|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2023-05-08 16:36
Vilkaviškio bendruomenės pirmininkė Jūratė Drunienė sako, kad visuomeninei veiklai laiko gali rasti kiekvienas, reikia tik mokėti jį susiplanuoti.Autorės nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
„Nuo mokyklos laikų esu visuomenininkė“, – pokalbio pradžioje pripažino J. Drunienė. Be pagrindinio darbo bibliotekoje, moteris dar yra Vilkaviškio kultūros centro mėgėjų teatro „Gluosnė“ aktorė, folkloro ansamblio „Sūduviai“ vadovė, Raudonojo Kryžiaus PES (Pasirengimo ekstremalioms situacijoms) centro savanorė, policijos rėmėja, Vilkaviškio dekanato šeimos centro savanorė, Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos Vilkaviškio klubo pirmininkė, rajono Savivaldybės tarybos narė, Vilkaviškio miesto bendruomenės narė, o nuo rudens – ir šios bendruomenės pirmininkė. Atrodo, veiklos užtektų trims. Jūratė dažnai sulaukia klausimo, kaip visur spėja. Bet, anot jos, laiko visi turi vienodai, tik reikia mokėti jį susiplanuoti. „Kai visą gyvenimą gyveni tame pačiame mieste, tu jį myli ir jis tau rūpi. Natūraliai norisi, kad miestas būtų gražus, patrauklus. Neseniai važinėjau po Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją. Nieko ten stebuklingo, jokių mandrybių: žydi narcizai, tulpės, broliukai, kaip ir pas mus. Bet pievos nepjautos, arkliarūgštės miesto centre auga – ir niekas nebumba, dėmesio nekreipia. Turbūt ne tai svarbiausia, kad mieste būtų gera gyventi“, – svarstė moteris. J. Drunienė sako visą laiką mėgusi būti tarp žmonių ir dėl žmonių – dėl to visad žavėjosi kaimo bendruomenėmis. „Gyventojai susirinkę ir padirba, ir padainuoja. Man tai atrodo šaunu“, – kalbėjo vilkaviškietė. Tačiau kaime kitaip. Ten žmonės gyvena glaudžiau, vieni kitus pažįsta ir artimai bendrauja. Tuo tarpu mieste, nors žmonių ir daugiau, bet suburti glaudžią bendruomenę sekasi sunkiai. Pernai lapkritį iš Vilkaviškio bendruomenės pirmininko posto pasitraukus Daliui Nešukaičiui, nariai šių pareigų įkalbėjo imtis J. Drunienę. Ne kiekvienas nori tokios visuomeninės veiklos, nes žino: teks aukoti savo laiką, nuvogti laisvas minutes nuo šeimos. Bet kadangi visi bendruomenės nariai pažadėjo padėti, moteris sutiko. Tą žadėtą pagalbą ji pajuto labai greitai. „Ilgąjį savaitgalį nebuvau Lietuvoje. Vyko Gyvybės dienos šventė, į kurios renginius Vilkaviškio miesto bendruomenė įsitraukia jau ne pirmus metus. Nors buvau išvykusi, bet mūsų komanda padarė viską, kas reikia, išvirė katilą sriubos renginio dalyviams“, – pasakojo pirmininkė. Vilkaviškio miesto bendruomenė turi ir daugiau tradicijų. Kasmet rudenį aptvarkomi nelankomi kapai senosiose Vilkaviškio kapinėse, prieš Vėlines uždegamos žvakelės. Gruodį bendruomenės nariai aplanko Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gulinčius ligonius, o pavasarį kasmet prisideda prie „Santakos“ organizuojamos akcijos „Gėlės – mūsų miestui“. Balandžio vidury bendruomenės pirmininkė pakvietė vilkaviškiečius į miesto tvarkymo talką. Susirinkę žmonės kartu sutvarkė skverą šalia kultūros centro, sugrėbė pernykščius lapus. Prie tvarkytojų prisijungė ir grupinio gyvenimo namų bendruomenė, kuri talkininkauja ir kitose iniciatyvose. „Šiuo metu jau esame parašę porą projektų, dar vieną rašome. Minėdami Mildines, lietuvių meilės dieną, gegužės 12-ąją surengsime folkloro ansamblių sambūrį Alvite „Pavasarėlio gražus laikelis“, o rugpjūtį vyksime į Marcinkonių miestelio šventę. Metų gale ruošiamės rengti ir romansų vakarą Vilkaviškio kultūros centre. Tai bus jau antras toks renginys, pernykštis romansų ir poezijos vakaras „Laiškai rudeniui“ pavyko visai neblogai. Dar planuojame Vilkaviškyje, šalia paupio tako, pasodinti daugiametę žydinčią pievą. Yra ir daugiau idėjų miestui“, – planais dalijosi bendruomenės pirmininkė. Lyginant su kaimo bendruomenėmis, vilkaviškiečiai negali pasigirti turimomis patalpomis. „Mūsų būstinė yra šaltose, drėgnose buvusio karinio komisariato patalpose. Tikrai norėtųsi turėti jaukesnį kampelį. Dabar bendruomenės inventorius laikomas Daliaus Nešukaičio garaže, kai kas – ir mano rūsy. Susitikimus rengiame Turizmo ir verslo informacijos centre, kavinėje arba mano kabinete kultūros centre“, – pasakojo Jūratė Drunienė. Vilkaviškietė pripažįsta, kad bendruomenei trūksta ir jaunų, iniciatyvių žmonių. „Tiesa, jaunimo trūksta visur. Vilkaviškio kultūros centro choras taip aukštai vertinamas – o žmonių neprisikviečia. Nuostabus „Lelijos“ kolektyvas vis ieško naujų šokėjų, „Sūduvių“ gretos irgi retėja. Savo įtaką padarė ir karantinas: kai kurie žmonės užsidarė ir jau nebenori lįsti iš savo kiauto“, – apgailestavo pašnekovė. Vis dėlto moteris tvirtino visada buvusi ne už masiškumą, o už kokybę ir rezultatą. Bendruomenės pirmininkė priminė, jog pavasaris – puiki proga išsijudinti. Jei žmonės nenori tapti tikraisiais Vilkaviškio miesto bendruomenės nariais ir mokėti mokesčio (nors jis nėra didelis: metams 10 eurų, senjorams – 3 eurai), tegul bent atsiliepia į kvietimą susiburti patalkininkauti, tegul paskambina išsakyti savo mintis. „Laukiame kiekvieno, kuris turi idėjų, kuriam rūpi miestas. Kai kartu dirbi, paskui susėdi prie arbatos pabendrauti, vėl kyla naujų minčių. Reikia ne skųstis ar peikti, o pirmiausia pradėti kažką daryti pačiam“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.
Galerija: bendruomenė
Publikuota: 2023-05-08 16:36:55 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį * Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|