|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-06-22 15:08
|
|
|
Dvidešimtmetis D.M., patikėjęs draugų pažadais, atvyko į Londoną ieškoti laimės. Sumokėjęs už surastą darbą automobilių plovykloje 200 svarų ir atidavęs pasą, negaudamas nė minimalaus darbo užmokesčio, nežinodamas savo teisių, nemokėdamas kalbos, plovyklos šeimininkui jis vergavo beveik pusmetį. Nebeištvėręs, išsekęs, be pinigų ir dokumentų, jis tris dienas pėsčiomis keliavo iš Londono priemiesčių, kol pasiekė Lietuvos ambasadą. Konsulinių pareigūnų pagalba vaikinas netrukus grįžo į Lietuvą ir jau gimtinėje bando iš naujo pradėti gyvenimą.
Tai tik viena istorija iš daugelio. Žmonių išnaudojimas Anglijoje – viena opiausių problemų, kurią bando spręsti politikai, pareigūnai, žiniasklaida. Birželio pradžioje Lietuvos Respublikos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje diskutuota, kaip sustabdyti darbuotojų išnaudojimą, prekybą žmonėmis, nelegalias įdarbinimo agentūras ir kaip įtikinti lietuvius ne visuomet susigundyti viliojančiais pasiūlymais.
Situacija turi keistis
Aptarti pasitaikančius lietuvių išnaudojimo atvejus, jiems įsidarbinant Jungtinėje Karalystėje, bei būdus, kaip užtikrinti galiojančių darbo įstatymų laikymąsi buvo susirinkę organizacijos „Gangmasters Licensing Authority“ (GLA) pirmininkas Paul Whitehouse bei vykdomasis direktorius Mike Wilson, „UK Human Trafficking Centre“ ir „Metropolitan police“ atstovai, lietuvių bendruomenė ir žiniasklaida.
Kaip sakė J.E. ambasadorius Vygaudas Ušackas, į ambasados konsulinį skyrių kone kasdien kreipiasi į nelaimę patekę Lietuvos piliečiai. Patikėję viliojančiais darbo pasiūlymais, nepasitikrinę, ar įdarbinimo paslaugas siūlanti kompanija veikia legaliai, neturėdami net elementarių anglų kalbos žinių, atvykę į Londoną ar kitą Jungtinės Karalystės miestą, lietuvaičiai susiduria su žiauria realybe. Jie ne tik neuždirba žadėtų tūkstančių svarų, bet neretai tampa fiziškai priklausomi nuo savo darbdavių.
Dažnas lietuvis, nesuprasdamas kalbos, pasirašo išnaudojančias sąlygas nustatančias darbo sutartis, kurios numato neteisėtus atskaitymus iš darbo užmokesčio už maitinimą, apgyvendinimą, transporto išlaidas. Tokiu būdu, beveik nieko neuždirbdamas ir negalėdamas pragyventi, žmogus vis labiau įsiskolina savo darbdaviui. Dar daugiau – kaip užstatą už skolas lietuvaičiai lengvabūdiškai atiduoda darbdaviams savo pasus ir taip tampa visiškai priklausomi nuo sukčių.
52-ejų Vida Janulevičienė „Londono žinioms“ papasakojo apie šešių metų „katorgą“ sumuštinių fabrike. „Dar ir dabar šlubuoja sveikata, skauda nugarą, sąnarius, geriu vaistus. Dirbdavau po 14 valandų per dieną už juokingą sumą. Tik po šešių metų atlyginimas pakilo iki minimumo. Darbdaviai engė, kiek tik galėjo. Tiek fiziškai, tiek ir morališkai“, – teigė neseniai darbą palikusi moteris.
„Mums nesvarbu, iš kurios šalies žmogus ir kodėl atvyko į Angliją, ar kaip gavo darbą. Svarbiausia, kad su juo būtų elgiamasi teisingai. Esame pasiryžę pakeisti šiandieninę situaciją, kada darbdaviai dažnai nepaiso nei žmogiškųjų principų, nei įstatymų“, – tvirtino GLA pirmininkas P.Whitehouse.
Įdarbinimo paslaugos – nemokamos
Susitikimo metu prisimintas BBC atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad darbo Didžiojoje Britanijoje ieškantys asmenys yra viliojami apgaulėmis ir sudaro naują išnaudojamųjų klasę. Tuomet Lietuvos televizijos žurnalistas Audrius Lelkaitis savo kailiu patyrė daugelio lietuvių imigrantų dalią: žemesnį nei minimalus atlyginimą, gyvenimą perpildytose patalpose, įdarbinimo agentūrų pažadus ir jų netesėjimus.
Paminėtas ir 2004-ųjų įvykis, kada vasario mėnesį visą kinų bendruomenę Anglijoje sukrėtė žiauri tragedija, kai 23 tautiečiai nuskendo Morecambe paplūdimyje staiga pakilus vandens lygiui jūroje. Jų giminaičiai Kinijoje iki šiol privalo mokėti nelegaliai kelionei pasiskolintus pinigus. „Būtent po šio įvykio ir suintensyvėjo kalbos apie organizacijos, kuri apsaugotų darbininkus nuo išnaudojimo, sukūrimą“, – sakė GLA vykdomasis direktorius M.Wilson. GLA pradėjo veikti nuo 2005 metų ir kovoja už darbuotojų teises žemės ūkio, sodininkystės, miškininkystės, kiautuotųjų vėžiagyvių bei maisto apdorojimo ir pakavimo, gėrimų ir žuvies gavybos sektoriuose. „Ateityje tikimės padėti ir kitose srityse dirbantiems. Pavyzdžiui, aptarnavimo ar statybų versle“, – tikino M.Wilson.
GLA organizacijos instrukcijose įrašytos griežtos baudos įstatymų pažeidėjams. Už darbo jėgos teikimą į nustatytus sektorius be licencijos gresia 10 metų laisvės atėmimo ir 5000 svarų piniginė bauda. Naudojant brigados vadovą, kuris neturi licencijos, gali tekti kalėti šešerius metus ir sumokėti 5000 svarų baudą.
„Įdarbinimo paslaugos Anglijoje – nemokamos. Jei agentūra prašo atlygio už darbo paiešką ir suradimą, vadinasi, ši kompanija pažeidžia įstatymus. Tad reikėtų būti itin atsargiems panašiais atvejais“, – lietuviams priminė M.Wilson pabrėždamas, kad labai dažnai žmonių išnaudojimas prasideda dar jiems neišvykus iš gimtosios šalies. Lietuvoje įdarbinimo paslaugos yra mokamos. Tad daugeliui nelegalių agentūrų tai yra būdas, kaip pasipelnyti iš patiklių piliečių. Pasak ambasadoriaus V.Ušacko, Lietuvos Socialinių reikalų ir darbo ministerija dar šiais metais planuoja iš naujo apsvarstyti ir pakeisti įdarbinimo agentūrų veiklos principus Lietuvoje.
Anglijoje veikiančios Darbuotojų registravimo programos (Worker Registration Scheme) duomenimis, 2004 m. gegužę–2006 m. gruodį 52 975 lietuviai buvo užsiregistruoti žemės ūkio bei maisto apdorojimo ir pakavimo darbams Didžiojoje Britanijoje. Tai sudaro 11 proc. visų užsiregistravusių. Daugiau nei lietuvių užsiregistravo tik lenkų.
GLA organizacija šiuo metu turi jau 77 skundus, pateiktus Lietuvos piliečių. „Atsižvelgiant į didžiulį, dirbančių GLA prižiūrimuose sektoriuose lietuvių skaičių, esu tikras, kad tai tik labai maža dalis pareiškimų apie darbuotojų išnaudojimą“, – „Londono žinioms“ teigė GLA strategijos vadovas David Nix. Jis lietuvius paragino nebijoti kreiptis pagalbos į panašias įstaigas. Pasak jo, GLA tinklalapis (www.gla.gov.uk) ateityje bus išverstas ir į lietuvių kalbą.
Reikia devynis kartus
pamatuoti
Praėjusiais metais konsuliniai pareigūnai pagalbą suteikė 63 į nelaimę patekusiems Lietuvos piliečiams, tačiau svarbu žinoti, kad net ir tokiais atvejais ambasados veiksmai yra gana riboti. Konsuliniai pareigūnai gali išduoti kelionės dokumentus grįžti namo, susisiekti su artimaisiais, tarpininkauti gaunant gražintiną materialinę paramą iš valstybės, tačiau įstatymai jiems griežtai draudžia tarpininkauti dėl įsidarbinimo, aprūpinti nakvyne ar skolinti pinigų iš savo asmeninių lėšų.
„Todėl labai svarbu, kad kiekvienas, nusprendęs išbandyti savo laimę svečioje šalyje ir ketinantis ten ieškoti darbo, iš anksto, dar būdamas Lietuvoje, susirinktų maksimalią informaciją apie darbo ir gyvenimo sąlygas Jungtinėje Karalystėje. Siekdama tokiems žmonėms pagelbėti, Lietuvos Respublikos ambasada, apibendrinusi kasdienę praktiką, parengė informacinį lankstinuką „10 patarimų, ketinantiems ieškoti darbo Jungtinėje Karalystėje”. Tikimės, kad lankstinukas bus naudingas ir suteiks reikalingos informacijos. Tačiau svarbiausias mano patarimas, kad kiekvienas, prieš nuspręsdamas vykti ieškoti laimės į svetimą šalį, gerai pagalvotų ir pamatuotų devynis kartus, ar tikrai verta palikti savo artimuosius ir gimtinę“, – sakė ambasadorius V.Ušackas.
Dovilė ILEVIČIŪTĖ
„Londono žinių“ redaktorė
10 PATARIMŲ KETINANTIEMS IEŠKOTI DARBO JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE
Svarbiausias patarimas! Prieš išvykdamas uždarbiauti į svetimą kraštą, nuodugniai pamąstyk ir prisimink, kad šiandien gali pradėti sėkmingą karjerą, sukurti savo verslą bei siekti savo tikslų gimtinėje. Būtinai pasvarstyk, ar išnaudojai visas galimybes dirbti ir užsidirbti savoje šalyje. Pagalvok, kad ir Lietuvoje šiandien yra daug laisvų darbo vietų ir nuspręsk, ar tikrai verta siekti geresnio gyvenimo ir ieškoti darbo užsienyje.
Jei vis dėlto esi tvirtai nusprendęs išbandyti savo laimę svetur ir ketini ieškoti darbo Jungtinėje Karalystėje, NEPAMIRŠK:
1. Prieš išvykdamas atidžiai patikrink pasiūlymą dirbti Jungtinėje Karalystėje. Patikrink, ar darbą siūlanti firma yra legali. Kompanijų, turinčių licenciją įdarbinti lietuvius užsienyje, sąrašą rasi internete adresu: http://www.ldb.lt/LDB_Site/index.aspx/lt/darbas_uzsienyje/privacios_idarbinimo_tarnybos/sarasas/. Venk skelbimų, kuriuose siūlomas darbas aprašomas neaiškiai. Netgi pasiūlymas, gautas iš draugo ar giminaičio, turi būti nuodugniai apsvarstytas. Ypač venk skelbimų, kuriuose siūlomas jokios kvalifikacijos nereikalaujantis darbas, už kurį žadamas puikus atlyginimas. Kiti sukčių paprastai siūlomi darbai: laiškų adresavimas ir užpildymas, namų cecho įranga, darbas iš namų. Atsargiai vertink tuos darbo pasiūlymus, kuriuos siūlantis žmogus nurodo tik savo mobilųjį telefoną ar pašto dėžutės adresą, prašo sumokėti už surastą darbą iš anksto.
2. Susižinok, kokie reikalavimai keliami užsieniečiams, norintiems įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje, kaip gauti leidimą dirbti ir gyventi. Informacija rasi: http://www.fco.gov.uk/Files/kfile/Lithuanian-DTi,0.pdf.
3. Pasistenk susirasti kuo daugiau kontaktinių adresų Jungtinėje Karalystėje. Būtinai užsirašyk Lietuvos ambasados Londone koordinates: 84 Gloucester Place, Londonas, W1U 6AU. Tel: 020 7486 6401, 020 7486 6404; faksas 020 7486 6403; elektroninis paštas: consular@lithuanianembassy.co.uk. Išmok bent kelias reikalingiausias frazes anglų kalba.
4. Pranešk savo šeimai, artimiems draugams apie tai, kad išvyksti dirbti į užsienį. Palik jiems tikslų adresą, kur planuoji gyventi išvykęs, ir visą informaciją apie savo būsimą darbdavį. Palik tėvams ar draugams savo paso kopiją ir naujausią nuotrauką. Susitark su tėvais ir draugais, kada ir kokiu būdu jiems praneši, kaip tau sekasi.
5. Į kelionę pasiimk savo paso kopiją (geriausiai – patvirtintą notaro), kuri pravers, jei pamesi ar iš tavęs atims originalą. Jei turi tik asmens tapatybės kortelę, prieš išvykdamas kreipkis ir dėl paso gavimo – jei užsienyje prarasi vieną jų, visuomet galėsi pasinaudoti kitu dokumentu. Pasiimk bent tiek pinigų, kiek reikėtų bilietui namo. Apsidrausk nuo nelaimingų atsitikimų ir ligos.
6. Pasirašyk kuo detalesnę darbo sutartį. Venk pasirašyti darbo sutartį, kurios sąlygų nesupranti. Nesutik dirbti už mažesnį, nei minimalus atlygis (5,35 svaro už valandą). Nesutik, kad mokestis už tavo maitinimą, apgyvendinimą, kelionės iš/į darbą išlaidos būtų išskaičiuojamos iš tavo darbo užmokesčio.
7. Būdamas užsienyje jokiu būdu niekam neatiduok savo paso, nebent to prašytų valstybės pareigūnai. Jei reikia, duomenis iš savo paso gali pateikti neatiduodamas paties dokumento. Jei tavo dokumentus pavogtų, nedelsdamas kreipkis į policiją ar Lietuvos Respublikos ambasadą.
8. Jei atvykęs supranti, kad sąlygos yra kitokios, nei buvo parašyta darbo sutartyje, susisiek su firma ar asmeniu, kuris tau davė šį darbą. Reikalauk nedelsiant viską sutvarkyti. Jei situacija nesikeičia, tu turi teisę atšaukti kontraktą. Prireikus teisinės konsultacijos, nedelsdamas kreipkis pagalbos į artimiausią Teisinės pagalbos biurą (Law Centre) http://www.lawcentres.org.uk/ arba Piliečių informacijos centrą http://www.citizensadvice.org.uk/ arba skambink pagalbos linija ir pranešk apie pažeidimus „Gangmasters Licensing Authority“ (Įdarbintojų licencijavimo institucija) el. paštas enquiries@gla.gsi.gov.uk tel. 0845 602 5020, 0800 555 111, www. gla.gov.uk.
9. Būdamas užsienyje stenkis niekam neįsiskolinti, skambink savo šeimai ir draugams sutartu laiku, nedelsdamas informuok juos apie bet kokius pasikeitimus.
10. Nebijok ir, jei reikia, visuomet kreipkis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar policiją.
Dvidešimtmetis D.M., patikėjęs draugų pažadais, atvyko į Londoną ieškoti laimės. Sumokėjęs už surastą darbą automobilių plovykloje 200 svarų ir atidavęs pasą, negaudamas nė minimalaus darbo užmokesčio, nežinodamas savo teisių, nemokėdamas kalbos, plovyklos šeimininkui jis vergavo beveik pusmetį. Nebeištvėręs, išsekęs, be pinigų ir dokumentų, jis tris dienas pėsčiomis keliavo iš Londono priemiesčių, kol pasiekė Lietuvos ambasadą. Konsulinių pareigūnų pagalba vaikinas netrukus grįžo į Lietuvą ir jau gimtinėje bando iš naujo pradėti gyvenimą. |
Tai tik viena istorija iš daugelio. Žmonių išnaudojimas Anglijoje – viena opiausių problemų, kurią bando spręsti politikai, pareigūnai, žiniasklaida. Birželio pradžioje Lietuvos Respublikos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje diskutuota, kaip sustabdyti darbuotojų išnaudojimą, prekybą žmonėmis, nelegalias įdarbinimo agentūras ir kaip įtikinti lietuvius ne visuomet susigundyti viliojančiais pasiūlymais.
Aptarti pasitaikančius lietuvių išnaudojimo atvejus, jiems įsidarbinant Jungtinėje Karalystėje, bei būdus, kaip užtikrinti galiojančių darbo įstatymų laikymąsi buvo susirinkę organizacijos „Gangmasters Licensing Authority“ (GLA) pirmininkas Paul Whitehouse bei vykdomasis direktorius Mike Wilson, „UK Human Trafficking Centre“ ir „Metropolitan police“ atstovai, lietuvių bendruomenė ir žiniasklaida.
Kaip sakė J.E. ambasadorius Vygaudas Ušackas, į ambasados konsulinį skyrių kone kasdien kreipiasi į nelaimę patekę Lietuvos piliečiai. Patikėję viliojančiais darbo pasiūlymais, nepasitikrinę, ar įdarbinimo paslaugas siūlanti kompanija veikia legaliai, neturėdami net elementarių anglų kalbos žinių, atvykę į Londoną ar kitą Jungtinės Karalystės miestą, lietuvaičiai susiduria su žiauria realybe. Jie ne tik neuždirba žadėtų tūkstančių svarų, bet neretai tampa fiziškai priklausomi nuo savo darbdavių.
Dažnas lietuvis, nesuprasdamas kalbos, pasirašo išnaudojančias sąlygas nustatančias darbo sutartis, kurios numato neteisėtus atskaitymus iš darbo užmokesčio už maitinimą, apgyvendinimą, transporto išlaidas. Tokiu būdu, beveik nieko neuždirbdamas ir negalėdamas pragyventi, žmogus vis labiau įsiskolina savo darbdaviui. Dar daugiau – kaip užstatą už skolas lietuvaičiai lengvabūdiškai atiduoda darbdaviams savo pasus ir taip tampa visiškai priklausomi nuo sukčių.
52-ejų Vida Janulevičienė „Londono žinioms“ papasakojo apie šešių metų „katorgą“ sumuštinių fabrike. „Dar ir dabar šlubuoja sveikata, skauda nugarą, sąnarius, geriu vaistus. Dirbdavau po 14 valandų per dieną už juokingą sumą. Tik po šešių metų atlyginimas pakilo iki minimumo. Darbdaviai engė, kiek tik galėjo. Tiek fiziškai, tiek ir morališkai“, – teigė neseniai darbą palikusi moteris.
„Mums nesvarbu, iš kurios šalies žmogus ir kodėl atvyko į Angliją, ar kaip gavo darbą. Svarbiausia, kad su juo būtų elgiamasi teisingai. Esame pasiryžę pakeisti šiandieninę situaciją, kada darbdaviai dažnai nepaiso nei žmogiškųjų principų, nei įstatymų“, – tvirtino GLA pirmininkas P.Whitehouse.
Susitikimo metu prisimintas BBC atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad darbo Didžiojoje Britanijoje ieškantys asmenys yra viliojami apgaulėmis ir sudaro naują išnaudojamųjų klasę. Tuomet Lietuvos televizijos žurnalistas Audrius Lelkaitis savo kailiu patyrė daugelio lietuvių imigrantų dalią: žemesnį nei minimalus atlyginimą, gyvenimą perpildytose patalpose, įdarbinimo agentūrų pažadus ir jų netesėjimus.
Paminėtas ir 2004-ųjų įvykis, kada vasario mėnesį visą kinų bendruomenę Anglijoje sukrėtė žiauri tragedija, kai 23 tautiečiai nuskendo Morecambe paplūdimyje staiga pakilus vandens lygiui jūroje. Jų giminaičiai Kinijoje iki šiol privalo mokėti nelegaliai kelionei pasiskolintus pinigus. „Būtent po šio įvykio ir suintensyvėjo kalbos apie organizacijos, kuri apsaugotų darbininkus nuo išnaudojimo, sukūrimą“, – sakė GLA vykdomasis direktorius M.Wilson. GLA pradėjo veikti nuo 2005 metų ir kovoja už darbuotojų teises žemės ūkio, sodininkystės, miškininkystės, kiautuotųjų vėžiagyvių bei maisto apdorojimo ir pakavimo, gėrimų ir žuvies gavybos sektoriuose. „Ateityje tikimės padėti ir kitose srityse dirbantiems. Pavyzdžiui, aptarnavimo ar statybų versle“, – tikino M.Wilson.
GLA organizacijos instrukcijose įrašytos griežtos baudos įstatymų pažeidėjams. Už darbo jėgos teikimą į nustatytus sektorius be licencijos gresia 10 metų laisvės atėmimo ir 5000 svarų piniginė bauda. Naudojant brigados vadovą, kuris neturi licencijos, gali tekti kalėti šešerius metus ir sumokėti 5000 svarų baudą.
„Įdarbinimo paslaugos Anglijoje – nemokamos. Jei agentūra prašo atlygio už darbo paiešką ir suradimą, vadinasi, ši kompanija pažeidžia įstatymus. Tad reikėtų būti itin atsargiems panašiais atvejais“, – lietuviams priminė M.Wilson pabrėždamas, kad labai dažnai žmonių išnaudojimas prasideda dar jiems neišvykus iš gimtosios šalies. Lietuvoje įdarbinimo paslaugos yra mokamos. Tad daugeliui nelegalių agentūrų tai yra būdas, kaip pasipelnyti iš patiklių piliečių. Pasak ambasadoriaus V.Ušacko, Lietuvos Socialinių reikalų ir darbo ministerija dar šiais metais planuoja iš naujo apsvarstyti ir pakeisti įdarbinimo agentūrų veiklos principus Lietuvoje.
Anglijoje veikiančios Darbuotojų registravimo programos (Worker Registration Scheme) duomenimis, 2004 m. gegužę–2006 m. gruodį 52 975 lietuviai buvo užsiregistruoti žemės ūkio bei maisto apdorojimo ir pakavimo darbams Didžiojoje Britanijoje. Tai sudaro 11 proc. visų užsiregistravusių. Daugiau nei lietuvių užsiregistravo tik lenkų.
GLA organizacija šiuo metu turi jau 77 skundus, pateiktus Lietuvos piliečių. „Atsižvelgiant į didžiulį, dirbančių GLA prižiūrimuose sektoriuose lietuvių skaičių, esu tikras, kad tai tik labai maža dalis pareiškimų apie darbuotojų išnaudojimą“, – „Londono žinioms“ teigė GLA strategijos vadovas David Nix. Jis lietuvius paragino nebijoti kreiptis pagalbos į panašias įstaigas. Pasak jo, GLA tinklalapis (www.gla.gov.uk) ateityje bus išverstas ir į lietuvių kalbą.
Praėjusiais metais konsuliniai pareigūnai pagalbą suteikė 63 į nelaimę patekusiems Lietuvos piliečiams, tačiau svarbu žinoti, kad net ir tokiais atvejais ambasados veiksmai yra gana riboti. Konsuliniai pareigūnai gali išduoti kelionės dokumentus grįžti namo, susisiekti su artimaisiais, tarpininkauti gaunant gražintiną materialinę paramą iš valstybės, tačiau įstatymai jiems griežtai draudžia tarpininkauti dėl įsidarbinimo, aprūpinti nakvyne ar skolinti pinigų iš savo asmeninių lėšų.
„Todėl labai svarbu, kad kiekvienas, nusprendęs išbandyti savo laimę svečioje šalyje ir ketinantis ten ieškoti darbo, iš anksto, dar būdamas Lietuvoje, susirinktų maksimalią informaciją apie darbo ir gyvenimo sąlygas Jungtinėje Karalystėje. Siekdama tokiems žmonėms pagelbėti, Lietuvos Respublikos ambasada, apibendrinusi kasdienę praktiką, parengė informacinį lankstinuką „10 patarimų, ketinantiems ieškoti darbo Jungtinėje Karalystėje”. Tikimės, kad lankstinukas bus naudingas ir suteiks reikalingos informacijos. Tačiau svarbiausias mano patarimas, kad kiekvienas, prieš nuspręsdamas vykti ieškoti laimės į svetimą šalį, gerai pagalvotų ir pamatuotų devynis kartus, ar tikrai verta palikti savo artimuosius ir gimtinę“, – sakė ambasadorius V.Ušackas.
Dovilė ILEVIČIŪTĖ
„Londono žinių“ redaktorė
Svarbiausias patarimas! Prieš išvykdamas uždarbiauti į svetimą kraštą, nuodugniai pamąstyk ir prisimink, kad šiandien gali pradėti sėkmingą karjerą, sukurti savo verslą bei siekti savo tikslų gimtinėje. Būtinai pasvarstyk, ar išnaudojai visas galimybes dirbti ir užsidirbti savoje šalyje. Pagalvok, kad ir Lietuvoje šiandien yra daug laisvų darbo vietų ir nuspręsk, ar tikrai verta siekti geresnio gyvenimo ir ieškoti darbo užsienyje.
Jei vis dėlto esi tvirtai nusprendęs išbandyti savo laimę svetur ir ketini ieškoti darbo Jungtinėje Karalystėje, NEPAMIRŠK:
1. Prieš išvykdamas atidžiai patikrink pasiūlymą dirbti Jungtinėje Karalystėje. Patikrink, ar darbą siūlanti firma yra legali. Kompanijų, turinčių licenciją įdarbinti lietuvius užsienyje, sąrašą rasi internete adresu: http://www.ldb.lt/LDB_Site/index.aspx/lt/darbas_uzsienyje/privacios_idarbinimo_tarnybos/sarasas/. Venk skelbimų, kuriuose siūlomas darbas aprašomas neaiškiai. Netgi pasiūlymas, gautas iš draugo ar giminaičio, turi būti nuodugniai apsvarstytas. Ypač venk skelbimų, kuriuose siūlomas jokios kvalifikacijos nereikalaujantis darbas, už kurį žadamas puikus atlyginimas. Kiti sukčių paprastai siūlomi darbai: laiškų adresavimas ir užpildymas, namų cecho įranga, darbas iš namų. Atsargiai vertink tuos darbo pasiūlymus, kuriuos siūlantis žmogus nurodo tik savo mobilųjį telefoną ar pašto dėžutės adresą, prašo sumokėti už surastą darbą iš anksto.
2. Susižinok, kokie reikalavimai keliami užsieniečiams, norintiems įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje, kaip gauti leidimą dirbti ir gyventi. Informacija rasi: http://www.fco.gov.uk/Files/kfile/Lithuanian-DTi,0.pdf.
3. Pasistenk susirasti kuo daugiau kontaktinių adresų Jungtinėje Karalystėje. Būtinai užsirašyk Lietuvos ambasados Londone koordinates: 84 Gloucester Place, Londonas, W1U 6AU. Tel: 020 7486 6401, 020 7486 6404; faksas 020 7486 6403; elektroninis paštas: consular@lithuanianembassy.co.uk. Išmok bent kelias reikalingiausias frazes anglų kalba.
4. Pranešk savo šeimai, artimiems draugams apie tai, kad išvyksti dirbti į užsienį. Palik jiems tikslų adresą, kur planuoji gyventi išvykęs, ir visą informaciją apie savo būsimą darbdavį. Palik tėvams ar draugams savo paso kopiją ir naujausią nuotrauką. Susitark su tėvais ir draugais, kada ir kokiu būdu jiems praneši, kaip tau sekasi.
5. Į kelionę pasiimk savo paso kopiją (geriausiai – patvirtintą notaro), kuri pravers, jei pamesi ar iš tavęs atims originalą. Jei turi tik asmens tapatybės kortelę, prieš išvykdamas kreipkis ir dėl paso gavimo – jei užsienyje prarasi vieną jų, visuomet galėsi pasinaudoti kitu dokumentu. Pasiimk bent tiek pinigų, kiek reikėtų bilietui namo. Apsidrausk nuo nelaimingų atsitikimų ir ligos.
6. Pasirašyk kuo detalesnę darbo sutartį. Venk pasirašyti darbo sutartį, kurios sąlygų nesupranti. Nesutik dirbti už mažesnį, nei minimalus atlygis (5,35 svaro už valandą). Nesutik, kad mokestis už tavo maitinimą, apgyvendinimą, kelionės iš/į darbą išlaidos būtų išskaičiuojamos iš tavo darbo užmokesčio.
7. Būdamas užsienyje jokiu būdu niekam neatiduok savo paso, nebent to prašytų valstybės pareigūnai. Jei reikia, duomenis iš savo paso gali pateikti neatiduodamas paties dokumento. Jei tavo dokumentus pavogtų, nedelsdamas kreipkis į policiją ar Lietuvos Respublikos ambasadą.
8. Jei atvykęs supranti, kad sąlygos yra kitokios, nei buvo parašyta darbo sutartyje, susisiek su firma ar asmeniu, kuris tau davė šį darbą. Reikalauk nedelsiant viską sutvarkyti. Jei situacija nesikeičia, tu turi teisę atšaukti kontraktą. Prireikus teisinės konsultacijos, nedelsdamas kreipkis pagalbos į artimiausią Teisinės pagalbos biurą (Law Centre) http://www.lawcentres.org.uk/ arba Piliečių informacijos centrą http://www.citizensadvice.org.uk/ arba skambink pagalbos linija ir pranešk apie pažeidimus „Gangmasters Licensing Authority“ (Įdarbintojų licencijavimo institucija) el. paštas enquiries@gla.gsi.gov.uk tel. 0845 602 5020, 0800 555 111, www. gla.gov.uk.
9. Būdamas užsienyje stenkis niekam neįsiskolinti, skambink savo šeimai ir draugams sutartu laiku, nedelsdamas informuok juos apie bet kokius pasikeitimus.
10. Nebijok ir, jei reikia, visuomet kreipkis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar policiją.
Publikuota: 2007-06-22 15:08:22
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|