|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-04-27 16:18
|
|
|
NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris (kairėje) bei Lietuvos ambasadorius aljanse Deividas Matulionis akcentavo ne tik kolektyvinę gynybą, bet ir pačių šalių gebėjimą ginti savo žmones.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Belgijos sostinėje Briuselyje įsikūrusi NATO būstinė žurnalistus iš Lietuvos pasitiko ne pačiais ramiausiais laikais. Karas Ukrainoje šiame milžiniškame pastate dirbančius šalių delegacijų narius verčia kurti pačias įvairiausias strategijas, agresoriaus atgrasymo planus, paramos Ukrainai scenarijus.
Pasikeitęs požiūris
2016 m. baigta statyti NATO būstinė duris atvėrė po dvejų metų – 2018-aisiais. Būtent tada čia persikėlė Lietuvos delegacija, kurioje šiuo metu dirba ir vilkaviškietis Dainius Žikevičius.
Didžiuliame, beveik 250 ha ploto komplekse, galioja griežtos taisyklės. Patekti į jį gali toli gražu ne kiekvienas – tam reikalingi specialūs leidimai. Negana to, net ir juos turint prieš patenkant į vidų reikia praeiti pro griežtą apsaugą. Fotografuoti ir filmuoti NATO būstinėje taip pat galima tik gavus atitinkamus leidimus. Akivaizdu, kad saugumui čia skiriamas itin didelis dėmesys. Kaip ir visame aljanse. Būtent saugumo ir gynybos užtikrinimas regione yra pagrindinė NATO misija.
Aljanso siekis išsaugoti taiką nesikeičia jau labai seniai. Tam šalys narės visada skyrė nemažai dėmesio. Visgi pastarųjų metų įvykiai privertė pakeisti daugelio valstybių požiūrį į gynybos stiprinimą. Didžiausios įtakos turėjo 2014 m. įvykiai Ukrainoje, kuomet teroristinė Rusija pirmą kartą užpuolė šią šalį.
Tada daugelis NATO narių ėmė suprasti, kad ilgus dešimtmečius Europoje vyravusi taika gali bet kada pasibaigti. Iki tol valstybių įsipareigojimas gynybai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) daugeliu atveju buvo tik teorinis. Visgi įvykiai Ukrainoje privertė aljanso nares imtis pokyčių. Dabar siekiama, kad gynybai privalomi skirti 2 proc. BVP būtų ne aukščiausia, o žemiausia riba. Tikimasi, kad dėl to galutinai bus sutarta mūsų šalies sostinėje liepos 11–12 dienomis vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Toks galimas susitarimas jau dabar vadinamas Vilniaus įsipareigojimu.
Nauji gynybos planai
Turbūt daugelis esame girdėję, kad jei mus užpultų priešas, prireiktų laiko, kol NATO pajėgos atskubėtų į pagalbą. Iš pradžių tektų gintis patiems. Šios kalbos nebuvo laužtos iš piršto. Visgi dabar situacija keičiasi. Jau netrukus turėtų būti patvirtinti nauji aljanso gynybos planai. Kol kas dar neatskleidžiama, kaip jie konkrečiai atrodys, tačiau spėjama, kad didelis dėmesys bus skiriamas ir Baltijos regiono gynybos stiprinimui.
Kaip pasakojo su Lietuvos žurnalistais Briuselyje bendravę NATO atstovai, bus siekiama dar didesnio operatyvumo. Pasak Lietuvos ambasadoriaus NATO Deivido Matulionio, ypač didelio proveržio tikimasi oro gynybos srityje. Ukrainos pavyzdys parodė, kad oro gynyba turi nemažai įtakos ir kitoms kariaujančioms grandims, dėl to taip pat bus akcentuojami pokyčiai sausumos bei jūrų pajėgose.
NATO pajėgos turėtų būti išdėstytos taip, kad reikiamą teritoriją galėtų pasiekti vos per keletą valandų. Lietuvos vaidmuo atnaujinant gynybos planus taip pat bus itin reikšmingas.
„Mūsų šalis prisiima nemažus įsipareigojimus. Lietuvoje yra kuriama divizija, modernizuojama kariuomenė. Tai reiškia, kad ateityje turėsime atitinkamai skirti savo pajėgas ne tik savo šalies, bet ir kitų aljanso narių gynybai“, – pabrėžė D. Matulionis.
Jis taip pat atskleidė, kad ginkluoto konflikto atveju naujoje strategijoje daugiau galių turėtų būti numatyta vyriausiajam
NATO vadui.
Pasiruošimas susitikimui Vilniuje
Šiuo metu NATO būstinėje Briuselyje dažnai girdimas ir Vilniaus vardas. Mūsų šalies sostinėje per NATO viršūnių susitikimą tikimasi sulaukti maždaug 40-ies šalių delegacijų. Į Vilnių turėtų atvykti ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas, taip pat laukiama Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio vizito.
Šiuo metu NATO vienija 31 valstybę. Slapta viliamasi, kad Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime bus galima pasveikinti ir 32-ąją narę – Švediją. Kol kas jos narystę gynybiniame aljanse stabdo Turkijos nenoras ratifikuoti švedų stojimo sutarties, tačiau tikimasi, kad turkų pozicija gali pasikeisti po birželį jų šalyje vyksiančių rinkimų.
Vienas svarbiausių Vilniaus susitikimo klausimų turėtų būti Ukrainos narystė NATO. Akivaizdu, kad kol vyksta karas, ši šalis negali tapti aljanso nare, tačiau tikimasi, kad dar iki liepos bus parengtas atitinkamas pasiūlymų paketas, kaip laipsniškai Ukrainą įtraukti į NATO.
„Šiandien Ukrainos narystės klausimas NATO viduje yra vienas iš sudėtingiausių. Aljanso narės dėl to turi skirtingas nuomones. Neseniai Kyjive pirmą kartą nuo karo pradžios lankėsi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Tai rodo, kad aljansas yra pasirengęs rimtam paramos paketui Ukrainai, kurį pasiūlys tiek politinėje, tiek praktinėje srityse“, – sakė
D. Matulionis.
Su Lietuvos žurnalistais bendravusi Ukrainos misijos prie NATO vadovė Natalija Galibarenko teigė suprantanti, kad jos šalies laukia ilgas ir sunkus kelias link NATO. Ji akcentavo, kad Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas Ukrainai bus itin svarbus ir ši šalis tikisi, jog mūsų sostinėje bus priimta nemažai drąsių sprendimų.
„Geriausia saugumo garantija yra 5-asis NATO straipsnis. Aišku, net ir idėja dėl saugumo garantijų dar prieš faktinę narystę mums yra be galo svarbi. Tai galėtų padėti apsisaugoti nuo bet kokios galimos Rusijos agresijos ateityje. Ukrainos saugumu turėtų būti suinteresuotos visos Europos Sąjungos šalys“, – kalbėjo N. Galibarenko.
Rusija – visur
Susitikimų su NATO atstovais metu buvo aptartos ir galimos taktinio branduolinio ginklo panaudojimo galimybės. NATO atstovų nuomone, šiuo metu jos itin menkos. Jų nepadidina ir Putino pareiškimai apie planus šį ginklą dislokuoti Baltarusijos teritorijoje. Su Lietuvos žurnalistais bendravusių pašnekovų nuomone, tai labiau politiniai žaidimai nei reali grėsmė. Neatmetama galimybė, kad branduolinis ginklas išties bus dislokuotas Baltarusijoje, tačiau jei Rusija jį visgi sugalvotų panaudoti, ji tai galėtų padaryti ir iš Kaliningrado srities. Tam visai nebūtina Baltarusija.
Visais atvejais aljanso nariai privalo būti pasirengę gintis nuo bet kokios grėsmės, o sėkmė priklauso nuo kiekvienos šalies vykdomų įsipareigojimų ir tinkamo pasiruošimo. NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris pabrėžė, kad ne mažiau svarbus nei visiems žinomas 5-asis straipsnis, teigiantis, jog visos sąjungininkės yra pasirengusios ginti kiekvieną aljanso centimetrą, yra ir 3-iasis straipsnis. Pastarasis būtent ir akcentuoja šalių gebėjimą ginti savo žmones.
„Daug valstybių pamiršo apie tai ir tik karas Ukrainoje vėl visiems atvėrė akis. Reaguodama NATO ėmė persiorientuoti į kolektyvinę gynybą. Turime būti pasiruošę greitai reaguoti į bet kokias grėsmes. Jei Putinas nuspręstų pulti NATO, jis tikrai nepaskambintų ir nepraneštų, kada tiksliai tai darys. Būtų gerai, bet to tikrai nebus. Turime būti pasiruošę į bet kokias grėsmes reaguoti kuo greičiau, o tam reikia dar daugiau pajėgų. NATO šalys privalo užtikrinti reikiamą kiekį apmokytų karių, kurie būtų tinkamai apginkluoti“, – kalbėjo R. Baueris.
Anot jo, NATO žvalgyba apie galimus karinius pasikėsinimus iš Rusijos tikrai žinotų daug anksčiau, nei jie prasidėtų. Pavyzdžiui, apie karą Ukrainoje buvo žinoma bent 3–4 mėnesius iki jo pradžios, kuomet rusai pamažu ėmė telkti savo pajėgas. Visgi admirolas pabrėžė, jog daugelis klaidingai mano, kad iš Rusijos galima tikėtis tik karinės grėsmės.
„Rusija nėra vien rytinis flangas. Ši šalis yra visur: kosmose, Arktyje, Afrikoje, vandenynuose, kibernetinėje erdvėje. Jos reikia saugotis iš įvairių pusių“, – kalbėjo R. Baueris.
Admirolas teigė, kad būtent dėl išvardintų priežasčių įgyvendinant gynybos strategiją būtų klaidinga koncentruotis į vieną regioną – pavyzdžiui, Baltijos šalis. Anot jo, reikia ginti visą NATO teritoriją ir būti visuomet pasirengusiems sutelkti pajėgas į bet kurią konkrečią vietovę.
Belgijos sostinėje Briuselyje įsikūrusi NATO būstinė žurnalistus iš Lietuvos pasitiko ne pačiais ramiausiais laikais. Karas Ukrainoje šiame milžiniškame pastate dirbančius šalių delegacijų narius verčia kurti pačias įvairiausias strategijas, agresoriaus atgrasymo planus, paramos Ukrainai scenarijus. |
Pasikeitęs požiūris
2016 m. baigta statyti NATO būstinė duris atvėrė po dvejų metų – 2018-aisiais. Būtent tada čia persikėlė Lietuvos delegacija, kurioje šiuo metu dirba ir vilkaviškietis Dainius Žikevičius.
Didžiuliame, beveik 250 ha ploto komplekse, galioja griežtos taisyklės. Patekti į jį gali toli gražu ne kiekvienas – tam reikalingi specialūs leidimai. Negana to, net ir juos turint prieš patenkant į vidų reikia praeiti pro griežtą apsaugą. Fotografuoti ir filmuoti NATO būstinėje taip pat galima tik gavus atitinkamus leidimus. Akivaizdu, kad saugumui čia skiriamas itin didelis dėmesys. Kaip ir visame aljanse. Būtent saugumo ir gynybos užtikrinimas regione yra pagrindinė NATO misija.
Aljanso siekis išsaugoti taiką nesikeičia jau labai seniai. Tam šalys narės visada skyrė nemažai dėmesio. Visgi pastarųjų metų įvykiai privertė pakeisti daugelio valstybių požiūrį į gynybos stiprinimą. Didžiausios įtakos turėjo 2014 m. įvykiai Ukrainoje, kuomet teroristinė Rusija pirmą kartą užpuolė šią šalį.
Tada daugelis NATO narių ėmė suprasti, kad ilgus dešimtmečius Europoje vyravusi taika gali bet kada pasibaigti. Iki tol valstybių įsipareigojimas gynybai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) daugeliu atveju buvo tik teorinis. Visgi įvykiai Ukrainoje privertė aljanso nares imtis pokyčių. Dabar siekiama, kad gynybai privalomi skirti 2 proc. BVP būtų ne aukščiausia, o žemiausia riba. Tikimasi, kad dėl to galutinai bus sutarta mūsų šalies sostinėje liepos 11–12 dienomis vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Toks galimas susitarimas jau dabar vadinamas Vilniaus įsipareigojimu.
Nauji gynybos planai
Turbūt daugelis esame girdėję, kad jei mus užpultų priešas, prireiktų laiko, kol NATO pajėgos atskubėtų į pagalbą. Iš pradžių tektų gintis patiems. Šios kalbos nebuvo laužtos iš piršto. Visgi dabar situacija keičiasi. Jau netrukus turėtų būti patvirtinti nauji aljanso gynybos planai. Kol kas dar neatskleidžiama, kaip jie konkrečiai atrodys, tačiau spėjama, kad didelis dėmesys bus skiriamas ir Baltijos regiono gynybos stiprinimui.
Kaip pasakojo su Lietuvos žurnalistais Briuselyje bendravę NATO atstovai, bus siekiama dar didesnio operatyvumo. Pasak Lietuvos ambasadoriaus NATO Deivido Matulionio, ypač didelio proveržio tikimasi oro gynybos srityje. Ukrainos pavyzdys parodė, kad oro gynyba turi nemažai įtakos ir kitoms kariaujančioms grandims, dėl to taip pat bus akcentuojami pokyčiai sausumos bei jūrų pajėgose.
NATO pajėgos turėtų būti išdėstytos taip, kad reikiamą teritoriją galėtų pasiekti vos per keletą valandų. Lietuvos vaidmuo atnaujinant gynybos planus taip pat bus itin reikšmingas.
„Mūsų šalis prisiima nemažus įsipareigojimus. Lietuvoje yra kuriama divizija, modernizuojama kariuomenė. Tai reiškia, kad ateityje turėsime atitinkamai skirti savo pajėgas ne tik savo šalies, bet ir kitų aljanso narių gynybai“, – pabrėžė D. Matulionis.
Jis taip pat atskleidė, kad ginkluoto konflikto atveju naujoje strategijoje daugiau galių turėtų būti numatyta vyriausiajam NATO vadui.
Pasiruošimas susitikimui Vilniuje
Šiuo metu NATO būstinėje Briuselyje dažnai girdimas ir Vilniaus vardas. Mūsų šalies sostinėje per NATO viršūnių susitikimą tikimasi sulaukti maždaug 40-ies šalių delegacijų. Į Vilnių turėtų atvykti ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas, taip pat laukiama Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio vizito.
Šiuo metu NATO vienija 31 valstybę. Slapta viliamasi, kad Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime bus galima pasveikinti ir 32-ąją narę – Švediją. Kol kas jos narystę gynybiniame aljanse stabdo Turkijos nenoras ratifikuoti švedų stojimo sutarties, tačiau tikimasi, kad turkų pozicija gali pasikeisti po birželį jų šalyje vyksiančių rinkimų.
Vienas svarbiausių Vilniaus susitikimo klausimų turėtų būti Ukrainos narystė NATO. Akivaizdu, kad kol vyksta karas, ši šalis negali tapti aljanso nare, tačiau tikimasi, kad dar iki liepos bus parengtas atitinkamas pasiūlymų paketas, kaip laipsniškai Ukrainą įtraukti į NATO.
„Šiandien Ukrainos narystės klausimas NATO viduje yra vienas iš sudėtingiausių. Aljanso narės dėl to turi skirtingas nuomones. Neseniai Kyjive pirmą kartą nuo karo pradžios lankėsi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Tai rodo, kad aljansas yra pasirengęs rimtam paramos paketui Ukrainai, kurį pasiūlys tiek politinėje, tiek praktinėje srityse“, – sakė D. Matulionis.
Su Lietuvos žurnalistais bendravusi Ukrainos misijos prie NATO vadovė Natalija Galibarenko teigė suprantanti, kad jos šalies laukia ilgas ir sunkus kelias link NATO. Ji akcentavo, kad Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas Ukrainai bus itin svarbus ir ši šalis tikisi, jog mūsų sostinėje bus priimta nemažai drąsių sprendimų.
„Geriausia saugumo garantija yra 5-asis NATO straipsnis. Aišku, net ir idėja dėl saugumo garantijų dar prieš faktinę narystę mums yra be galo svarbi. Tai galėtų padėti apsisaugoti nuo bet kokios galimos Rusijos agresijos ateityje. Ukrainos saugumu turėtų būti suinteresuotos visos Europos Sąjungos šalys“, – kalbėjo N. Galibarenko.
Rusija – visur
Susitikimų su NATO atstovais metu buvo aptartos ir galimos taktinio branduolinio ginklo panaudojimo galimybės. NATO atstovų nuomone, šiuo metu jos itin menkos. Jų nepadidina ir Putino pareiškimai apie planus šį ginklą dislokuoti Baltarusijos teritorijoje. Su Lietuvos žurnalistais bendravusių pašnekovų nuomone, tai labiau politiniai žaidimai nei reali grėsmė. Neatmetama galimybė, kad branduolinis ginklas išties bus dislokuotas Baltarusijoje, tačiau jei Rusija jį visgi sugalvotų panaudoti, ji tai galėtų padaryti ir iš Kaliningrado srities. Tam visai nebūtina Baltarusija.
Visais atvejais aljanso nariai privalo būti pasirengę gintis nuo bet kokios grėsmės, o sėkmė priklauso nuo kiekvienos šalies vykdomų įsipareigojimų ir tinkamo pasiruošimo. NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris pabrėžė, kad ne mažiau svarbus nei visiems žinomas 5-asis straipsnis, teigiantis, jog visos sąjungininkės yra pasirengusios ginti kiekvieną aljanso centimetrą, yra ir 3-iasis straipsnis. Pastarasis būtent ir akcentuoja šalių gebėjimą ginti savo žmones.
„Daug valstybių pamiršo apie tai ir tik karas Ukrainoje vėl visiems atvėrė akis. Reaguodama NATO ėmė persiorientuoti į kolektyvinę gynybą. Turime būti pasiruošę greitai reaguoti į bet kokias grėsmes. Jei Putinas nuspręstų pulti NATO, jis tikrai nepaskambintų ir nepraneštų, kada tiksliai tai darys. Būtų gerai, bet to tikrai nebus. Turime būti pasiruošę į bet kokias grėsmes reaguoti kuo greičiau, o tam reikia dar daugiau pajėgų. NATO šalys privalo užtikrinti reikiamą kiekį apmokytų karių, kurie būtų tinkamai apginkluoti“, – kalbėjo R. Baueris.
Anot jo, NATO žvalgyba apie galimus karinius pasikėsinimus iš Rusijos tikrai žinotų daug anksčiau, nei jie prasidėtų. Pavyzdžiui, apie karą Ukrainoje buvo žinoma bent 3–4 mėnesius iki jo pradžios, kuomet rusai pamažu ėmė telkti savo pajėgas. Visgi admirolas pabrėžė, jog daugelis klaidingai mano, kad iš Rusijos galima tikėtis tik karinės grėsmės.
„Rusija nėra vien rytinis flangas. Ši šalis yra visur: kosmose, Arktyje, Afrikoje, vandenynuose, kibernetinėje erdvėje. Jos reikia saugotis iš įvairių pusių“, – kalbėjo R. Baueris.
Admirolas teigė, kad būtent dėl išvardintų priežasčių įgyvendinant gynybos strategiją būtų klaidinga koncentruotis į vieną regioną – pavyzdžiui, Baltijos šalis. Anot jo, reikia ginti visą NATO teritoriją ir būti visuomet pasirengusiems sutelkti pajėgas į bet kurią konkrečią vietovę.
Galerija: Briuselis
Publikuota: 2023-04-27 16:18:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|