|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-12-29 17:07
|
|
|
Profesorius Mindaugas Jurkynas vynus vertina daugiau nei du dešimtmečius.
Jono PETRONIO nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Iš mūsų rajono, iš Kybartų, kilęs profesorius dr. Mindaugas Jurkynas geriausiai visoje šalyje žinomas politikos mokslų srityje. Visgi kraštietis turi ir vieną unikalų pomėgį – kartu su bendraminčiais daugiau nei du dešimtmečius prisideda prie geriausių šalyje parduodamų vynų rinkimo.
Absurdiški įstatymai
Jau rytoj ant naujametinio prof. M. Jurkyno stalo bus du vynai – 2020 m. gamybos prancūziškas „Calmel & Joseph Villa Blanche Syrah“ bei metais senesnis ispaniškasis „Costers del Priorat Petit Pissarres“. Būtent šiuos du gėrimus portalas vynai.com išrinko geriausiais šiais metais į Lietuvą įvežtais vynais.
Kadaise prof. M. Jurkynas tapo vienu iš minėto internetinio puslapio steigėjų bei bendraautorių. Vynai.com – jau 21 metus geriausius vynus Lietuvoje renkantis nepriklausomas portalas.
Joks kitas informacijos šaltinis mūsų šalyje taip ilgai ir nuosekliai neskelbia su vynais susijusių naujienų. Portale publikuojami interviu su tokiomis vyno pasaulio žvaigždėmis kaip Robertas Parkeris, Jancis Robinsonas ar Hugh Johnsonas. Portalas negauna jokių pajamų, jame nėra reklamos. Tai – savotiškas vyno kultūros švietimo projektas.
Tiesa, vynai.com jau kurį laiką yra registruotas ne Lietuvoje, o JAV, Arizonos valstijoje. Pats prof. M. Jurkynas juokauja, kad dabar vynai.com yra išeivijos produktas. To prireikė, kai mūsų šalyje įsigaliojo sugriežtintas Alkoholio kontrolės įstatymas. Kraštietis jį vadina absurdišku ir neadekvačiu.
„Deja, Lietuvos įstatymai neskiria paprastos informacijos nuo reklamos. Tai, kas įprasta daugelyje pasaulio demokratijų, pas mus draudžiama. Net Skandinavijos valstybėse, kuriose galioja griežti alkoholio suvaržymai, nėra ribojama informacija apie vynus ar kitus alkoholinius gėrimus“, – stebėjosi prof. M. Jurkynas.
Vyno vertintojas teigė suprantantis, kad alkoholizmo problemas būtina spręsti, tačiau, anot jo, tai daryti reikėtų kitokiomis, visuomenės švietimo ir atsakingo vartojimo skatinimo, priemonėmis.
Pašnekovas prisipažino neprarandantis vilties, kad šiuo metu Lietuvoje galiojanti informacijos apie alkoholį draudimo tvarka bus pakoreguota. Anot kraštiečio, tam tereikia politinio sprendimo, mat pats įstatymas nepažeidžia Konstitucijos ar tarptautinių įsipareigojimų, o yra tik ideologinė nuostata, kuriai prieš keletą metų pritarė beveik visos politinės partijos ir tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kultūros dalis
M. Jurkynas į šalį įvežamus vynus degustuoja bei vertina jau ne vieną dešimtmetį. Dar paauglystėje, skaitydamas tam tikrus pasaulinio garso romanus, jis atkreipdavo dėmesį į juose aprašomus su vynu susijusius epizodus. Aleksandro Diuma pasakose ar kitų žinomų rašytojų kūriniuose šis gėrimas siejamas su bendruomeniškumu, tam tikra maisto kultūros dalimi, tačiau tikrai ne su alkoholizmu.
„Jau po studijų su kurso bičiuliais kartais prie pietų ar vakarienės stalo paragaudavome vieną kitą taurę kokio nors vyno. Tuo metu informacijos apie šį gėrimą buvo labai mažai. Pradėjome nuosekliai rinkti informaciją apie tai, ką ragaujame, ją sisteminome, užrašėme. Taip ir gimė tinklalapis vynai.com. Kaip yra naujų filmų, muzikos įrašų ar knygų apžvalgos, taip mes pradėjome apžvelginėti vynus. Dviračio tikrai neišradome. Nors Lietuvoje niekas to nedarė, tačiau Vakarų pasaulyje tai buvo gana įprasta“, – prisiminė prof. M. Jurkynas.
Bėgant metams kraštietis su bičiuliais vis labiau gilinosi į vyno paslaptis, ištobulino vertintojo įgūdžius. Tam prireikė perskaityti ne vieną specializuotą enciklopediją, žurnalą bei kitos literatūros. Iš pradžių prof. M. Jurkynas su kolegomis ne tik rašė apžvalgas, bet ir dalyvavo žurnalo „Geras skonis“ organizuotose degustacijose, įvairiuose vyno čempionatuose, taip kartu populiarindamas ir vynai.com portalą.
Šiandien degustacijos vyksta ragaujant ir išspjaunant vynus. Pasirodo, to visiškai pakanka, norint nustatyti gėrimo kokybę – kompleksiškumą, tvarumą, kvapų ir skonių įvairovę. Pasak kraštiečio, degustuojant vynas yra ne tik ragaujamas, bet ir uostomas.
Stipresni vynai
Dabar internetiniam puslapiui vynai.com Lietuvoje dirbantys alkoholio platintojai jau patys praneša apie naujausius vynus, siūlo juos išbandyti. Šiais metais bendradarbiavimas vyko su 13 platintojų. Kasmet degustuotojai išragauja ir įvertina po 150–300 į šalį įvežamų vynų. Per du dešimtmečius prof. M. Jurkynas yra įvertinęs daugiau nei 5 tūkst. vynų.
„Pastebėjau, kad anksčiau į Lietuvą įvežti vynai būdavo šiek tiek silpnesni. Vyraudavo 12–13 proc. alkoholio stiprumo gėrimai. Dabar didžioji dalis – 13,5–14,5 proc. stiprumo. Visa tai vyksta dėl natūralių priežasčių. Dėl klimato atšilimo vynuogės gauna daugiau saulės ir šilumos, o pats derlius nuimamas šiek tiek vėliau. Taip vynuogės savyje sunokina daugiau cukraus ir polifenolinių junginių, tad ir fermentacijos metu vyne atsiranda šiek tiek daugiau alkoholio“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Įprastai portalas vynai.com vertina dviejų kainų grupių gėrimus. Kasmet išrenkami du geriausi metų vynai – kainuojantys iki 15 eurų ir iki 40 eurų. Prof. M. Jurkynas teigė pastebėjęs, kad kainos ne visada atitinka kokybę. Kartais gėrimas brangus gali būti vien dėl to, kad atkeliavo iš ekonomiškai gerai išsivysčiusios valstybės, kurioje pragyvenimo lygis yra gana aukštas ir kurioje pagaminti gerą vyną kainuoja brangiau.
Dėl Europos Sąjungoje netaikomų muitų į Lietuvą dažniausiai importuojami vynai iš Ispanijos, Italijos bei Prancūzijos, taip pat Portugalijos ir Vokietijos. Rečiau – iš tolimųjų šalių, tokių, kaip Australija, Naujoji Zelandija, JAV, Argentina ar Čilė.
Neprilygsta kokybe
Portale vynai.com apžvelgiami tik iš užsienio į Lietuvą atkeliavę vynai. Platintojai lietuviškų vynų degustuotojams paprasčiausiai nepateikia. Pasak prof. M. Jurkyno, mūsų šalyje vynai gaminami iš šaltesnėms klimato sąlygoms pritaikytų vynuogių veislių, taip pat kitų uogų bei vaisių. Dėl natūralių priežasčių Lietuvos gamintojai neretai būna priversti į gėrimą pridėti papildomo cukraus, tad šis savo kokybe dažniausiai nusileidžia užsienietiškiems vynams.
„Pats niekada nebandžiau gaminti vyno, nors mano močiutė tai darė. Labai gerbiu tuos, kurie gamina šį gėrimą. Pastebėjau, kad vis daugiau lietuvių imasi šio amato. Štai ir pats neseniai dovanų gavau Kybartuose pagaminto, kaip vietiniai juokauja, „Kybartų božolė“ vyno. Man nėra skirtumo, kokį vyną – baltą ar raudoną, rožinį ar pastiprintą – ragauti. Svarbu, kad jis būtų geras. Bet kokiu atveju, vartojant alkoholį būtina turėti saiką. Niekada negalima pamiršti, kad vynas – taip pat alkoholis“, – pabrėžė vyno vertintojas.
Iš mūsų rajono, iš Kybartų, kilęs profesorius dr. Mindaugas Jurkynas geriausiai visoje šalyje žinomas politikos mokslų srityje. Visgi kraštietis turi ir vieną unikalų pomėgį – kartu su bendraminčiais daugiau nei du dešimtmečius prisideda prie geriausių šalyje parduodamų vynų rinkimo. |
Jau rytoj ant naujametinio prof. M. Jurkyno stalo bus du vynai – 2020 m. gamybos prancūziškas „Calmel & Joseph Villa Blanche Syrah“ bei metais senesnis ispaniškasis „Costers del Priorat Petit Pissarres“. Būtent šiuos du gėrimus portalas vynai.com išrinko geriausiais šiais metais į Lietuvą įvežtais vynais.
Kadaise prof. M. Jurkynas tapo vienu iš minėto internetinio puslapio steigėjų bei bendraautorių. Vynai.com – jau 21 metus geriausius vynus Lietuvoje renkantis nepriklausomas portalas.
Joks kitas informacijos šaltinis mūsų šalyje taip ilgai ir nuosekliai neskelbia su vynais susijusių naujienų. Portale publikuojami interviu su tokiomis vyno pasaulio žvaigždėmis kaip Robertas Parkeris, Jancis Robinsonas ar Hugh Johnsonas. Portalas negauna jokių pajamų, jame nėra reklamos. Tai – savotiškas vyno kultūros švietimo projektas.
Tiesa, vynai.com jau kurį laiką yra registruotas ne Lietuvoje, o JAV, Arizonos valstijoje. Pats prof. M. Jurkynas juokauja, kad dabar vynai.com yra išeivijos produktas. To prireikė, kai mūsų šalyje įsigaliojo sugriežtintas Alkoholio kontrolės įstatymas. Kraštietis jį vadina absurdišku ir neadekvačiu.
„Deja, Lietuvos įstatymai neskiria paprastos informacijos nuo reklamos. Tai, kas įprasta daugelyje pasaulio demokratijų, pas mus draudžiama. Net Skandinavijos valstybėse, kuriose galioja griežti alkoholio suvaržymai, nėra ribojama informacija apie vynus ar kitus alkoholinius gėrimus“, – stebėjosi prof. M. Jurkynas.
Vyno vertintojas teigė suprantantis, kad alkoholizmo problemas būtina spręsti, tačiau, anot jo, tai daryti reikėtų kitokiomis, visuomenės švietimo ir atsakingo vartojimo skatinimo, priemonėmis.
Pašnekovas prisipažino neprarandantis vilties, kad šiuo metu Lietuvoje galiojanti informacijos apie alkoholį draudimo tvarka bus pakoreguota. Anot kraštiečio, tam tereikia politinio sprendimo, mat pats įstatymas nepažeidžia Konstitucijos ar tarptautinių įsipareigojimų, o yra tik ideologinė nuostata, kuriai prieš keletą metų pritarė beveik visos politinės partijos ir tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
M. Jurkynas į šalį įvežamus vynus degustuoja bei vertina jau ne vieną dešimtmetį. Dar paauglystėje, skaitydamas tam tikrus pasaulinio garso romanus, jis atkreipdavo dėmesį į juose aprašomus su vynu susijusius epizodus. Aleksandro Diuma pasakose ar kitų žinomų rašytojų kūriniuose šis gėrimas siejamas su bendruomeniškumu, tam tikra maisto kultūros dalimi, tačiau tikrai ne su alkoholizmu.
„Jau po studijų su kurso bičiuliais kartais prie pietų ar vakarienės stalo paragaudavome vieną kitą taurę kokio nors vyno. Tuo metu informacijos apie šį gėrimą buvo labai mažai. Pradėjome nuosekliai rinkti informaciją apie tai, ką ragaujame, ją sisteminome, užrašėme. Taip ir gimė tinklalapis vynai.com. Kaip yra naujų filmų, muzikos įrašų ar knygų apžvalgos, taip mes pradėjome apžvelginėti vynus. Dviračio tikrai neišradome. Nors Lietuvoje niekas to nedarė, tačiau Vakarų pasaulyje tai buvo gana įprasta“, – prisiminė prof. M. Jurkynas.
Bėgant metams kraštietis su bičiuliais vis labiau gilinosi į vyno paslaptis, ištobulino vertintojo įgūdžius. Tam prireikė perskaityti ne vieną specializuotą enciklopediją, žurnalą bei kitos literatūros. Iš pradžių prof. M. Jurkynas su kolegomis ne tik rašė apžvalgas, bet ir dalyvavo žurnalo „Geras skonis“ organizuotose degustacijose, įvairiuose vyno čempionatuose, taip kartu populiarindamas ir vynai.com portalą.
Šiandien degustacijos vyksta ragaujant ir išspjaunant vynus. Pasirodo, to visiškai pakanka, norint nustatyti gėrimo kokybę – kompleksiškumą, tvarumą, kvapų ir skonių įvairovę. Pasak kraštiečio, degustuojant vynas yra ne tik ragaujamas, bet ir uostomas.
Dabar internetiniam puslapiui vynai.com Lietuvoje dirbantys alkoholio platintojai jau patys praneša apie naujausius vynus, siūlo juos išbandyti. Šiais metais bendradarbiavimas vyko su 13 platintojų. Kasmet degustuotojai išragauja ir įvertina po 150–300 į šalį įvežamų vynų. Per du dešimtmečius prof. M. Jurkynas yra įvertinęs daugiau nei 5 tūkst. vynų.
„Pastebėjau, kad anksčiau į Lietuvą įvežti vynai būdavo šiek tiek silpnesni. Vyraudavo 12–13 proc. alkoholio stiprumo gėrimai. Dabar didžioji dalis – 13,5–14,5 proc. stiprumo. Visa tai vyksta dėl natūralių priežasčių. Dėl klimato atšilimo vynuogės gauna daugiau saulės ir šilumos, o pats derlius nuimamas šiek tiek vėliau. Taip vynuogės savyje sunokina daugiau cukraus ir polifenolinių junginių, tad ir fermentacijos metu vyne atsiranda šiek tiek daugiau alkoholio“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Įprastai portalas vynai.com vertina dviejų kainų grupių gėrimus. Kasmet išrenkami du geriausi metų vynai – kainuojantys iki 15 eurų ir iki 40 eurų. Prof. M. Jurkynas teigė pastebėjęs, kad kainos ne visada atitinka kokybę. Kartais gėrimas brangus gali būti vien dėl to, kad atkeliavo iš ekonomiškai gerai išsivysčiusios valstybės, kurioje pragyvenimo lygis yra gana aukštas ir kurioje pagaminti gerą vyną kainuoja brangiau.
Dėl Europos Sąjungoje netaikomų muitų į Lietuvą dažniausiai importuojami vynai iš Ispanijos, Italijos bei Prancūzijos, taip pat Portugalijos ir Vokietijos. Rečiau – iš tolimųjų šalių, tokių, kaip Australija, Naujoji Zelandija, JAV, Argentina ar Čilė.
Portale vynai.com apžvelgiami tik iš užsienio į Lietuvą atkeliavę vynai. Platintojai lietuviškų vynų degustuotojams paprasčiausiai nepateikia. Pasak prof. M. Jurkyno, mūsų šalyje vynai gaminami iš šaltesnėms klimato sąlygoms pritaikytų vynuogių veislių, taip pat kitų uogų bei vaisių. Dėl natūralių priežasčių Lietuvos gamintojai neretai būna priversti į gėrimą pridėti papildomo cukraus, tad šis savo kokybe dažniausiai nusileidžia užsienietiškiems vynams.
„Pats niekada nebandžiau gaminti vyno, nors mano močiutė tai darė. Labai gerbiu tuos, kurie gamina šį gėrimą. Pastebėjau, kad vis daugiau lietuvių imasi šio amato. Štai ir pats neseniai dovanų gavau Kybartuose pagaminto, kaip vietiniai juokauja, „Kybartų božolė“ vyno. Man nėra skirtumo, kokį vyną – baltą ar raudoną, rožinį ar pastiprintą – ragauti. Svarbu, kad jis būtų geras. Bet kokiu atveju, vartojant alkoholį būtina turėti saiką. Niekada negalima pamiršti, kad vynas – taip pat alkoholis“, – pabrėžė vyno vertintojas.
Publikuota: 2022-12-29 17:07:43
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|