|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-07-10 09:43
|
|
|
Ir medinius, ir metalinius aplinkos akcentus Vytautas kuria savo rankomis.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Kybartiečių Juzumų sodyba praeivių žvilgsnius traukia iš tolo. Karpytomis pušelėmis nusodinta šalikelė išduoda apie anapus tvoros sukurtą grožį ir su meile puoselėjamą aplinką.
Kūrė iš anksto
Miestelio pakraštyje gyvenantys Juzumai sklypą, kuriame svajojo sukurti savo svajonių namus, nusipirko prieš dvylika metų. Tuomet ten buvo šiukšlynas ir sunkiai galėjai įsivaizduoti, kad savo rankomis įmanoma sukurti pavyzdinę sodybą.
Tačiau šeimininko Vytauto negąsdino apie 30 arų šiukšlynu paverstos pievos. Vyras mintyse iškart kūrė, kaip turėtų atrodyti jo valdos – ant kalnelio stovės namas, pakalnėje telkšos tvenkinys, o trumpai kirptas pakrantes puoš dekoratyvūs medžiai ir krūmai. Tad iš karto buvo formuojamas sklypo reljefas.
Vytautas pasakojo, kad jį nuo mažumės traukė augmenija. Nors tėvų šeimoje augo daug vaikų ir mama neturėjo laiko puoselėti namų aplinką, Vytautas ir dabar prisimena kiekvieną mamos darželyje augusią gėlę. Vėliau iš Žemaitijos į Kybartus atsikrausčiusiam vyrui teko gyventi uošvijoje. 6 arų sklype buvo per mažai vietos pasireikšti Vytauto fantazijai. Dar nebaigęs statyti namo, šeimininkas pradėjo aplinką puošti dekoratyviniais medžiais ir krūmais.
Augalai su „kupolais“
Dabar kybartietis pripažįsta, kad be reikalo leido aibes pinigų iš užsienio parvežtiems augalams. Mat jie mūsų sąlygomis sunkiai prigydavo, iššaldavo, nugelsdavo, reikalavo ypatingos priežiūros. Visą laisvalaikį vien aplinkai puoselėti skyręs V.Juzumas netruko įsitikinti, kad geriausia kiemą puošti miško pušelėmis, tujomis, kadagiais, kuriuos tereikia dekoratyviai karpyti.
Iš paprasčiausių tujų gimė apvalūs kupolai su viršuje styrančiais šepetėliais. Vytautas prasitarė, jog paaugusius šepetėlius jis sujungs ir suformuos arkas. Kybartietis mėgsta skaityti literatūrą, iš kurios semiasi žinių, kaip prižiūrėti augalus, juos suformuoti ir išgauti nenusakomas grožybes.
Kiekvienas krūmelis ir gėlė tarsi turi savo vietą, suderintos jų spalvos ir forma. Dėl sutvarkytų gėlynų Vytautas sako laurų negalįs prisiimti. Tai – ir žmonos nuopelnas.
Patirtimi dalijasi
Per daugiau nei dešimtmetį patvoryje suaugo pušelių, forma primenančių šimtmečius puoselėjamus japonų bonsai medelius, juosta. Prie įėjimo – pavasarį žiedais apsipilanti japoniška vyšnia – sakura.
V.Juzumas savo sukurto grožio neslepia nuo svetimų akių. Jo kiemo vartai – nuolat atlapi. Dažnai čia užsuka žmonės net iš kitų rajonų. Vytautas noriai aprodo savo šeimos valdas, papasakoja ir pataria, kaip užsiauginti netradicinius augalus.
Sodybos šeimininkas kuklinasi, kad čia tik pradžia. Jis turįs aibes sumanymų, kaip dar pagražinti savo kiemą. Už tvenkinio esantis rąstinis namelis – vienas naujausių statinių. Tai – vasaros „rezidencija“. Jam rąstus miške pjovė, medžius tekino pats. Už ūkinio pastato Vytautas parodo didžiulį nužievintą medžio kamieną ir tvirtina, kad netrukus iškirs įėjimą ir padarys lauko dušo kabiną. Tuščiaviduriame kamiene yra tiek vietos, kad galima atsisėdus alų gerti. Šalia būsimos „dušinės“ – milžiniškas grybas. Tokį augalą, kurio „kepurė“ – medžio šaknys, Vytautas atrado pats.
Akmenys – su istorija
Namus juosia metalinės tvoros, kurias nukaldino pats Vytautas. Metalu apkaltas girnapuses ant grandinių taip pat pats sukabino. Vyras pasakojo, kad net kieme stovinčius traktoriukus susitvėrė pats. Ir akmenys, puošiantys kiemą, surinkti prieš kelis dešimtmečius. Sergstintis įėjimą į kiemą akmuo turi savo istoriją. Jis iškastas statant Vilkaviškio kultūros rūmus net iš 8 metrų gylio.
Vytauto pomėgiu žavisi ir kiti meniškos sielos kybartiečiai. Savo drožinių, pritaikytų sodybos aplinkai, dovanoja tautodailininkas Kajetonas Eismontas.
Tačiau toli gražu ne visi kybartiečiai patenkinti Vytauto puoselėjamu grožiu. Už tvoros augančios pušelės dažnai tampa pavydžių žmonių pretekstu pyktis su grožį puoselėjančiu Vytautu. Buvo net skundų, pasiekusių seniūniją, kad graži pievelė neva trukdo vandeniui nutekėti, o sustatyti akmeniniai grybai – mašinoms pravažiuoti.
Tenka kovoti
– Man nuolat tenka kariauti, kad neišlaužytų, nenuniokotų, – su nuoskauda balse pasakojo V.Juzumas. – Yra žmonių, kuriems užkliūva, kad puošiu ne tik savo kiemą, bet ir už tvoros esančią teritoriją. Trejus metus iš eilės baruosi su viena moterimi, kuri į pievelę su dekoratyviais medžiais atveda paganyti ožką. Pririša prie medelio, o ši jį nugraužia. Matote tas daug mažesnes pušeles – jos būtų tokios pat kaip kitos, bet keliskart buvo nugraužtos.
Vytautas pasakojo, kad buvę atvejų, kai jo puoselėjamą pakelę traktoriais išvažinėjo, išdarkė.
Vyriškis apgailestavo, kad yra žmonių, kurie nevertina kitų darbo, nesidžiaugia augalų grožiu.
Reklama: kiemoprojektai.lt
Kybartiečių Juzumų sodyba praeivių žvilgsnius traukia iš tolo. Karpytomis pušelėmis nusodinta šalikelė išduoda apie anapus tvoros sukurtą grožį ir su meile puoselėjamą aplinką. |
Miestelio pakraštyje gyvenantys Juzumai sklypą, kuriame svajojo sukurti savo svajonių namus, nusipirko prieš dvylika metų. Tuomet ten buvo šiukšlynas ir sunkiai galėjai įsivaizduoti, kad savo rankomis įmanoma sukurti pavyzdinę sodybą.
Tačiau šeimininko Vytauto negąsdino apie 30 arų šiukšlynu paverstos pievos. Vyras mintyse iškart kūrė, kaip turėtų atrodyti jo valdos – ant kalnelio stovės namas, pakalnėje telkšos tvenkinys, o trumpai kirptas pakrantes puoš dekoratyvūs medžiai ir krūmai. Tad iš karto buvo formuojamas sklypo reljefas.
Vytautas pasakojo, kad jį nuo mažumės traukė augmenija. Nors tėvų šeimoje augo daug vaikų ir mama neturėjo laiko puoselėti namų aplinką, Vytautas ir dabar prisimena kiekvieną mamos darželyje augusią gėlę. Vėliau iš Žemaitijos į Kybartus atsikrausčiusiam vyrui teko gyventi uošvijoje. 6 arų sklype buvo per mažai vietos pasireikšti Vytauto fantazijai. Dar nebaigęs statyti namo, šeimininkas pradėjo aplinką puošti dekoratyviniais medžiais ir krūmais.
Dabar kybartietis pripažįsta, kad be reikalo leido aibes pinigų iš užsienio parvežtiems augalams. Mat jie mūsų sąlygomis sunkiai prigydavo, iššaldavo, nugelsdavo, reikalavo ypatingos priežiūros. Visą laisvalaikį vien aplinkai puoselėti skyręs V.Juzumas netruko įsitikinti, kad geriausia kiemą puošti miško pušelėmis, tujomis, kadagiais, kuriuos tereikia dekoratyviai karpyti.
Iš paprasčiausių tujų gimė apvalūs kupolai su viršuje styrančiais šepetėliais. Vytautas prasitarė, jog paaugusius šepetėlius jis sujungs ir suformuos arkas. Kybartietis mėgsta skaityti literatūrą, iš kurios semiasi žinių, kaip prižiūrėti augalus, juos suformuoti ir išgauti nenusakomas grožybes.
Kiekvienas krūmelis ir gėlė tarsi turi savo vietą, suderintos jų spalvos ir forma. Dėl sutvarkytų gėlynų Vytautas sako laurų negalįs prisiimti. Tai – ir žmonos nuopelnas.
Per daugiau nei dešimtmetį patvoryje suaugo pušelių, forma primenančių šimtmečius puoselėjamus japonų bonsai medelius, juosta. Prie įėjimo – pavasarį žiedais apsipilanti japoniška vyšnia – sakura.
V.Juzumas savo sukurto grožio neslepia nuo svetimų akių. Jo kiemo vartai – nuolat atlapi. Dažnai čia užsuka žmonės net iš kitų rajonų. Vytautas noriai aprodo savo šeimos valdas, papasakoja ir pataria, kaip užsiauginti netradicinius augalus.
Sodybos šeimininkas kuklinasi, kad čia tik pradžia. Jis turįs aibes sumanymų, kaip dar pagražinti savo kiemą. Už tvenkinio esantis rąstinis namelis – vienas naujausių statinių. Tai – vasaros „rezidencija“. Jam rąstus miške pjovė, medžius tekino pats. Už ūkinio pastato Vytautas parodo didžiulį nužievintą medžio kamieną ir tvirtina, kad netrukus iškirs įėjimą ir padarys lauko dušo kabiną. Tuščiaviduriame kamiene yra tiek vietos, kad galima atsisėdus alų gerti. Šalia būsimos „dušinės“ – milžiniškas grybas. Tokį augalą, kurio „kepurė“ – medžio šaknys, Vytautas atrado pats.
Namus juosia metalinės tvoros, kurias nukaldino pats Vytautas. Metalu apkaltas girnapuses ant grandinių taip pat pats sukabino. Vyras pasakojo, kad net kieme stovinčius traktoriukus susitvėrė pats. Ir akmenys, puošiantys kiemą, surinkti prieš kelis dešimtmečius. Sergstintis įėjimą į kiemą akmuo turi savo istoriją. Jis iškastas statant Vilkaviškio kultūros rūmus net iš 8 metrų gylio.
Vytauto pomėgiu žavisi ir kiti meniškos sielos kybartiečiai. Savo drožinių, pritaikytų sodybos aplinkai, dovanoja tautodailininkas Kajetonas Eismontas.
Tačiau toli gražu ne visi kybartiečiai patenkinti Vytauto puoselėjamu grožiu. Už tvoros augančios pušelės dažnai tampa pavydžių žmonių pretekstu pyktis su grožį puoselėjančiu Vytautu. Buvo net skundų, pasiekusių seniūniją, kad graži pievelė neva trukdo vandeniui nutekėti, o sustatyti akmeniniai grybai – mašinoms pravažiuoti.
– Man nuolat tenka kariauti, kad neišlaužytų, nenuniokotų, – su nuoskauda balse pasakojo V.Juzumas. – Yra žmonių, kuriems užkliūva, kad puošiu ne tik savo kiemą, bet ir už tvoros esančią teritoriją. Trejus metus iš eilės baruosi su viena moterimi, kuri į pievelę su dekoratyviais medžiais atveda paganyti ožką. Pririša prie medelio, o ši jį nugraužia. Matote tas daug mažesnes pušeles – jos būtų tokios pat kaip kitos, bet keliskart buvo nugraužtos.
Vytautas pasakojo, kad buvę atvejų, kai jo puoselėjamą pakelę traktoriais išvažinėjo, išdarkė.
Vyriškis apgailestavo, kad yra žmonių, kurie nevertina kitų darbo, nesidžiaugia augalų grožiu.
Reklama:
Publikuota: 2007-07-10 09:43:38
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|