|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-04-24 16:23
|
|
|
Ankstų rytą Šeimenos pakrantėje gali sutikti bebrą.
Giedrės JANUŠAUSKIENĖS nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Šeimenos upės pakrantėje augantiems medžiams kilo pavojus: maisto atsargų ir statybinės medienos čia dairosi bebrai.
Bėgiojo šlaitu
Balandžio pradžioje prie Šeimenos upės tako, šalia Vilkaviškio katedros, buvo pasodinta sakurų alėja. Vilkaviškiečiai džiaugėsi gražiais medeliais, skubėjo fotografuoti pirmuosius rausvus žiedus.
Tačiau kilo nerimo, kai kitoje upės pusėje vieną dieną buvo pastebėtas bebrų nuskriaustas medelis, žmonių vadinamas garbanotuoju gluosniu.
„Buvo apgraužtas kamienas, „nukirstos“ trys nemenkos šakos, maždaug dilbio storio. Bet kitą rytą tų šakų jau nebebuvo: bebrai per naktį jas kažkur nusivilko“, – kalbėjo netoliese gyvenanti moteris.
Vilkaviškietė Giedrė Janušauskienė socialiniuose tinkluose pasidalijo ir paties „darbininko“ nuotrauka. Ankstų rytą vaikščiodama paupiu ji pastebėjo šlaitu prie pat trinkelėmis grįsto tako vaikščiojantį nemažą gyvį.
„Dar pagalvojau: koks stambus katinas! Bet priėjusi arčiau supratau, kad tai – bebras. Žinoma, jis irgi mane pastebėjo, tai ilgai nelaukęs nuturseno žemyn prie upės ir panėrė į vandenį“, – pasakojo moteris.
Bebrą vilkaviškietė nufotografavo prie to paties paupio tako, bet gerokai tolėliau nuo katedros ir sakurų alėjos – šalia parko prie Vilkaviškio kultūros centro.
Graužia viską iš eilės
Katedros pašonėje bebrai daug nuostolių pridaryti nespėjo. Sakuros buvo apsaugotos: vos pastebėjus kitapus upės apgraužtą lazdyną, medelių kamienai buvo aptverti vielos tinklu.
Tačiau netoli minėto kultūros centro parkelio, Radastų, Šeimenos gatvėse gyvenantys žmonės stambiausių Lietuvos graužikų veiklos rezultatus jau pajuto.
„Bebrai nukapojo visus medžius, kurie jiems patiko – kelis lazdynų krūmus, svyruoklinius berželius. Gaila, medžiai po dešimt metų augo. Neseniai pasodinau nedidelių pušelių – ir tas šviežiai nuskabė, šakas pakrantėje išmėtė. Pernai bebrai dar brovėsi mažiau, o šiemet jų priviso, jau graužia viską, nelenda tik prie juodalksnių. Vienintelė išeitis – aptverti“, – kalbėjo vilkaviškietis Vidas Čepas.
Apie kovą su bebrais papasakojo ir Vilkaviškio seniūnas Remigijus Kurauskas. Paskutinįkart žvėreliai mėgino užtvenkti upelį K. Donelaičio gatvės patiltėj.
„Stengiamės su bebrais kovoti – išvejame iš vienos vietos, jie įsitaiso kitur. K. Donelaičio gatvėje su jais „ėmėmės“ gal savaitę: mes su technika išardome padarytą užtvanką, jie per naktį padirba, ir ryte viskas stovi kaip stovėję. Taip penkias dienas bebrai statė, o mes ardėme. Po penkių dienų jie pozicijas apleido. Bet, matyt, pasislinko upeliu tolyn ir vieni įsitaisė netoli ligoninės, kita šeimyna – netgi miesto pliaže. Pernai jie buvo pasitvenkę kanalą ties Vilkaviškio riba, važiuojant Kybartų link, ėmė semti sodų bendrijų gyventojus. Jei situacija nesikeis, kreipsimės į aplinkosaugininkus, medžiotojus“, – žadėjo R. Kurauskas.
Su bebru sutarties nepasirašysi
Medžioklės žinovė Dalė Venskūnienė pasakojo, kad šių metų pradžioje bebrai buvo ant žemės nuleidę gluosnį, augusį visai šalia Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos pastato, prie miesto sodo tvenkinio.
Anot D. Venskūnienės, draugijos nariai per praėjusį medžioklės sezoną nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d. sumedžiojo 419 bebrų. Panašiai toks skaičius buvo sumedžiotas ir užpernai.
„Bet pačiame mieste bebrai nebuvo medžiojami. Jeigu yra poreikis – mes galime aplinkosaugininkų prašyti leidimo ir gaudyti šiuos žvėris su selektyviniais spąstais. Savivaldybė ar seniūnija į mus iki šiol nesikreipė, bet medžiotojai sulaukia gyventojų, ūkininkų, miškininkų prašymų, nes bebrai užtvenkia pasėlius, miško plotus, o patys gyventojai naikinti bebrų negali. Mūsų klubų vyrai važiuoja į pagalbą, jie ir medžioja, ir užtvankas padeda ardyti. Bet dabar iki rugpjūčio bebrai turi „vizą“: gali ramiai gyventi, jų niekas nelies. O medelius paupyje tikrai verta aptverti, nes gali baigtis liūdnai – juk su bebru sutarties nepasirašysi“, – pasakojo medžioklės žinovė.
Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Smagurauskas patvirtino, kad bebrai gali bėdų pridaryti ir pačiam miesto vidury. Jau ne pirmus metus jie niokoja Marijampolės Pašešupio parko augmeniją, o šiemet įsisuko ne tik į karklus, bet ir nugraužė seną storakamienį gluosnį.
„Savivaldybės administracija kreipėsi į mus dėl bebrų populiacijos gausos reguliavimo. Pateikėme išvadą, kad reguliuoti galima, o toliau Savivaldybė jau tariasi su medžiotojais. Iš vilkaviškiečių tokio prašymo nesame gavę. Tačiau dabar bebrų medžioklės sezonas baigėsi, reguliuoti jų gausą bus galima tik po rugpjūčio 1 dienos“, – paaiškino R. Smagurauskas.
Šeimenos upės pakrantėje augantiems medžiams kilo pavojus: maisto atsargų ir statybinės medienos čia dairosi bebrai. |
Bėgiojo šlaitu
Balandžio pradžioje prie Šeimenos upės tako, šalia Vilkaviškio katedros, buvo pasodinta sakurų alėja. Vilkaviškiečiai džiaugėsi gražiais medeliais, skubėjo fotografuoti pirmuosius rausvus žiedus.
Tačiau kilo nerimo, kai kitoje upės pusėje vieną dieną buvo pastebėtas bebrų nuskriaustas medelis, žmonių vadinamas garbanotuoju gluosniu.
„Buvo apgraužtas kamienas, „nukirstos“ trys nemenkos šakos, maždaug dilbio storio. Bet kitą rytą tų šakų jau nebebuvo: bebrai per naktį jas kažkur nusivilko“, – kalbėjo netoliese gyvenanti moteris.
Vilkaviškietė Giedrė Janušauskienė socialiniuose tinkluose pasidalijo ir paties „darbininko“ nuotrauka. Ankstų rytą vaikščiodama paupiu ji pastebėjo šlaitu prie pat trinkelėmis grįsto tako vaikščiojantį nemažą gyvį.
„Dar pagalvojau: koks stambus katinas! Bet priėjusi arčiau supratau, kad tai – bebras. Žinoma, jis irgi mane pastebėjo, tai ilgai nelaukęs nuturseno žemyn prie upės ir panėrė į vandenį“, – pasakojo moteris.
Bebrą vilkaviškietė nufotografavo prie to paties paupio tako, bet gerokai tolėliau nuo katedros ir sakurų alėjos – šalia parko prie Vilkaviškio kultūros centro.
Graužia viską iš eilės
Katedros pašonėje bebrai daug nuostolių pridaryti nespėjo. Sakuros buvo apsaugotos: vos pastebėjus kitapus upės apgraužtą lazdyną, medelių kamienai buvo aptverti vielos tinklu.
Tačiau netoli minėto kultūros centro parkelio, Radastų, Šeimenos gatvėse gyvenantys žmonės stambiausių Lietuvos graužikų veiklos rezultatus jau pajuto.
„Bebrai nukapojo visus medžius, kurie jiems patiko – kelis lazdynų krūmus, svyruoklinius berželius. Gaila, medžiai po dešimt metų augo. Neseniai pasodinau nedidelių pušelių – ir tas šviežiai nuskabė, šakas pakrantėje išmėtė. Pernai bebrai dar brovėsi mažiau, o šiemet jų priviso, jau graužia viską, nelenda tik prie juodalksnių. Vienintelė išeitis – aptverti“, – kalbėjo vilkaviškietis Vidas Čepas.
Apie kovą su bebrais papasakojo ir Vilkaviškio seniūnas Remigijus Kurauskas. Paskutinįkart žvėreliai mėgino užtvenkti upelį K. Donelaičio gatvės patiltėj.
„Stengiamės su bebrais kovoti – išvejame iš vienos vietos, jie įsitaiso kitur. K. Donelaičio gatvėje su jais „ėmėmės“ gal savaitę: mes su technika išardome padarytą užtvanką, jie per naktį padirba, ir ryte viskas stovi kaip stovėję. Taip penkias dienas bebrai statė, o mes ardėme. Po penkių dienų jie pozicijas apleido. Bet, matyt, pasislinko upeliu tolyn ir vieni įsitaisė netoli ligoninės, kita šeimyna – netgi miesto pliaže. Pernai jie buvo pasitvenkę kanalą ties Vilkaviškio riba, važiuojant Kybartų link, ėmė semti sodų bendrijų gyventojus. Jei situacija nesikeis, kreipsimės į aplinkosaugininkus, medžiotojus“, – žadėjo R. Kurauskas.
Su bebru sutarties nepasirašysi
Medžioklės žinovė Dalė Venskūnienė pasakojo, kad šių metų pradžioje bebrai buvo ant žemės nuleidę gluosnį, augusį visai šalia Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos pastato, prie miesto sodo tvenkinio.
Anot D. Venskūnienės, draugijos nariai per praėjusį medžioklės sezoną nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d. sumedžiojo 419 bebrų. Panašiai toks skaičius buvo sumedžiotas ir užpernai.
„Bet pačiame mieste bebrai nebuvo medžiojami. Jeigu yra poreikis – mes galime aplinkosaugininkų prašyti leidimo ir gaudyti šiuos žvėris su selektyviniais spąstais. Savivaldybė ar seniūnija į mus iki šiol nesikreipė, bet medžiotojai sulaukia gyventojų, ūkininkų, miškininkų prašymų, nes bebrai užtvenkia pasėlius, miško plotus, o patys gyventojai naikinti bebrų negali. Mūsų klubų vyrai važiuoja į pagalbą, jie ir medžioja, ir užtvankas padeda ardyti. Bet dabar iki rugpjūčio bebrai turi „vizą“: gali ramiai gyventi, jų niekas nelies. O medelius paupyje tikrai verta aptverti, nes gali baigtis liūdnai – juk su bebru sutarties nepasirašysi“, – pasakojo medžioklės žinovė.
Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Smagurauskas patvirtino, kad bebrai gali bėdų pridaryti ir pačiam miesto vidury. Jau ne pirmus metus jie niokoja Marijampolės Pašešupio parko augmeniją, o šiemet įsisuko ne tik į karklus, bet ir nugraužė seną storakamienį gluosnį.
„Savivaldybės administracija kreipėsi į mus dėl bebrų populiacijos gausos reguliavimo. Pateikėme išvadą, kad reguliuoti galima, o toliau Savivaldybė jau tariasi su medžiotojais. Iš vilkaviškiečių tokio prašymo nesame gavę. Tačiau dabar bebrų medžioklės sezonas baigėsi, reguliuoti jų gausą bus galima tik po rugpjūčio 1 dienos“, – paaiškino R. Smagurauskas.
Galerija: Vilkaviškio bebrai
Publikuota: 2023-04-24 16:23:09
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|