Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

---

Sveikinantieji 700 metų jubiliejų švenčiantį Vilnių tai daro ir šmaikštaudami, į sukakties faktą žiūrėdami iš šių laikų specialistų pozicijų.

Registrų centro feisbuko paskyroje publikuojamas smagus įrašas apie tai, kaip galėtų vykti procesai, jei kunigaikštis Gediminas gyventų dabar.

„Jei Gediminas geležinį vilką būtų susapnavęs šiais laikais, Lizdeika būtų pataręs savo legendinius laiškus siųsti per e. pristatymą. Taip būtų tikras, kad visi laiškai pasiekė savo adresatus ir kad jie buvo perskaityti“, – improvizuoja įrašo autorius. Kitas šių laikų krivio Lizdeikos patarimas – Vilniuje pastatytą pilį registruoti Nekilnojamojo turto registre. Tada registruotos pilies adresą būtų galima patikslinti ir valdovas būtų ramus, kad visi pasiuntiniai rastų šią vietą.

Registrų centro darbuotojai šiandien kunigaikščiui Gediminui patartų visus dokumentus pasirašyti naudojantis GOSIGN, nes autentifikuoti dokumentai visada suteikia daugiau tikrumo.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele 2“ pranešė „pamatavęs“, kiek vietos šeši Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovo laiškai užimtų siunčiami elektroniniu paštu.

„Prieš 700 metų siųsti Gedimino laiškai šiandien užimtų palyginti labai nedaug vietos – kiek mažiau nei 50 KB arba 0, 05 MB duomenų. Šį itin nedidelį failą persiųsti į tuos pačius miestus užtruktų vos akimirką. Atsiradus internetui kardinaliai keitėsi laiško forma, o technologijai tobulėjant – ir duomenų persiuntimo bei sunaudojimo kiekiai“, – sakė bendrovės „Tele 2“ atstovas Gediminas Jankauskas.

Istoriko Alfredo Bumblausko žinios apie Gedimino laiškus skaitmeninių technologijų laikų žmogų nubloškia į XIV a. pirmosios pusės realybę. „Gavus laiškus buvo siūloma padaryti jų nuorašus ir iškabinti viešai, o originalą su antspaudu siųsti toliau. Šie laiškai buvo persekiojami ir naikinami vokiečių ordino, tad reikia džiaugtis, kad jie nukeliavo net iki popiežiaus“, – akcentavo A. Bumblauskas. Anot jo, laiškus gabendavo pasiuntiniai, žmonės susirinkdavo juos aptarti ir nuspręsti, kas su jais bus daroma.



Pagal pranešimus spaudai

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---