|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-05-15 16:31
|
|
|
Apie tai, kad bus nupjauti šeši beržai, teritorijos savininkai įspėti nebuvo.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Elektros energijos kainos per dešimtmetį išaugo ne vieną kartą, deja, kai kurie kiti dalykai visai nesikeičia. Pavyzdžiui, po elektros laidais augančių medžių priežiūros kultūra, įstrigusi nežinia kuriame amžiuje.
Nupjovė iki pažemės
Į redakciją kreipėsi Vanaginės kaimo (Šeimenos sen.) gyventojas. Prie jo sodybos Liepų gatvėje elektrikai iki kelmų nupjovė šešis beržus, augusius vienas prie pat kito. Medžiai žaliavo privačioje valdoje, bet savininkai apie darbus net nebuvo perspėti. Tik atvykę į sodybą žmonės rado pakelėje gulinčius beržus.
„Pro šalį važiavęs kaimynas darbininkų paklausė, ką jie darys su kamienais, tai pjovėjai jam pasiūlė pasiimti. Atseit, kas pirmesnis, tas gudresnis. Bet ar galima šitaip savivaliauti svetimoje teritorijoje? Nejaugi ESO neprivalo perspėti savininkų prieš genėdami ar, juo labiau, iki žemės nupjaudami medžius privačiose valdose? Mums net pasiklausti nebėra ko – „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovų Vilkaviškyje nerasi, reikia ieškoti nežinia kur Vilniuje... Tarp kitko, tolėliau irgi medžiai auga prie pat laidų, bet tų negenėjo, paliko. Kodėl?“ – stebėjosi žmogus.
Apie panašų atvejį redakcijai papasakojo ir Keturkaimio (Kybartų sen.) gyventoja. Prie šio kaimo keliuko, vedančio pro ūkininko laukus, želdiniai išdarkyti bet kaip: vienur nučaižytos viršūnės, kitur nupjauta palei žemę. Vienas medelis apskritai nurėžtas per vidurį kamieno.
„Vaizdas baisus. Medžiai išpjaustyti, išknaisioti, kamienai guli griovyje. Kaip galima dirbti taip netvarkingai?“ – piktinosi moteris.
Kerta dėl saugumo
Kreipėmės į ESO atstovus prašydami pakomentuoti situaciją, paaiškinti, kodėl vienais atvejais genimos tik medžių viršūnės, kitais – medis pjaunamas iki pat žemės ar net per vidurį. Ko vertas toks darbas – juk perpus nurėžtas medis neatsprogs? Kokia įmonė atliko šiuos darbus Vilkaviškio rajone?
ESO Ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė paaiškino, jog Vanaginės kaime beržai buvo iškirsti ir genimi proskynose (taip vadinamos keleto metrų pločio zonos greta oro linijų).
„Tokiose vietose nei medžiai, nei krūmai augti negali, turi būti kertami dėl tinklų saugumo ir norint užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą visiems vartotojams. Privačioje valdoje medžius turėtų iškirsti pats savininkas. Tuomet jis galėtų atsižvelgti į estetiką ir visus darbus atlikti jam patogiausiu metu. Jeigu savininkas to nepadaro, ESO, turėdama užtikrinti nenutrūkstamą elektros tiekimą, tokius darbus inicijuoja ir atlieka pati arba samdo tai padaryti galinčias įmones.
Medžiams, krūmams ir kitiems želdiniams, kurie auga proskynose, kirsti sutikimų ar leidimų gauti nereikia. Pareiga iškirsti medžius ir krūmus tinklų operatoriui yra numatyta Elektros tinklų apsaugos taisyklėse“, – išdėstė Rasa Juodkienė.
Procedūras pažadėjo priminti
ESO atstovė pripažino, kad bendrovė, kuri atliko medžių ir krūmų kirtimo ar genėjimo darbus (bet ne pati ESO), turėjo informuoti žemės sklypų savininkus apie būsimus darbus ir nurodyti dieną, kada juos atliks, tačiau to nepadarė.
„Dėl to apgailestaujame. Žinoma, mes artimiausiu metu susisieksime su bendrove ir papildomai priminsime apie būtinybę laikytis numatytų procedūrų. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad rangovas nėra įpareigotas išvežti nupjautų ar nugenėtų medžių ir krūmų. ESO reikalauja, kad kamienai ir šakos turi būti sudėti į krūveles. Matau, kad šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Toks reikalavimas galioja ir tuomet, kai pjaunama proskynose. Kai pavojingi medžiai pjaunami apsaugos zonoje, tuomet tvarkymu turi pasirūpinti žemės savininkas“, – teigė R. Juodkienė.
Dalinti medienos kaimynams, remiantis „metodika“ „kas pirmesnis, tas gudresnis“, irgi negalima. ESO atstovė patvirtino, kad visais atvejais iškirsta ar išgenėta mediena paliekama savininkui, kuris ir sprendžia, ką su ja daryti.
Atsakymo, koks tikslas nupjauti medį iki pusės, iš ESO nesulaukėme, kaip ir informacijos, kokia įmonė darbavosi gyventojų minėtose vietovėse.
Darbas – ne šienpjoviams
Apie netvarkingai išgenėtus medžius tiek miesto centre, tiek privačiose teritorijose „Santakoje“ rašėme jau ne vieną kartą.
Prieš porą metų Žalumynų kvartalo gyventojai stebėjosi be jokio perspėjimo apkapota vyšnia, per patį centrą „iškąstu“ graikinio riešutmedžio vainiku. Pernai Vilkaviškyje, Vilniaus gatvėje, augusios liepos genėtojų buvo išdarkytos taip, kad atrodė lyg nusiaubtos vėtros, vietomis net ant laidų liko kaboti nukirstų šakų likučiai. Miesto seniūnui apie genėjimo darbus pranešta taip pat nebuvo – sužinojo iš žurnalistų.
Problema su medžių, augančių po elektros linijomis, genėjimu jau daug metų kyla visoje Lietuvoje. ESO teigia, jog želdiniais turi rūpintis savininkai. Monopolinė bendrovė net neslepia, kad rūpinasi tik elektros oro linijų priežiūra, o ne medžių grožiu ir gerove. Kitaip tariant, norite gražaus vaizdo – pasirūpinkite juo patys.
Tačiau nemokšiškai apkapoti želdiniai ne tik atrodo negražiai – jie pažeidžiami, į augalą įsimeta puvinys.
Kodėl ESO pasamdytos įmonės darbo negali atlikti kultūringai? Gal rangovų ieškoma mažiausiomis kainomis ir nereikalaujama didelio išmanymo apie želdinius? Tuomet suprantama, kodėl pjovėjai neranda laiko ne tik medį nugenėti taisyklingai, bet ir pranešti savininkams apie jų valdose daromą „tvarką“.
Tačiau valstybės valdoma įmonė medžiams genėti turėtų samdyti ne šienpjovius, o žmones, kurie išmano apie želdinių formavimą. Galbūt darbo kultūros labiau būtų žiūrima tada, jei šią sritį daugiau reglamentuotų ir kontroliuotų ne vien Energetikos, bet ir Aplinkos ministerija, kuri žmonėms be atitinkamos kompetencijos medžių genėti neleistų.
Elektros energijos kainos per dešimtmetį išaugo ne vieną kartą, deja, kai kurie kiti dalykai visai nesikeičia. Pavyzdžiui, po elektros laidais augančių medžių priežiūros kultūra, įstrigusi nežinia kuriame amžiuje. |
Į redakciją kreipėsi Vanaginės kaimo (Šeimenos sen.) gyventojas. Prie jo sodybos Liepų gatvėje elektrikai iki kelmų nupjovė šešis beržus, augusius vienas prie pat kito. Medžiai žaliavo privačioje valdoje, bet savininkai apie darbus net nebuvo perspėti. Tik atvykę į sodybą žmonės rado pakelėje gulinčius beržus.
„Pro šalį važiavęs kaimynas darbininkų paklausė, ką jie darys su kamienais, tai pjovėjai jam pasiūlė pasiimti. Atseit, kas pirmesnis, tas gudresnis. Bet ar galima šitaip savivaliauti svetimoje teritorijoje? Nejaugi ESO neprivalo perspėti savininkų prieš genėdami ar, juo labiau, iki žemės nupjaudami medžius privačiose valdose? Mums net pasiklausti nebėra ko – „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovų Vilkaviškyje nerasi, reikia ieškoti nežinia kur Vilniuje... Tarp kitko, tolėliau irgi medžiai auga prie pat laidų, bet tų negenėjo, paliko. Kodėl?“ – stebėjosi žmogus.
Apie panašų atvejį redakcijai papasakojo ir Keturkaimio (Kybartų sen.) gyventoja. Prie šio kaimo keliuko, vedančio pro ūkininko laukus, želdiniai išdarkyti bet kaip: vienur nučaižytos viršūnės, kitur nupjauta palei žemę. Vienas medelis apskritai nurėžtas per vidurį kamieno.
„Vaizdas baisus. Medžiai išpjaustyti, išknaisioti, kamienai guli griovyje. Kaip galima dirbti taip netvarkingai?“ – piktinosi moteris.
Kreipėmės į ESO atstovus prašydami pakomentuoti situaciją, paaiškinti, kodėl vienais atvejais genimos tik medžių viršūnės, kitais – medis pjaunamas iki pat žemės ar net per vidurį. Ko vertas toks darbas – juk perpus nurėžtas medis neatsprogs? Kokia įmonė atliko šiuos darbus Vilkaviškio rajone?
ESO Ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė paaiškino, jog Vanaginės kaime beržai buvo iškirsti ir genimi proskynose (taip vadinamos keleto metrų pločio zonos greta oro linijų).
„Tokiose vietose nei medžiai, nei krūmai augti negali, turi būti kertami dėl tinklų saugumo ir norint užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą visiems vartotojams. Privačioje valdoje medžius turėtų iškirsti pats savininkas. Tuomet jis galėtų atsižvelgti į estetiką ir visus darbus atlikti jam patogiausiu metu. Jeigu savininkas to nepadaro, ESO, turėdama užtikrinti nenutrūkstamą elektros tiekimą, tokius darbus inicijuoja ir atlieka pati arba samdo tai padaryti galinčias įmones.
Medžiams, krūmams ir kitiems želdiniams, kurie auga proskynose, kirsti sutikimų ar leidimų gauti nereikia. Pareiga iškirsti medžius ir krūmus tinklų operatoriui yra numatyta Elektros tinklų apsaugos taisyklėse“, – išdėstė Rasa Juodkienė.
ESO atstovė pripažino, kad bendrovė, kuri atliko medžių ir krūmų kirtimo ar genėjimo darbus (bet ne pati ESO), turėjo informuoti žemės sklypų savininkus apie būsimus darbus ir nurodyti dieną, kada juos atliks, tačiau to nepadarė.
„Dėl to apgailestaujame. Žinoma, mes artimiausiu metu susisieksime su bendrove ir papildomai priminsime apie būtinybę laikytis numatytų procedūrų. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad rangovas nėra įpareigotas išvežti nupjautų ar nugenėtų medžių ir krūmų. ESO reikalauja, kad kamienai ir šakos turi būti sudėti į krūveles. Matau, kad šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Toks reikalavimas galioja ir tuomet, kai pjaunama proskynose. Kai pavojingi medžiai pjaunami apsaugos zonoje, tuomet tvarkymu turi pasirūpinti žemės savininkas“, – teigė R. Juodkienė.
Dalinti medienos kaimynams, remiantis „metodika“ „kas pirmesnis, tas gudresnis“, irgi negalima. ESO atstovė patvirtino, kad visais atvejais iškirsta ar išgenėta mediena paliekama savininkui, kuris ir sprendžia, ką su ja daryti.
Atsakymo, koks tikslas nupjauti medį iki pusės, iš ESO nesulaukėme, kaip ir informacijos, kokia įmonė darbavosi gyventojų minėtose vietovėse.
Apie netvarkingai išgenėtus medžius tiek miesto centre, tiek privačiose teritorijose „Santakoje“ rašėme jau ne vieną kartą.
Prieš porą metų Žalumynų kvartalo gyventojai stebėjosi be jokio perspėjimo apkapota vyšnia, per patį centrą „iškąstu“ graikinio riešutmedžio vainiku. Pernai Vilkaviškyje, Vilniaus gatvėje, augusios liepos genėtojų buvo išdarkytos taip, kad atrodė lyg nusiaubtos vėtros, vietomis net ant laidų liko kaboti nukirstų šakų likučiai. Miesto seniūnui apie genėjimo darbus pranešta taip pat nebuvo – sužinojo iš žurnalistų.
Problema su medžių, augančių po elektros linijomis, genėjimu jau daug metų kyla visoje Lietuvoje. ESO teigia, jog želdiniais turi rūpintis savininkai. Monopolinė bendrovė net neslepia, kad rūpinasi tik elektros oro linijų priežiūra, o ne medžių grožiu ir gerove. Kitaip tariant, norite gražaus vaizdo – pasirūpinkite juo patys.
Tačiau nemokšiškai apkapoti želdiniai ne tik atrodo negražiai – jie pažeidžiami, į augalą įsimeta puvinys.
Kodėl ESO pasamdytos įmonės darbo negali atlikti kultūringai? Gal rangovų ieškoma mažiausiomis kainomis ir nereikalaujama didelio išmanymo apie želdinius? Tuomet suprantama, kodėl pjovėjai neranda laiko ne tik medį nugenėti taisyklingai, bet ir pranešti savininkams apie jų valdose daromą „tvarką“.
Tačiau valstybės valdoma įmonė medžiams genėti turėtų samdyti ne šienpjovius, o žmones, kurie išmano apie želdinių formavimą. Galbūt darbo kultūros labiau būtų žiūrima tada, jei šią sritį daugiau reglamentuotų ir kontroliuotų ne vien Energetikos, bet ir Aplinkos ministerija, kuri žmonėms be atitinkamos kompetencijos medžių genėti neleistų.
Galerija: medžiai
Publikuota: 2023-05-15 16:31:52
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|