|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Dangyra APANAVIČIENĖ
Lietuvoje garsiai kalbama apie politikų švaistomas savivaldybių biudžetų lėšas, skiriamas jų išlaidoms, susijusioms su Tarybos nario veikla, kompensuoti. „Santaka“ pasidomėjo, kokias sumas ir kokioms reikmėms mokesčių mokėtojų pinigus leido praeitos kadencijos Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nariai, kurių dauguma tęsia darbą ir dabartinėje Taryboje.
Netaupo nei valdantieji, nei opozicija
Apie Savivaldybės tarybos narių išlaidavimą ir akivaizdžius piktnaudžiavimo atvejus rašėme prieš keletą metų, kai Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba patikrino, kaip dar ankstesnės (2015– 2019 m.) kadencijos Tarybos nariai leido jų veiklai skirtas lėšas. Tuomet buvo aptikta keisčiausių dalykų: už mokesčių mokėtojų pinigus savo automobilius kai kurie politikai remontavo po keletą kartų per metus, „lankydami“ rajono rinkėjus kasdien nuvažiuodavo po 100 km, nes „rūpindamiesi“ jų reikalais šaudė po visą Lietuvą ne tik darbo, bet ir poilsio bei švenčių dienomis, o degalų kartais vykdavo užsipilti net į pajūrį... Kai kurie užsukę į degalinę sugebėdavo vienu ypu į savo transporto priemonę susipilti ir 100 l dyzelino. O apie savo veiklą bent kartą per metus atsiskaityti rinkėjams tiesiog pamiršdavo.
Praeitos (2019–2023 m.) kadencijos rajono Tarybos narių išlaidų nė karto nekedeno jokia komisija, per ketverius metus nebuvo atliktas nė vienas auditas.
Tačiau vien pažvelgus į oficialiai Savivaldybės interneto svetainėje pateiktas ataskaitas apie išmokėtus atlyginimus ir kompensacijas akivaizdu, kad daugelis ir praeitos kadencijos politikų apetitu „valdiškiems“ pinigams nesiskundė ir nebuvo linkę taupyti biudžeto lėšų, kurių Savivaldybei paprastai nuolatos trūksta.
Kas kainavo brangiausiai?
Per ketverių metų kadenciją į rajono Tarybą išrinktų 25 narių, priklausančių įvairioms politinėms jėgoms, išlaikymas Savivaldybei kainavo 126, 7 tūkst. Eur. Vien praeitais metais jų atlyginimams ir populiariai vadinamoms kanceliarinėms išlaidoms buvo išmokėta 46, 3 tūkst. Eur.
Pagal Savivaldybės tarybos reglamentą, politikams (išskyrus merą ir mero pavaduotoją) atlyginama už dalyvavimą Tarybos, komitetų posėdžiuose, taip pat už laiką, praleistą ruošiantis posėdžiams, dokumentų nagrinėjimą ir kt. Be to, jie gauna pinigų ir pašto, telefono, interneto ryšio, transporto bei kitoms su Tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.
Kiek tos išlaidos iš tiesų susijusios su Tarybos nario veikla, ar visuomet duoti pinigai naudojami pagal paskirtį, palikime pačių politikų sąžinei, o mes pažiūrėkime, kurie Tarybos nariai rinkėjams kainavo brangiausiai.
Į daugiausiai uždirbusiųjų ir didžiausias kompensacijų sumas iš biudžeto gavusiųjų dešimtuką 2022 metais pateko Žilvinas Gelgota, kuriam pernai iš Savivaldybės biudžeto buvo sumokėta 6 416, 24 Eur, Rimvydas Palubinskas – 6 269, 54 Eur, Gedeminas Gudaitis – 5 898, 04 Eur, Jūratė Drunienė – 5 828, 14 Eur, Daiva Černiuvienė – 5 799, 17 Eur, Stanislovas Lopeta – 5 602, 93 Eur, Ramūnas Puodžiūnas – 5 499, 72 Eur, Vilija Jakubauskė – 5 140, 25 Eur, Renolda Stepanauskaitė-Kubilienė – 5 024, 85 Eur ir Arvydas Šlivinskas – 4 245, 40 Eur.
Kitų politikų gautos sumos buvo mažesnės – vienų siekė ir 3, 7 tūkst. Eur, o kai kurių – vos šimtą kitą.
Posėdžių nepraleidinėjo aštuoni
Tarybos narių darbo užmokestis priklauso nuo to, kiek aktyviai politikai dalyvauja Tarybos veikloje: kaip lanko posėdžius, kiek laiko skiria jiems pasiruošti. Posėdžiavimas yra fiksuojamas protokoluose, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, pagal kuriuos vėliau apskaičiuojamas ir atlygis. Pagal mūsų Savivaldybės patvirtintą reglamentą, už Tarybos narių veiklą mokamas 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (VMDU) atlyginimas proporcingai dirbtam laikui.
Taigi pareigingai Tarybos bei komitetų posėdžius lankę ir uoliai jiems ruošęsi politikai uždirbo gana neblogai. Nė vieno Tarybos posėdžio nepraleido jau minėti Ž. Gelgota, R. Palubinskas, J. Drunienė, D. Černiuvienė. Visuose 12-oje praeitais metais vykusių posėdžių dalyvavo ir Renatas Gudaitis, Saulytis Kurtinaitis, Saulius Vabalas bei Valdas Kamaitis.
Daugiausiai Tarybos posėdžių praleido Mantas Balčiūnas ir Vytautas Geležiūnas – iš dvylikos posėdžių jie nedalyvavo keturiuose, į tris neatvyko A. Šlivinskas, po vieną kitą praleido ir kai kurie kiti.
Ėmė ne visi
Keturi politikai – Marius Jasaitis, S. Kurtinaitis, Antanas Žilinskas ir Kęstas Kružinauskas – savo pasirinkimu Taryboje dirbo neatlygintinai ir jiems skirtus pinigus paliko Savivaldybės biudžetui. Tiesa, K. Kružinauskas nuo šių metų kovo persigalvojo ir atsisakė teisės pareigas atlikti visuomeniniais pagrindais, tad darbo užmokestį kaip Tarybos narys per visą 4 metų laikotarpį jis gavo tik vieną (kovo) mėnesį. Tačiau į Tarybą dar vienai kadencijai perrinktam politikui nuo šiol jau taip pat skaičiuojamas atlyginimas.
Trys Tarybos nariai – D. Černiuvienė, J. Drunienė ir R. Puodžiūnas – irgi buvo pateikę prašymus neskaičiuoti atlyginimo už dalyvavimą komitetuose bei Tarybos posėdžiuose, paliekant tik užmokestį už pasiruošimą posėdžiams. Betgi taip pasielgti juos vertė aplinkybės, nes visi trys dirba Savivaldybei pavaldžiose įstaigose, todėl turėjo rinktis, kurio atlyginimo dalies atsisakyti tuo metu, kai dalyvavo posėdžiuose, – ar gaunamo už tiesiogines pareigas, ar už Tarybos nario veiklą.
Užtat laiko, skirto pasiruošti posėdžiams, niekas sukontroliuoti negali – jį deklaruoja patys politikai, todėl ne vien šie Tarybos nariai pasistengė maksimaliai įsisavinti lėšas, galimas gauti už pasiruošimą posėdžiams.
Taigi vienų politikų užmokestis už darbo laiką, skirtą Tarybos nario pareigoms atlikti, pernai buvo skaičiuojamas tūkstančiais, kitų – šimtais eurų. Šią viešai paskelbtą informaciją galima rasti Savivaldybės interneto svetainėje www.vilkaviskis.lt (Taryba > Tarybos narių darbo užmokestis).
Tūkstančiai – degalams
Beje, atsisakę darbo užmokesčio, politikai nebūtinai turi atsisakyti ir jiems iki 300 Eur per mėnesį skiriamos išmokos vadinamosioms kanceliarinėms išlaidoms. Visgi ir čia atsirado politikų, kurie nusprendė nesinaudoti teikiamomis privilegijomis ir kompensacijų iš Savivaldybės neprašyti.
Keturi Tarybos nariai – Edita Gaubienė, V. Geležiūnas, V. Kamaitis ir Gytis Lukoševičius – iš mokesčių mokėtojų kišenės nė cento nepaėmė nei degalams į savo automobilius įsipilti, nei telefoniniams pokalbiams ar internetui apmokėti, nei popieriui ar rašikliui nusipirkti.
Išmokų atsisakė ir meras Algirdas Neiberka bei tuometinis jo pavaduotojas Bernardas Marčiukonis, nors kompensacijos ir jiems priklausė.
Tačiau visi kiti – kas mažiau, kas daugiau – nepraleido progos pasinaudoti Savivaldybės biudžeto lėšomis. Didžiausias išmokas gavo J. Drunienė, D. Černiuvienė, Ž. Gelgota, R. Palubinskas, Gedeminas Gudaitis, K. Kružinauskas, R. Puodžiūnas, S. Lopeta, R. Stepanauskaitė-Kubilienė, minėtoms reikmėms (daugiausiai – degalams) sugebėję per metus išleisti nuo 3 580 Eur iki 3 142 Eur.
Visų kitų išmokos irgi „perlipo“ skaičius su trimis nuliais, išskyrus tris Tarybos narius, kuriems išmokėti pinigai nesiekė tūkstančio eurų. Tai Marius Jasaitis, per metus išleidęs 637 Eur, Nijolė Liaudinskienė – 642 Eur ir M. Balčiūnas – 928 Eur.
Šimtai – ryšio paslaugoms
Valdiškų pinigų politikai negailėjo ir ryšio paslaugoms. Nors šiais laikais ryšio paslaugų tarifai yra palyginti nedideli, tačiau ir čia pasistengta išleisti šimtus eurų.
R. Palubinskui už telefoninius pokalbius ir internetą vien pernai Savivaldybė kompensavo 642 Eur, R. Stepanauskaitei-Kubilienei – 539 Eur, R. Puodžiūnui – 451 Eur, A. Žilinskui – 401 Eur, N. Liaudinskienei – 388 Eur, S. Lopetai – 360 Eur, G. Gudaičiui – 343 Eur, R. Gudaičiui – 314 Eur, S. Kurtinaičiui – 300 Eur ir pan.
Kalbant apie išmokas ir jų panaudojimą natūraliai kyla klausimas: kaip sugebama atskirti, už kokią sumą telefonu politikas prakalbėjo rinkėjų reikalais, o už kiek – savo.
Ilgi keliai pas rinkėjus
O dabar – apie nuvažiuotus kilometrus.
Pagal tai, kiek į savo automobilius politikai pylėsi degalų, galima daryti išvadą, kad kai kurie iš jų pas rinkėjus zujo dieną naktį ir tikriausiai ne vien tik po savo rajoną.
Beveik pusė Tarybos narių iš valdiškų pinigų degalų į savo automobilių bakus kiekvieną mielą mėnesį įsipildavo už 300 arba keliomis dešimtimis mažiau eurų. Tai reiškia, kad grubiai skaičiuojant galėdavo nusipirkti apie 200 l degalų ir nuvažiuodavo apie 2 000 kilometrų.
Tiesą pasakius, sugebėti kas mėnesį dėl rinkėjų įveikti tokius atstumus reikia turėti nemažai fantazijos. Bent jau mūsų redakcijos žurnalistams, kasdien renkantiems informaciją ir vykstantiems pas pašnekovus, į renginius bei įvairius įvykius ne vien tik Vilkaviškio rajone, net ir visų maršrutus kartu sudėjus, tiek nuvažiuoti nepavyksta.
Bet politikų reikalai, o tuo labiau keliai – tik jiems patiems žinomi. Todėl mes, mirtingieji, savo išrinktųjų, išskyrus vieną kitą, nematome nei bendruomenių renginiuose, nei valstybiniuose minėjimuose ar įstaigų šventėse. O į susitikimus, priėmimus dažniausiai būname pakviečiami tik prieš rinkimus.
Na, o tie laikai, kai politikai, siekdami Tarybos nario mandato, apie atlyginimą net pasvajoti negalėdavo, kai pelnyti žmonių pasitikėjimą ir būti išrinktiems buvo garbės reikalas, o tarnauti rinkėjams buvo vien pilietinė pareiga, matyt, jau seniai praeityje.
Piktnaudžiavimas mažina žmonių pasitikėjimą
Viešumoje paskelbta informacija, kaip patikrintų savivaldybių tarybų nariai piktnaudžiauja ir klastoja dokumentus, neteisėtai eikvoja jų veiklai skirtas biudžetų lėšas, privertė suklusti ir šalies vadovybę.
Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad į viešumą iškelti faktai mažina žmonių pasitikėjimą vietos valdžia, todėl Seime bus siekiama keisti tvarkas, priimti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, aiškiau ribojančias, kiek ir kam politikai galėtų leisti mokesčių mokėtojų finansus.
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai siūlo įstatymu nustatyti nuolatinį, fiksuotą savivaldos politikų atlyginimą. Tokiai nuomonei pritaria ir prezidentas Gitanas Nausėda, teigiantis, kad Tarybos darbas nėra „užklasinė veikla“, ir už jį savivaldos politikams privaloma atlyginti, tačiau tai turi būti daroma aiškiai ir skaidriai.
Meras – už visiems vienodą tvarką
Paprašytas pakomentuoti situaciją rajono meras Algirdas Neiberka neslėpė negalįs garantuoti už kiekvieną mūsų Savivaldybės tarybos narį, tačiau pasidžiaugė, kad pakoreguotame Tarybos reglamente dabar labiau detalizuotos Tarybos nario veiklai skirtos išlaidos, aiškiau aprašyta, kam išmokos gali būti naudojamos, taip pat yra nustatytos savarankiškai deklaruotų valandų ribos, maksimali išmokoms skirtų lėšų suma.
Kelią piktnaudžiavimui, pasak A. Neiberkos, iš dalies užkerta ir tai, kad visas išlaidas, susijusias su Tarybos nario veikla, mūsų politikai privalo pagrįsti dokumentais, kurie turi būti išrašyti ne kieno nors kito, o jų pačių vardu.
Meras priminė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybėje esančia tvarka neseniai domėjosi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Konkretaus tyrimo, kaip Tarybos nariai naudoja jiems skirtas biudžeto lėšas, STT neatliko, tačiau analizavo Tarybos reglamentą, kuriam esminių priekaištų pareigūnai neturėjo ir netgi, mero teigimu, įvertino kaip teigiamą pavyzdį.
A. Neiberkos nuomone, siekiant į savivaldą pritraukti išsilavinusių, kompetentingų politikų bei palaikyti aukštesnį lygį, Tarybos narių darbas turi būti atlyginamas. Pasak mero, įstatymu reikėtų nustatyti visoms savivaldybėms vienodą tvarką, o kad neliktų vietos įvairioms interpretacijoms, jis pritartų siūlymui mokėti fiksuotą užmokestį tik už darbą Taryboje, atsisakant bet kokių kompensacijų mokėjimo, čekių bei sąskaitų joms pagrįsti rinkimo.
Lietuvoje garsiai kalbama apie politikų švaistomas savivaldybių biudžetų lėšas, skiriamas jų išlaidoms, susijusioms su Tarybos nario veikla, kompensuoti. „Santaka“ pasidomėjo, kokias sumas ir kokioms reikmėms mokesčių mokėtojų pinigus leido praeitos kadencijos Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nariai, kurių dauguma tęsia darbą ir dabartinėje Taryboje. |
Apie Savivaldybės tarybos narių išlaidavimą ir akivaizdžius piktnaudžiavimo atvejus rašėme prieš keletą metų, kai Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba patikrino, kaip dar ankstesnės (2015– 2019 m.) kadencijos Tarybos nariai leido jų veiklai skirtas lėšas. Tuomet buvo aptikta keisčiausių dalykų: už mokesčių mokėtojų pinigus savo automobilius kai kurie politikai remontavo po keletą kartų per metus, „lankydami“ rajono rinkėjus kasdien nuvažiuodavo po 100 km, nes „rūpindamiesi“ jų reikalais šaudė po visą Lietuvą ne tik darbo, bet ir poilsio bei švenčių dienomis, o degalų kartais vykdavo užsipilti net į pajūrį... Kai kurie užsukę į degalinę sugebėdavo vienu ypu į savo transporto priemonę susipilti ir 100 l dyzelino. O apie savo veiklą bent kartą per metus atsiskaityti rinkėjams tiesiog pamiršdavo.
Praeitos (2019–2023 m.) kadencijos rajono Tarybos narių išlaidų nė karto nekedeno jokia komisija, per ketverius metus nebuvo atliktas nė vienas auditas.
Tačiau vien pažvelgus į oficialiai Savivaldybės interneto svetainėje pateiktas ataskaitas apie išmokėtus atlyginimus ir kompensacijas akivaizdu, kad daugelis ir praeitos kadencijos politikų apetitu „valdiškiems“ pinigams nesiskundė ir nebuvo linkę taupyti biudžeto lėšų, kurių Savivaldybei paprastai nuolatos trūksta.
Per ketverių metų kadenciją į rajono Tarybą išrinktų 25 narių, priklausančių įvairioms politinėms jėgoms, išlaikymas Savivaldybei kainavo 126, 7 tūkst. Eur. Vien praeitais metais jų atlyginimams ir populiariai vadinamoms kanceliarinėms išlaidoms buvo išmokėta 46, 3 tūkst. Eur.
Pagal Savivaldybės tarybos reglamentą, politikams (išskyrus merą ir mero pavaduotoją) atlyginama už dalyvavimą Tarybos, komitetų posėdžiuose, taip pat už laiką, praleistą ruošiantis posėdžiams, dokumentų nagrinėjimą ir kt. Be to, jie gauna pinigų ir pašto, telefono, interneto ryšio, transporto bei kitoms su Tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.
Kiek tos išlaidos iš tiesų susijusios su Tarybos nario veikla, ar visuomet duoti pinigai naudojami pagal paskirtį, palikime pačių politikų sąžinei, o mes pažiūrėkime, kurie Tarybos nariai rinkėjams kainavo brangiausiai.
Į daugiausiai uždirbusiųjų ir didžiausias kompensacijų sumas iš biudžeto gavusiųjų dešimtuką 2022 metais pateko Žilvinas Gelgota, kuriam pernai iš Savivaldybės biudžeto buvo sumokėta 6 416, 24 Eur, Rimvydas Palubinskas – 6 269, 54 Eur, Gedeminas Gudaitis – 5 898, 04 Eur, Jūratė Drunienė – 5 828, 14 Eur, Daiva Černiuvienė – 5 799, 17 Eur, Stanislovas Lopeta – 5 602, 93 Eur, Ramūnas Puodžiūnas – 5 499, 72 Eur, Vilija Jakubauskė – 5 140, 25 Eur, Renolda Stepanauskaitė-Kubilienė – 5 024, 85 Eur ir Arvydas Šlivinskas – 4 245, 40 Eur.
Kitų politikų gautos sumos buvo mažesnės – vienų siekė ir 3, 7 tūkst. Eur, o kai kurių – vos šimtą kitą.
Tarybos narių darbo užmokestis priklauso nuo to, kiek aktyviai politikai dalyvauja Tarybos veikloje: kaip lanko posėdžius, kiek laiko skiria jiems pasiruošti. Posėdžiavimas yra fiksuojamas protokoluose, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, pagal kuriuos vėliau apskaičiuojamas ir atlygis. Pagal mūsų Savivaldybės patvirtintą reglamentą, už Tarybos narių veiklą mokamas 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (VMDU) atlyginimas proporcingai dirbtam laikui.
Taigi pareigingai Tarybos bei komitetų posėdžius lankę ir uoliai jiems ruošęsi politikai uždirbo gana neblogai. Nė vieno Tarybos posėdžio nepraleido jau minėti Ž. Gelgota, R. Palubinskas, J. Drunienė, D. Černiuvienė. Visuose 12-oje praeitais metais vykusių posėdžių dalyvavo ir Renatas Gudaitis, Saulytis Kurtinaitis, Saulius Vabalas bei Valdas Kamaitis.
Daugiausiai Tarybos posėdžių praleido Mantas Balčiūnas ir Vytautas Geležiūnas – iš dvylikos posėdžių jie nedalyvavo keturiuose, į tris neatvyko A. Šlivinskas, po vieną kitą praleido ir kai kurie kiti.
Keturi politikai – Marius Jasaitis, S. Kurtinaitis, Antanas Žilinskas ir Kęstas Kružinauskas – savo pasirinkimu Taryboje dirbo neatlygintinai ir jiems skirtus pinigus paliko Savivaldybės biudžetui. Tiesa, K. Kružinauskas nuo šių metų kovo persigalvojo ir atsisakė teisės pareigas atlikti visuomeniniais pagrindais, tad darbo užmokestį kaip Tarybos narys per visą 4 metų laikotarpį jis gavo tik vieną (kovo) mėnesį. Tačiau į Tarybą dar vienai kadencijai perrinktam politikui nuo šiol jau taip pat skaičiuojamas atlyginimas.
Trys Tarybos nariai – D. Černiuvienė, J. Drunienė ir R. Puodžiūnas – irgi buvo pateikę prašymus neskaičiuoti atlyginimo už dalyvavimą komitetuose bei Tarybos posėdžiuose, paliekant tik užmokestį už pasiruošimą posėdžiams. Betgi taip pasielgti juos vertė aplinkybės, nes visi trys dirba Savivaldybei pavaldžiose įstaigose, todėl turėjo rinktis, kurio atlyginimo dalies atsisakyti tuo metu, kai dalyvavo posėdžiuose, – ar gaunamo už tiesiogines pareigas, ar už Tarybos nario veiklą.
Užtat laiko, skirto pasiruošti posėdžiams, niekas sukontroliuoti negali – jį deklaruoja patys politikai, todėl ne vien šie Tarybos nariai pasistengė maksimaliai įsisavinti lėšas, galimas gauti už pasiruošimą posėdžiams.
Taigi vienų politikų užmokestis už darbo laiką, skirtą Tarybos nario pareigoms atlikti, pernai buvo skaičiuojamas tūkstančiais, kitų – šimtais eurų. Šią viešai paskelbtą informaciją galima rasti Savivaldybės interneto svetainėje www.vilkaviskis.lt (Taryba > Tarybos narių darbo užmokestis).
Beje, atsisakę darbo užmokesčio, politikai nebūtinai turi atsisakyti ir jiems iki 300 Eur per mėnesį skiriamos išmokos vadinamosioms kanceliarinėms išlaidoms. Visgi ir čia atsirado politikų, kurie nusprendė nesinaudoti teikiamomis privilegijomis ir kompensacijų iš Savivaldybės neprašyti.
Keturi Tarybos nariai – Edita Gaubienė, V. Geležiūnas, V. Kamaitis ir Gytis Lukoševičius – iš mokesčių mokėtojų kišenės nė cento nepaėmė nei degalams į savo automobilius įsipilti, nei telefoniniams pokalbiams ar internetui apmokėti, nei popieriui ar rašikliui nusipirkti.
Išmokų atsisakė ir meras Algirdas Neiberka bei tuometinis jo pavaduotojas Bernardas Marčiukonis, nors kompensacijos ir jiems priklausė.
Tačiau visi kiti – kas mažiau, kas daugiau – nepraleido progos pasinaudoti Savivaldybės biudžeto lėšomis. Didžiausias išmokas gavo J. Drunienė, D. Černiuvienė, Ž. Gelgota, R. Palubinskas, Gedeminas Gudaitis, K. Kružinauskas, R. Puodžiūnas, S. Lopeta, R. Stepanauskaitė-Kubilienė, minėtoms reikmėms (daugiausiai – degalams) sugebėję per metus išleisti nuo 3 580 Eur iki 3 142 Eur.
Visų kitų išmokos irgi „perlipo“ skaičius su trimis nuliais, išskyrus tris Tarybos narius, kuriems išmokėti pinigai nesiekė tūkstančio eurų. Tai Marius Jasaitis, per metus išleidęs 637 Eur, Nijolė Liaudinskienė – 642 Eur ir M. Balčiūnas – 928 Eur.
Valdiškų pinigų politikai negailėjo ir ryšio paslaugoms. Nors šiais laikais ryšio paslaugų tarifai yra palyginti nedideli, tačiau ir čia pasistengta išleisti šimtus eurų.
R. Palubinskui už telefoninius pokalbius ir internetą vien pernai Savivaldybė kompensavo 642 Eur, R. Stepanauskaitei-Kubilienei – 539 Eur, R. Puodžiūnui – 451 Eur, A. Žilinskui – 401 Eur, N. Liaudinskienei – 388 Eur, S. Lopetai – 360 Eur, G. Gudaičiui – 343 Eur, R. Gudaičiui – 314 Eur, S. Kurtinaičiui – 300 Eur ir pan.
Kalbant apie išmokas ir jų panaudojimą natūraliai kyla klausimas: kaip sugebama atskirti, už kokią sumą telefonu politikas prakalbėjo rinkėjų reikalais, o už kiek – savo.
O dabar – apie nuvažiuotus kilometrus.
Pagal tai, kiek į savo automobilius politikai pylėsi degalų, galima daryti išvadą, kad kai kurie iš jų pas rinkėjus zujo dieną naktį ir tikriausiai ne vien tik po savo rajoną.
Beveik pusė Tarybos narių iš valdiškų pinigų degalų į savo automobilių bakus kiekvieną mielą mėnesį įsipildavo už 300 arba keliomis dešimtimis mažiau eurų. Tai reiškia, kad grubiai skaičiuojant galėdavo nusipirkti apie 200 l degalų ir nuvažiuodavo apie 2 000 kilometrų.
Tiesą pasakius, sugebėti kas mėnesį dėl rinkėjų įveikti tokius atstumus reikia turėti nemažai fantazijos. Bent jau mūsų redakcijos žurnalistams, kasdien renkantiems informaciją ir vykstantiems pas pašnekovus, į renginius bei įvairius įvykius ne vien tik Vilkaviškio rajone, net ir visų maršrutus kartu sudėjus, tiek nuvažiuoti nepavyksta.
Bet politikų reikalai, o tuo labiau keliai – tik jiems patiems žinomi. Todėl mes, mirtingieji, savo išrinktųjų, išskyrus vieną kitą, nematome nei bendruomenių renginiuose, nei valstybiniuose minėjimuose ar įstaigų šventėse. O į susitikimus, priėmimus dažniausiai būname pakviečiami tik prieš rinkimus.
Na, o tie laikai, kai politikai, siekdami Tarybos nario mandato, apie atlyginimą net pasvajoti negalėdavo, kai pelnyti žmonių pasitikėjimą ir būti išrinktiems buvo garbės reikalas, o tarnauti rinkėjams buvo vien pilietinė pareiga, matyt, jau seniai praeityje.
Viešumoje paskelbta informacija, kaip patikrintų savivaldybių tarybų nariai piktnaudžiauja ir klastoja dokumentus, neteisėtai eikvoja jų veiklai skirtas biudžetų lėšas, privertė suklusti ir šalies vadovybę.
Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad į viešumą iškelti faktai mažina žmonių pasitikėjimą vietos valdžia, todėl Seime bus siekiama keisti tvarkas, priimti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, aiškiau ribojančias, kiek ir kam politikai galėtų leisti mokesčių mokėtojų finansus.
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai siūlo įstatymu nustatyti nuolatinį, fiksuotą savivaldos politikų atlyginimą. Tokiai nuomonei pritaria ir prezidentas Gitanas Nausėda, teigiantis, kad Tarybos darbas nėra „užklasinė veikla“, ir už jį savivaldos politikams privaloma atlyginti, tačiau tai turi būti daroma aiškiai ir skaidriai.
Paprašytas pakomentuoti situaciją rajono meras Algirdas Neiberka neslėpė negalįs garantuoti už kiekvieną mūsų Savivaldybės tarybos narį, tačiau pasidžiaugė, kad pakoreguotame Tarybos reglamente dabar labiau detalizuotos Tarybos nario veiklai skirtos išlaidos, aiškiau aprašyta, kam išmokos gali būti naudojamos, taip pat yra nustatytos savarankiškai deklaruotų valandų ribos, maksimali išmokoms skirtų lėšų suma.
Kelią piktnaudžiavimui, pasak A. Neiberkos, iš dalies užkerta ir tai, kad visas išlaidas, susijusias su Tarybos nario veikla, mūsų politikai privalo pagrįsti dokumentais, kurie turi būti išrašyti ne kieno nors kito, o jų pačių vardu.
Meras priminė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybėje esančia tvarka neseniai domėjosi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Konkretaus tyrimo, kaip Tarybos nariai naudoja jiems skirtas biudžeto lėšas, STT neatliko, tačiau analizavo Tarybos reglamentą, kuriam esminių priekaištų pareigūnai neturėjo ir netgi, mero teigimu, įvertino kaip teigiamą pavyzdį.
A. Neiberkos nuomone, siekiant į savivaldą pritraukti išsilavinusių, kompetentingų politikų bei palaikyti aukštesnį lygį, Tarybos narių darbas turi būti atlyginamas. Pasak mero, įstatymu reikėtų nustatyti visoms savivaldybėms vienodą tvarką, o kad neliktų vietos įvairioms interpretacijoms, jis pritartų siūlymui mokėti fiksuotą užmokestį tik už darbą Taryboje, atsisakant bet kokių kompensacijų mokėjimo, čekių bei sąskaitų joms pagrįsti rinkimo.
Galerija: rajono taryba
Publikuota: 2023-05-17 10:10:51
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|