klausimai apie kompiuterių darbą, taikomąsias programas. Antroje egzamino dalyje – programavimas. Viena programa, kurią reikėjo sukurti, buvo labai sunki. Mačiau, kaip kiti išėjo iš egzamino patalpos, tačiau aš užsispyriau ir bandžiau ją įveikti“ , – teigė P.Kvedaras.
Kitus egzaminus Paulius irgi laikė gerai: matematikos valstybinio egzamino jis gavo 93 balus, anglų – 90, o istorijos – 85. Valstybinio lietuvių kalbos egzamino metu P.Kvedaras įvertintas 55 balais.
„Per visas pamokas klausydavau, stengdavausi suprasti, įsiminti informaciją. Vadinamasis „kalimas“ man ne prie širdies. O pastovus mokymasis padeda vyresnėse klasėse, nes naujai informacijai suvokti reikalingi ankstesnių klasių pagrindai“, – teigė P.Kvedaras.
Jo nuomone, mokytojai taip pat labai svarbūs: „Teko pasimokyti ir pas mokytojus, kurie nėra griežti, ir pas rimtus mokytojus. Jei mokytojas nėra griežtas, žinių lygis krenta, tačiau ir perdėtas griežtumas nėra gerai. Bet nesutinku su tuo, kad dėl prastų pažymių ar neišlaikytų egzaminų kalti vien mokytojai. Viską įmanoma išmokti pačiam.“
Egzamino nebereikėjo
„Informatikos egzaminas nebuvo svarbus. Tiesiog atėjau, parašiau. Tada jau žinojau, kad viskas pabaigta, kad esu įstojęs į informacinių technologijų studijas, nes užėmiau II vietą dr. Juozo Kazicko Suvalkijos krašto moksleivių programavimo konkurse“ , – teigė P.Kvedaras.
Konkurso laureatai, stodami į informacinių technologijų studijas, gauna 99 taškus prie savo stojimo balų. Tai reiškia, kad jie yra nepralenkiami ir galima juos laikyti studentais.
P.Kvedaro planai dar nėra aiškūs, nes informacinių technologijų studijos jo prašyme numatytos tik penktuoju numeriu. Pirmosiose gretose – ekonomikos studijų programa keturiuose Vilniaus ir Kauno universitetuose.
„Atėjau, pamačiau,
parašiau“
Pilviškių vidurinės mokyklos abituriento Šarūno Akelaičio lietuvių gimtosios kalbos testas įvertintas 100 balų.
„Kitų valstybinių egzaminų rezultatai taip pat geri. Matematikos gavau 90, biologijos – 66, chemijos – 58. Bijojau tik prieš chemiją, nebuvau tinkamai pasiruošęs. Į kitus egzaminus ėjau ramus, nes mokiausi dvylika metų. Tiesiog atėjau, pamačiau, parašiau, ir tiek. Mokykloje buvo bandomųjų egzaminų, jie padėjo apsiprasti su egzamino tvarka, skaičiuoti laiką“, – teigė Šarūnas.
Studijuos ne tėvai
Šarūnas jau užpildė stojimo prašymą. Kaip pats galvoja, tikriausiai įstos į KTU, vadybą arba maisto technologiją ir saugą. Prašyme įrašyta ir Lietuvos veterinarijos akademijos siūloma veterinarinės maisto saugos studijų programa, taip pat Vytauto Didžiojo universitete dėstoma ekonomika, kelios specialybės Lietuvos žemės ūkio universitete.
„Apsisprendžiau pats, tėvai nepadėjo, nes studijuoti reikės man. Apsispręsdamas skaičiavau savo rezultatus, lyginau juos su pernykščiais balais. Galiausiai įrašiau tai, kas man geriausiai tinka, taip pat rėmiausi žurnalu „Kur stoti 2007“. Papildomos informacijos neieškojau – jos ir žurnale buvo pakankamai“, – sakė abiturientas.
Kristina URBAITYTĖ
Aukščiausias įvertinimas, kurį galima gauti valstybinių brandos egzaminų metu, – šimtas balų. Vadinamųjų „šimtukų“ Vilkaviškio rajone buvo trys. Jais įvertintos Tado Ališausko, Pauliaus Kvedaro ir Šarūno Akelaičio žinios. Su vaikinais kalbėjomės apie dvylikos metų darbą, pasiekimus ir ateities planus. |
Tadas Ališauskas, Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos abiturientas, 100 balų gavo iš valstybinio anglų kalbos egzamino. Valstybinių lietuvių kalbos ir istorijos egzaminų metu T.Ališauskas buvo įvertintas 97, valstybinės lietuvių kalbos interpretacijos – 73 balais.
„Labai daug nedirbau, todėl kartais pagalvoju, kad nesu tokių balų vertas. Pavyzdžiui, anglų kalbos egzaminui visai nesiruošiau. Daugiausiai laiko praleidau ruošdamasis istorijai – apie savaitę“, – sakė T.Ališauskas.
Jo nuomone, dvylikos metų darbas mokykloje suteikia didelį žinių bagažą. Daugsyk kartotis neprireiks, jei mokinys sugeba pritaikyti įgytas žinias.
„Anglų kalbos egzamino rezultatus lėmė gyvenimo aplinkybės. Kalbą išmokau dešimtoje klasėje, kai gyvenau Jungtinėse Amerikos Valstijose. Per metus ten mano kalba patobulėjo, pradėjau ją suvokti kitaip. Išmokau šnekamosios kalbos, ne „knyginės“, kurios mokoma Lietuvos mokyklose. Anglų kalba visada buvo šalia manęs: mokslai JAV, vėliau anglų kalbos pamokos, taip pat versdavau tekstus, norėdamas užsidirbti pinigų“, – teigė T.Ališauskas.
Anot Tado, Lietuvoje daugelis mokinių puikiai moka anglų kalbos taisykles, bet nesugeba bendrauti šia kalba. Didesnė dalis baigusių mokyklas angliškai tesugeba suregzti po kelis sakinius. Daugelis gėdijasi bendrauti su užsieniečiu, esą, šis pastebės kalbos klaidas.
T.Ališauskas galvoja apie filosofiją, politikos mokslus arba skandinavų kalbas.
„Norėčiau visur. Jei būtų mano valia, visur įstočiau ir visur mokyčiausi, tačiau reikia rinktis tik vieną dalyką. Sprendimą noriu priimti atsakingai, tad domiuosi studijų programomis. Pirmenybę teiksiu politikos mokslams. Ne dėl įsivaizduojamų karjeros galimybių, bet dėl dėstomų dalykų. Tikiuosi, kad nenusivilsiu“, – sakė pašnekovas.
Jis tvirtino, kad šiuo metu visuomenėje vyrauja iškreiptas požiūris į aukštąjį mokslą. Visi sako, kad abiturientai turi stoti ten, kur didžiausios karjeros perspektyvos. Turėtų būti kitaip: aukštosios mokyklos turi tapti kultūros centrais, kelti intelektualinį lygį.
Šiuo metu Tadas dirba barmenu vienoje Vilniaus picerijoje. „Reikia pinigų, antraip bus sunku mokytis – viskas kainuoja. Nenoriu, kad mane ištiktų liūdnas Fiodoro Dostojevskio romano „Nusikaltimas ir bausmė“ herojaus Raskolnikovo likimas“, – teigė vaikinas.
Paulius Kvedaras, Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos abiturientas, 100 balų gavo iš valstybinio informacinių technologijų egzamino. Vaikinas sakė, kad jam padėjo dalyvavimas įvairiuose konkursuose, olimpiadose, daug išmokęs ir vienuoliktoje klasėje.
„Egzaminas buvo dviejų dalių. Pirmojoje buvo testas, kuriame užduodami klausimai apie kompiuterių darbą, taikomąsias programas. Antroje egzamino dalyje – programavimas. Viena programa, kurią reikėjo sukurti, buvo labai sunki. Mačiau, kaip kiti išėjo iš egzamino patalpos, tačiau aš užsispyriau ir bandžiau ją įveikti“ , – teigė P.Kvedaras.
Kitus egzaminus Paulius irgi laikė gerai: matematikos valstybinio egzamino jis gavo 93 balus, anglų – 90, o istorijos – 85. Valstybinio lietuvių kalbos egzamino metu P.Kvedaras įvertintas 55 balais.
„Per visas pamokas klausydavau, stengdavausi suprasti, įsiminti informaciją. Vadinamasis „kalimas“ man ne prie širdies. O pastovus mokymasis padeda vyresnėse klasėse, nes naujai informacijai suvokti reikalingi ankstesnių klasių pagrindai“, – teigė P.Kvedaras.
Jo nuomone, mokytojai taip pat labai svarbūs: „Teko pasimokyti ir pas mokytojus, kurie nėra griežti, ir pas rimtus mokytojus. Jei mokytojas nėra griežtas, žinių lygis krenta, tačiau ir perdėtas griežtumas nėra gerai. Bet nesutinku su tuo, kad dėl prastų pažymių ar neišlaikytų egzaminų kalti vien mokytojai. Viską įmanoma išmokti pačiam.“
„Informatikos egzaminas nebuvo svarbus. Tiesiog atėjau, parašiau. Tada jau žinojau, kad viskas pabaigta, kad esu įstojęs į informacinių technologijų studijas, nes užėmiau II vietą dr. Juozo Kazicko Suvalkijos krašto moksleivių programavimo konkurse“ , – teigė P.Kvedaras.
Konkurso laureatai, stodami į informacinių technologijų studijas, gauna 99 taškus prie savo stojimo balų. Tai reiškia, kad jie yra nepralenkiami ir galima juos laikyti studentais.
P.Kvedaro planai dar nėra aiškūs, nes informacinių technologijų studijos jo prašyme numatytos tik penktuoju numeriu. Pirmosiose gretose – ekonomikos studijų programa keturiuose Vilniaus ir Kauno universitetuose.
Pilviškių vidurinės mokyklos abituriento Šarūno Akelaičio lietuvių gimtosios kalbos testas įvertintas 100 balų.
„Kitų valstybinių egzaminų rezultatai taip pat geri. Matematikos gavau 90, biologijos – 66, chemijos – 58. Bijojau tik prieš chemiją, nebuvau tinkamai pasiruošęs. Į kitus egzaminus ėjau ramus, nes mokiausi dvylika metų. Tiesiog atėjau, pamačiau, parašiau, ir tiek. Mokykloje buvo bandomųjų egzaminų, jie padėjo apsiprasti su egzamino tvarka, skaičiuoti laiką“, – teigė Šarūnas.
Šarūnas jau užpildė stojimo prašymą. Kaip pats galvoja, tikriausiai įstos į KTU, vadybą arba maisto technologiją ir saugą. Prašyme įrašyta ir Lietuvos veterinarijos akademijos siūloma veterinarinės maisto saugos studijų programa, taip pat Vytauto Didžiojo universitete dėstoma ekonomika, kelios specialybės Lietuvos žemės ūkio universitete.
„Apsisprendžiau pats, tėvai nepadėjo, nes studijuoti reikės man. Apsispręsdamas skaičiavau savo rezultatus, lyginau juos su pernykščiais balais. Galiausiai įrašiau tai, kas man geriausiai tinka, taip pat rėmiausi žurnalu „Kur stoti 2007“. Papildomos informacijos neieškojau – jos ir žurnale buvo pakankamai“, – sakė abiturientas.
Kristina URBAITYTĖ
Publikuota: 2007-07-12 09:55:01
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|