|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-05-15 16:36
|
|
|
Eimutis Inkrata baigia statyti penktąjį savo laivą.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Buriuotojas Eimutis Inkrata neįsivaizduoja savo gyvenimo be vandens ir vėjo. Nuo mažens buriuojantis entuziastas daugiau nei dešimtmetį Lenkijoje, Mozūrų ežeruose, organizuoja itin didelio populiarumo sulaukiančias regatas „Škvalas.lt“.
Tėčio įtaka
Daugiau nei 40 metų įvairiuose vandens telkiniuose bures išskleidžiantis E. Inkrata už šį pomėgį labiausiai dėkingas savo tėčiui. Jis taip pat buvęs buriuotojas, savo pasigamintu burlaiviu kadaise plaukiojęs senajame, dar neužtvenktame, Paežerių ežere.
Kartą iš tėčio dovanų gavęs valtį Eimutis pats pasisiuvo burę ir kurį laiką vienas plaukiojo ežere. Netrukus atsirado bendraminčių būrys. Plaukiojančius jaunuolius pastebėjęs buriavimo Vilkaviškyje pradininku laikomas Aleksandras Leonavičius padėjo jiems gauti geresnius laivelius.
„Kai buvo įsteigtas dabartinis Vilkaviškio buriuotojų klubas „Škvalas“, pradėjau plaukioti su jo nariais. Iš tikrųjų vien ramiai buriuoti man neužtenka. Neneigsiu, smagu iš laivo stebėti ryte bundančią gamtą ar klausyti čiulbančių paukščių, tačiau išplaukęs visuomet akimis ieškau, su kuo galėčiau palenktyniauti. Jei pamatau buriuotojų laivus, stengiuosi prie jų prisigretinti. Vien iš kolegų žvilgsnių suprantu, ar jie nori varžytis, ar ne“, – šypsojosi E. Inkrata.
Savo pomėgiu vyras užkrėtė ir visą šeimą: žmoną Vilmą, vaikus Andrių bei Simoną, trejetą anūkų. Neretai jie visi kartu renkasi atostogas ant vandens, o į E. Inkratos du sykius per metus organizuojamas „Škvalas.lt“ varžybas taip pat kartu keliauja.
„Bendri pomėgiai ir interesai labai suartina. Juk laimingo gyvenimo pagrindas ir yra šeima. Jei su savais nėra bendro ryšio, su svetimais žmogus tikrai nebus laimingas“, – teigė pašnekovas.
Europos perlas
Du kartus per metus E. Inkratos organizuojamos „Škvalas.lt“ varžybos pritraukia daugybę buriuotojų iš visos šalies. Pirmą sykį į Mozūrų kraštą vilkaviškietis nuvyko 2005 m. Jau tuomet maždaug už 160 km nuo Vilkaviškio esantys ežerai ir aplink juos sukurta infrastruktūra vyrui paliko didžiulį įspūdį.
Maždaug po penkerių metų Mozūrų ežeruose savo regatas ėmė organizuoti „Škvalo“ nariai. Nuo 2012 m. šis renginys peraugo į respublikinį. Visos šalies buriuotojai dabar jau puikiai žino, kad „Škvalas.lt“ regatos vyksta besibaigiant kiekvienam balandžiui ir rugsėjui.
„Vargu, ar visoje Europoje galima rasti idealesnę vietą buriuotojams. Siekdami sukurti kuo patrauklesnę infrastruktūrą, lenkai investuoja milijardus zlotų. Mozūrų ežerai puikiai tinka ne tik varžyboms, bet ir poilsiui. Visi jie sujungti kanalais, tad iš vieno vandens telkinio nesunkiai galima patekti į kitą. Norint perplaukti visus ežerus reikia bent savaitės. Su laivu galima priplaukti prie pat kavinių, restoranų, bažnyčių, muziejų, viešbučių, vandens parkų ar kitų pramogų vietų. Čia visai nereikia vežtis savo laivų. Juos išsinuomoti galima vietoje. Kalbu ne vien apie burlaivius, bet ir apie motorinius ar kitokio tipo laivus. Skaičiuojama, kad sezono metu Mozūrų krašte ant vandens plūduriuoja per 10 tūkst. laivų. Ši vieta – visos Europos buriuotojų perlas“, – teigė E. Inkrata.
Dėmesys kiekvienam
Daugumoje regatų pagerbiami tik nugalėtojai bei prizininkai, tačiau „Škvalas.lt“ varžybose dėmesį stengiamasi parodyti kiekvienam dalyviui. Galbūt dėl to šios burlaivių lenktynės yra tokios mėgstamos tarp geriausių lietuvių ir net lenkų buriuotojų. Kaskart į jas susirenka bent kelios dešimtys komandų. Kiekvieną iš jų sudaro po 3–5 narius.
E. Inkratos organizuojamoje regatoje pagerbiami vyriausi bei jauniausi buriuotojai, apdovanojamos šmaikščiausios ir kitokias nominacijas pelniusios komandos. Be prizų nelieka nė viena ekipa. Apdovanojimą gauna net paskutinę vietą užėmusi komanda. Tradiciškai jai įteikiamas raudonas žibintas. Buriuotojai juokauja, jog jis reikalingas tam, kad į laivo galą niekas neatsitrenktų.
„Stengiamės sukurti jaukią ir smagią atmosferą. Kol kas tai neblogai pavyksta. Tie patys dalyviai sugrįžta vėl ir vėl, kartais jie atsiveža ir savo giminaičių ar draugų. Kaskart varžybose dalyvauja ir keletas vilkaviškiečių komandų. Tarp etatinių dalyvių galima išskirti Remigijų Maladauską, Audrių Pavalkį, Leonavičių šeimą, keletą kitų. Yra žmonių, kurie kadaise patys dalyvavo varžybose, bet dabar dėl sveikatos to daryti negali. Nepaisant to, jie vis tiek atvyksta bent nuo kranto pasižiūrėti į buriuotojų laivus“, – pasakojo Eimutis Inkrata.
Svarbiausia – patirtis
Neseniai įvykusioje pavasarinėje regatoje dalyvavo net 35 komandos. Tradiciškai dalyviai burtų keliu buvo paskirstyti į auksinį bei sidabrinį laivynus. Laivus, su kuriais dalyvavo varžybose, buriuotojai taip pat, kaip ir kaskart, išsirinko burtų keliu. Taip siekiama apsisaugoti nuo bet kokių apkalbų. Kaip pasakojo E. Inkrata, nors laivai dažniausiai būna vienodi, tačiau dėl gamybos subtilybių kartais skiriasi jų valdymo ypatumai.
Šių metų regatoje auksinio laivyno įskaitoje triumfavo vilkaviškiečių komanda, kurią sudarė E. Inkrata, R. Maladauskas ir Aušra Plačiakienė. Ši ekipos sudėtis nesikeičia jau ne vienus metus. Vilkaviškiečiai nuolat patenka tarp prizininkų. Pasak E. Inkratos, sėkmę lemia sukaupta patirtis.
„Buriuojant reikia atsižvelgti į daugybę niuansų: iš kur pučia vėjas, kurioje vietoje jis stipriausias, kaip banguoja ežeras. Buriuotojai privalo vėją matyti spalvotai. Dalyvavimas regatoje – tarsi žaidimas šachmatais, reikalaujantis daug loginio mąstymo. Tai – nuolatinis galvojimas. Būtina susidėlioti maršrutą ir nuolat apmąstyti kelis žingsnius į priekį. Viena klaida gali brangiai kainuoti. Pavyzdžiui, per visus metus dėl dalyvių kaltės „Škvalas.lt“ varžybose yra nuskendę du laivai. Vieno iš jų vertė vidutiniškai siekia 100 tūkst. eurų. Aišku, laivai būna apdrausti, tačiau tie, dėl kurių kaltės laivai paskęsta, vis tiek patiria nemenkų finansinių nuostolių“, – pasakojo pašnekovas.
Būtent dėl to, siekiant išvengti panašių incidentų, anot E. Inkratos, laive negali būti jokios demokratijos. Įgulos nariai privalo besąlygiškai klausyti kapitono nurodymų, priešingu atveju rizikuojama patekti į bėdą.
Stato laivus
Norint sėkmingai dalyvauti regatose, pašnekovo teigimu, neužtenka vien reguliariai plaukioti savo malonumui. Anot jo, varžybose sukauptos patirties negalima lyginti su niekuo kitu. Pats E. Inkrata kiekvieną trečiadienį su „Škvalo“ nariais treniruojasi klubo rengiamose regatose.
„Kaip vieni žmonės kas savaitę žaidžia krepšinį ar tinklinį, taip mes buriuojame“, – šypsojosi vilkaviškietis.
Jis teigė, jog savo gyvenimo be šio užsiėmimo jau negalėtų įsivaizduoti. Vyrui patinka ne vien burėmis gaudyti vėją, bet ir statyti laivus. Šiuo metu E. Inkrata baigia įrengti penktą laivą.
„Kiekvienas laivas būna šiek tiek tobulesnis už buvusįjį. Man juos statyti išties patinka. Gaila, kad tam negaliu skirti daugiau laiko. Manau, kad jei dirbčiau nuo ryto iki vakaro, laivą įrengčiau per trejetą mėnesių. Dabar, aišku, viskas užtrunka daug ilgiau“, – kalbėjo buriavimo entuziastas.
Buriuotojas Eimutis Inkrata neįsivaizduoja savo gyvenimo be vandens ir vėjo. Nuo mažens buriuojantis entuziastas daugiau nei dešimtmetį Lenkijoje, Mozūrų ežeruose, organizuoja itin didelio populiarumo sulaukiančias regatas „Škvalas.lt“. |
Daugiau nei 40 metų įvairiuose vandens telkiniuose bures išskleidžiantis E. Inkrata už šį pomėgį labiausiai dėkingas savo tėčiui. Jis taip pat buvęs buriuotojas, savo pasigamintu burlaiviu kadaise plaukiojęs senajame, dar neužtvenktame, Paežerių ežere.
Kartą iš tėčio dovanų gavęs valtį Eimutis pats pasisiuvo burę ir kurį laiką vienas plaukiojo ežere. Netrukus atsirado bendraminčių būrys. Plaukiojančius jaunuolius pastebėjęs buriavimo Vilkaviškyje pradininku laikomas Aleksandras Leonavičius padėjo jiems gauti geresnius laivelius.
„Kai buvo įsteigtas dabartinis Vilkaviškio buriuotojų klubas „Škvalas“, pradėjau plaukioti su jo nariais. Iš tikrųjų vien ramiai buriuoti man neužtenka. Neneigsiu, smagu iš laivo stebėti ryte bundančią gamtą ar klausyti čiulbančių paukščių, tačiau išplaukęs visuomet akimis ieškau, su kuo galėčiau palenktyniauti. Jei pamatau buriuotojų laivus, stengiuosi prie jų prisigretinti. Vien iš kolegų žvilgsnių suprantu, ar jie nori varžytis, ar ne“, – šypsojosi E. Inkrata.
Savo pomėgiu vyras užkrėtė ir visą šeimą: žmoną Vilmą, vaikus Andrių bei Simoną, trejetą anūkų. Neretai jie visi kartu renkasi atostogas ant vandens, o į E. Inkratos du sykius per metus organizuojamas „Škvalas.lt“ varžybas taip pat kartu keliauja.
„Bendri pomėgiai ir interesai labai suartina. Juk laimingo gyvenimo pagrindas ir yra šeima. Jei su savais nėra bendro ryšio, su svetimais žmogus tikrai nebus laimingas“, – teigė pašnekovas.
Du kartus per metus E. Inkratos organizuojamos „Škvalas.lt“ varžybos pritraukia daugybę buriuotojų iš visos šalies. Pirmą sykį į Mozūrų kraštą vilkaviškietis nuvyko 2005 m. Jau tuomet maždaug už 160 km nuo Vilkaviškio esantys ežerai ir aplink juos sukurta infrastruktūra vyrui paliko didžiulį įspūdį.
Maždaug po penkerių metų Mozūrų ežeruose savo regatas ėmė organizuoti „Škvalo“ nariai. Nuo 2012 m. šis renginys peraugo į respublikinį. Visos šalies buriuotojai dabar jau puikiai žino, kad „Škvalas.lt“ regatos vyksta besibaigiant kiekvienam balandžiui ir rugsėjui.
„Vargu, ar visoje Europoje galima rasti idealesnę vietą buriuotojams. Siekdami sukurti kuo patrauklesnę infrastruktūrą, lenkai investuoja milijardus zlotų. Mozūrų ežerai puikiai tinka ne tik varžyboms, bet ir poilsiui. Visi jie sujungti kanalais, tad iš vieno vandens telkinio nesunkiai galima patekti į kitą. Norint perplaukti visus ežerus reikia bent savaitės. Su laivu galima priplaukti prie pat kavinių, restoranų, bažnyčių, muziejų, viešbučių, vandens parkų ar kitų pramogų vietų. Čia visai nereikia vežtis savo laivų. Juos išsinuomoti galima vietoje. Kalbu ne vien apie burlaivius, bet ir apie motorinius ar kitokio tipo laivus. Skaičiuojama, kad sezono metu Mozūrų krašte ant vandens plūduriuoja per 10 tūkst. laivų. Ši vieta – visos Europos buriuotojų perlas“, – teigė E. Inkrata.
Daugumoje regatų pagerbiami tik nugalėtojai bei prizininkai, tačiau „Škvalas.lt“ varžybose dėmesį stengiamasi parodyti kiekvienam dalyviui. Galbūt dėl to šios burlaivių lenktynės yra tokios mėgstamos tarp geriausių lietuvių ir net lenkų buriuotojų. Kaskart į jas susirenka bent kelios dešimtys komandų. Kiekvieną iš jų sudaro po 3–5 narius.
E. Inkratos organizuojamoje regatoje pagerbiami vyriausi bei jauniausi buriuotojai, apdovanojamos šmaikščiausios ir kitokias nominacijas pelniusios komandos. Be prizų nelieka nė viena ekipa. Apdovanojimą gauna net paskutinę vietą užėmusi komanda. Tradiciškai jai įteikiamas raudonas žibintas. Buriuotojai juokauja, jog jis reikalingas tam, kad į laivo galą niekas neatsitrenktų.
„Stengiamės sukurti jaukią ir smagią atmosferą. Kol kas tai neblogai pavyksta. Tie patys dalyviai sugrįžta vėl ir vėl, kartais jie atsiveža ir savo giminaičių ar draugų. Kaskart varžybose dalyvauja ir keletas vilkaviškiečių komandų. Tarp etatinių dalyvių galima išskirti Remigijų Maladauską, Audrių Pavalkį, Leonavičių šeimą, keletą kitų. Yra žmonių, kurie kadaise patys dalyvavo varžybose, bet dabar dėl sveikatos to daryti negali. Nepaisant to, jie vis tiek atvyksta bent nuo kranto pasižiūrėti į buriuotojų laivus“, – pasakojo Eimutis Inkrata.
Neseniai įvykusioje pavasarinėje regatoje dalyvavo net 35 komandos. Tradiciškai dalyviai burtų keliu buvo paskirstyti į auksinį bei sidabrinį laivynus. Laivus, su kuriais dalyvavo varžybose, buriuotojai taip pat, kaip ir kaskart, išsirinko burtų keliu. Taip siekiama apsisaugoti nuo bet kokių apkalbų. Kaip pasakojo E. Inkrata, nors laivai dažniausiai būna vienodi, tačiau dėl gamybos subtilybių kartais skiriasi jų valdymo ypatumai.
Šių metų regatoje auksinio laivyno įskaitoje triumfavo vilkaviškiečių komanda, kurią sudarė E. Inkrata, R. Maladauskas ir Aušra Plačiakienė. Ši ekipos sudėtis nesikeičia jau ne vienus metus. Vilkaviškiečiai nuolat patenka tarp prizininkų. Pasak E. Inkratos, sėkmę lemia sukaupta patirtis.
„Buriuojant reikia atsižvelgti į daugybę niuansų: iš kur pučia vėjas, kurioje vietoje jis stipriausias, kaip banguoja ežeras. Buriuotojai privalo vėją matyti spalvotai. Dalyvavimas regatoje – tarsi žaidimas šachmatais, reikalaujantis daug loginio mąstymo. Tai – nuolatinis galvojimas. Būtina susidėlioti maršrutą ir nuolat apmąstyti kelis žingsnius į priekį. Viena klaida gali brangiai kainuoti. Pavyzdžiui, per visus metus dėl dalyvių kaltės „Škvalas.lt“ varžybose yra nuskendę du laivai. Vieno iš jų vertė vidutiniškai siekia 100 tūkst. eurų. Aišku, laivai būna apdrausti, tačiau tie, dėl kurių kaltės laivai paskęsta, vis tiek patiria nemenkų finansinių nuostolių“, – pasakojo pašnekovas.
Būtent dėl to, siekiant išvengti panašių incidentų, anot E. Inkratos, laive negali būti jokios demokratijos. Įgulos nariai privalo besąlygiškai klausyti kapitono nurodymų, priešingu atveju rizikuojama patekti į bėdą.
Norint sėkmingai dalyvauti regatose, pašnekovo teigimu, neužtenka vien reguliariai plaukioti savo malonumui. Anot jo, varžybose sukauptos patirties negalima lyginti su niekuo kitu. Pats E. Inkrata kiekvieną trečiadienį su „Škvalo“ nariais treniruojasi klubo rengiamose regatose.
„Kaip vieni žmonės kas savaitę žaidžia krepšinį ar tinklinį, taip mes buriuojame“, – šypsojosi vilkaviškietis.
Jis teigė, jog savo gyvenimo be šio užsiėmimo jau negalėtų įsivaizduoti. Vyrui patinka ne vien burėmis gaudyti vėją, bet ir statyti laivus. Šiuo metu E. Inkrata baigia įrengti penktą laivą.
„Kiekvienas laivas būna šiek tiek tobulesnis už buvusįjį. Man juos statyti išties patinka. Gaila, kad tam negaliu skirti daugiau laiko. Manau, kad jei dirbčiau nuo ryto iki vakaro, laivą įrengčiau per trejetą mėnesių. Dabar, aišku, viskas užtrunka daug ilgiau“, – kalbėjo buriavimo entuziastas.
Galerija: regata
Publikuota: 2023-05-15 16:36:26
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|