|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sportas
|
|
|
Ekipos vadovai Rokas Šlivinskas (kairėje) ir Justas Bagurskis (dešinėje) džiaugiasi legionieriais Isaiah Reddishu, Augustinu Ene bei Moussa Mayaki.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Šį sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) rungtyniaujantis Vilkaviškio „Perlo“ klubas savo sudėtyje turi net keturis legionierius. Užsieniečiai džiaugiasi mūsų mieste sudarytomis sąlygomis bei viliasi, kad su komanda pavyks pasiekti dar ne vieną skambią pergalę.
Miglota ateitis
Amerikiečiai Augustinas Ene ir Isaiah Reddishas, ukrainietis Jurijus Kondrakovas bei vos prieš keletą savaičių prisijungęs prancūzas Moussa Mayaki – šiuos žaidėjus ištikimiausi „Perlo“ gerbėjai puikiai žino. Tiesa, dar ne visi legionieriai spėjo pademonstruoti savo galimybes. Puikiai ikisezoninėse varžybose rungtyniavęs I. Reddishas patyrė sunkią kojos traumą. Nors šiuo metu sportininkas jau pradeda treniruotis, tačiau jo sugrįžimo į aikštę laukiama tik kitų metų pradžioje.
Viso potencialo dar nesugebėjo pademonstruoti ir J. Kondrakovas. Sėkmingai debiutavusio ukrainiečio žaidimas vėliau ėmė prastėti ir dabar jis aikštėje – gana retas svečias. Šio žaidėjo ateitis komandoje – miglota.
„Iš Jurijaus tikėjomės labai daug. Dar neseniai jis atstovavo garsiajai Kijevo „Budivelnik“ komandai, rungtyniavo FIBA Europos taurės varžybose. Vargu, ar NKL rastume daug tokią patirtį sukaupusių sportininkų. Šį žaidėją greičiausiai kamuoja psichologinės problemos. Jis pats yra kilęs iš Donbaso. Ten vis dar likę jo artimieji. Sportininkas pasakojo, kad okupantai sugriovė jo namus. Turbūt kiekvienam iš mūsų tokioje situacijoje krepšinis rūpėtų mažiausiai“, – svarstė ekipos vadovas Rokas Šlivinskas.
Neseniai ekipoje debiutavęs M. Mayaki dar tik mokosi „Perlo“ derinių, tačiau šio žaidėjo potencialas ir fizinės savybės leidžia komandai tikėtis jau greitu metu iš jo sulaukti rimtos pagalbos.
Vienintelis A. Ene kol kas rungtyniauja stabiliai. Jo taiklūs tritaškiai metimai bei dėjimai į krepšį džiugina ekipos gerbėjus, o gera gynyba varo varžovus į neviltį.
Siekia svajonių
Amerikiečiai I. Reddishas ir A. Ene su „Perlu“ sutartį pasirašė labai anksti – vos pasibaigus praėjusiam sezonui. Abiem žaidėjams tai pirmas profesionalus klubas karjerose.
„Mes su I. Reddishu turime tą patį agentą. Būtent jis ir pasiūlė atvykti į Lietuvą. Apsispręsti nebuvo sunku. Mano tėvai yra kilę iš Nigerijos. Kadaise jie atvyko į JAV siekti savo svajonių. Jie suprato, kad dabar mano laikas daryti tą patį, todėl palaikė mano sprendimą“, – pasakojo A. Ene.
Kuomet I. Reddishas papasakojo savo artimiesiems, kad pasirašė sutartį su klubu iš Lietuvos, šie ėmė ieškoti pačios įvairiausios informacijos apie mūsų šalį. Likus dviem savaitėms iki išvykimo į amerikiečio namus ėmė plūsti seniai nematyti draugai bei giminaičiai. Visi norėjo su juo atsisveikinti. I. Redishas prisipažino, jog kelionė į Lietuvą buvo pirmoji jo išvyka iš gimtinės, todėl jos sportininkas laukė su šiokiu tokiu nerimu.
Prieš keletą savaičių į „Perlą“ atvykęs M. Mayaki Lietuvoje rungtyniauja jau antrą sezoną. Pernai jis profesionalo karjerą pradėjo taip pat NKL rungtyniaujančiame Mažeikių „M Basket“ klube.
„Kai paskambinęs agentas pasiūlė vykti į Lietuvą ir pradėti žaisti krepšinį profesionaliai, ilgai nedvejojau. Tuo metu universitete studijavau inžineriją. Tėtis norėjo, kad iš pradžių baigčiau mokslus, o tik po to koncentruočiausi į krepšinį. Jis bandė mane atkalbėti vykti į Lietuvą, sakė, kad iš krepšinio ilgai negyvensiu. Visgi galiausiai ir jis suprato, kad kitos tokios galimybės siekti savo svajonės galiu nesulaukti, todėl palaikė mano sprendimą sustabdyti studijas“, – pasakojo M. Mayaki.
Svarbiausia – nebijoti
„Perlo“ legionierių istorijos – gana skirtingos. I. Reddishas krepšinį žaisti pradėjo nuo mažų dienų. Tai daryti jį paskatino krepšinio treneriu dirbęs sportininko dėdė. Kitas amerikietis A. Ene šio žaidimo paslapčių ėmė mokytis sulaukęs maždaug devynerių. Labiausiai jį įkvėpė krepšinio legenda Kobė Brajantas. Vėliausiai iš trijulės šią sporto šaką atrado M. Mayaki. Nigeryje gimęs ir augęs vaikinas į Prancūziją persikraustė sulaukęs 15 metų.
„Apsistojau pas savo tetą Pajūrio La Seno mieste. Iki tol žaidžiau futbolą bei regbį, o atvykus į Prancūziją šių sporto šakų komandų arti nebuvo. Kadangi buvau aukštas ir gana stambus, teta pasiūlė išmėginti krepšinį. Su šiuo žaidimu susipažinau tik sulaukęs 17 metų, tačiau labai greitai jį pamilau“, – šypsojosi M. Mayaki.
Visi sportininkai tikisi dar labiau pagerinti savo įgūdžius, kurie turėtų padėti „Perlui“ siekti vis daugiau pergalių.
„Labiausiai laukiu, kol vėl galėsiu grįžti į aikštę. Tikiu, kad šį sezoną su komanda galime daug ką nustebinti. Norėtųsi patekti į lygos finalinį ketvertą. Manau, kad tai tikrai įmanoma“, – pasitikėjimo savo jėgomis neslėpė I. Reddishas.
Jam antrino ir kiti legionieriai, kurių teigimu, žengiant į aikštę svarbiausia nieko nebijoti.
Puikiai pritapo
Užsieniečiai sportininkai teigė besimėgaujantys atmosfera komandos viduje. Visi žaidėjai palaiko vienas kitą, ragina nenuleisti rankų, net jei kas ir nepasiseka. Labiausiai apsiprasti legionieriams padėjo ekipos įžaidėjas Aidas Kavaliauskas, kuris pats yra mokęsis JAV, todėl puikiai pažįsta šios šalies kultūrą. Nemažai laiko su legionieriais praleidžia ir Ernestas Naruševičius, Justinas Leganovič bei kai kurie kiti „Perlo“ žaidėjai.
Kalbinti užsieniečiai pripažino, kad Lietuvoje jie susidūrė su visiškai kitokia kultūra, tačiau tai jų nė kiek netrikdo. Pavyzdžiui, A. Ene yra kilęs iš Teksaso valstijos, Dalaso. Pasak jo, tai didelis verslo miestas, kuriame netrūksta pramogų vietų, muziejų, kino teatrų. Vietiniai gyventojai yra pamišę dėl amerikietiško futbolo, mėgsta žiūrėti ir krepšinio rungtynes.
I. Reddishas yra kilęs iš Šiaurės Karolinos valstijos. Ten taip pat labai populiarus sportas – ypač beisbolas bei krepšinis. Nors Šiaurės Karolinoje gausu pramogauti skirtų vietų, tačiau pats amerikietis gyvena užmiestyje, todėl turi daugiau galimybių mėgautis ramybe.
Iš Prancūzijos atvykęs M. Mayaki įsikūręs šalies pietuose esančiame Pajūrio La Seno mieste. Šią vietovę itin mėgsta turistai, nes ten beveik visada šviečia saulė ir yra gana šilta. Tiesa, pasak sportininko, tai – gana brangi vieta tiek gyventi, tiek atostogauti.
Išgąsdino šaltis
Vilkaviškyje apsistojusius užsieniečius tenkina visos sudarytos sąlygos. Kai kurie iš jų pripažįsta, kad norėtųsi daugiau laisvalaikio praleidimo galimybių, tačiau dėl to pernelyg nesuka galvos.
„Čia atvykome žaisti krepšinį, o tai – svarbiausia. Mūsų sirgaliai – neįtikėtini. Jie išties supranta krepšinį, audringai palaiko „Perlo“ komandą. Nors žaidžiame mažoje salėje, tačiau sirgaliai neretai mus priverčia jaustis tarsi rungtyniautume didelėje arenoje“, – stebėjosi A. Ene.
Jam antrino ir I. Reddishas, kurio teigimu, europiečiai krepšinio fanai yra daug emocingesni nei amerikiečiai, o tai sportininkams – itin svarbu.
Gyvendami Vilkaviškyje legionieriai spėjo susipažinti ir su lietuviška virtuve – ragavo cepelinų, šaltibarščių, bulvinių blynų. Labiausiai Augustinui patinka mūsų kavinėse siūlomi blynai su kumpiu ir sūriu. Kai jų būna valgiaraštyje, sportininkas visada užsisako bent po dvi porcijas. Tuo tarpu M. Mayaki mėgaujasi lietuviškomis sriubomis, o I. Reddishas mielai ragauja daugelį maisto produktų, tačiau iki šiol nesupranta, kaip lietuviai gali valgyti bulvinius blynus. Jam šis patiekalas nelabai patinka.
Kol oras buvo šiltesnis, A. Ene ir I. Reddishą dažnai buvo galima pamatyti vaikščiojančius Vilkaviškio gatvėmis. Sportininkai stengėsi pažinti mūsų miestą, bendrauti su vietiniais žmonėmis.
„Pastebėjau, kad vilkaviškiečiai dažnai būna paskendę savo reikaluose ir ne visada pastebi, kas vyksta aplink. Visgi ne vienas žmogus mums labai padėjo apsiprasti. Jau prieš atvykdamas į Vilkaviškį žinojau, kad tai – mažas miestas. Čia – labai jauku, daug žalumos. Aišku, sniegas dabar visa tai paslėpė“, – šypsojosi I. Reddishas.
Tiek jam, tiek kitiems užsieniečiams netikėtai atslinkęs šaltukas tapo tikru iššūkiu. Sportininkai teigė dabar retai kur einantys iš savo viešbučio kambarių, po varžybų ar treniruočių jie mieliau lieka namuose ir žaidžia kompiuterinius žaidimus, žiūri filmus ar klausosi muzikos.
„Galbūt kažkiek rizikavome su legionieriais, bet manome, kad ne veltui. Visi jie draugiški, nestokojantys motyvacijos tobulėti. Užsieniečiai neraginami kiekvieną rytą ateina į sporto salę, stengiasi tobulinti savo įgūdžius. Labai laukiame po traumos grįžtančio I. Reddisho. Savo žaidimu jis turėtų džiuginti mūsų sirgalius“, – neabejojo „Perlo“ sporto direktorius Justas Bagurskis.
...
Šį sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) rungtyniaujantis Vilkaviškio „Perlo“ klubas savo sudėtyje turi net keturis legionierius. Užsieniečiai džiaugiasi mūsų mieste sudarytomis sąlygomis bei viliasi, kad su komanda pavyks pasiekti dar ne vieną skambią pergalę. |
Amerikiečiai Augustinas Ene ir Isaiah Reddishas, ukrainietis Jurijus Kondrakovas bei vos prieš keletą savaičių prisijungęs prancūzas Moussa Mayaki – šiuos žaidėjus ištikimiausi „Perlo“ gerbėjai puikiai žino. Tiesa, dar ne visi legionieriai spėjo pademonstruoti savo galimybes. Puikiai ikisezoninėse varžybose rungtyniavęs I. Reddishas patyrė sunkią kojos traumą. Nors šiuo metu sportininkas jau pradeda treniruotis, tačiau jo sugrįžimo į aikštę laukiama tik kitų metų pradžioje.
Viso potencialo dar nesugebėjo pademonstruoti ir J. Kondrakovas. Sėkmingai debiutavusio ukrainiečio žaidimas vėliau ėmė prastėti ir dabar jis aikštėje – gana retas svečias. Šio žaidėjo ateitis komandoje – miglota.
„Iš Jurijaus tikėjomės labai daug. Dar neseniai jis atstovavo garsiajai Kijevo „Budivelnik“ komandai, rungtyniavo FIBA Europos taurės varžybose. Vargu, ar NKL rastume daug tokią patirtį sukaupusių sportininkų. Šį žaidėją greičiausiai kamuoja psichologinės problemos. Jis pats yra kilęs iš Donbaso. Ten vis dar likę jo artimieji. Sportininkas pasakojo, kad okupantai sugriovė jo namus. Turbūt kiekvienam iš mūsų tokioje situacijoje krepšinis rūpėtų mažiausiai“, – svarstė ekipos vadovas Rokas Šlivinskas.
Neseniai ekipoje debiutavęs M. Mayaki dar tik mokosi „Perlo“ derinių, tačiau šio žaidėjo potencialas ir fizinės savybės leidžia komandai tikėtis jau greitu metu iš jo sulaukti rimtos pagalbos.
Vienintelis A. Ene kol kas rungtyniauja stabiliai. Jo taiklūs tritaškiai metimai bei dėjimai į krepšį džiugina ekipos gerbėjus, o gera gynyba varo varžovus į neviltį.
Amerikiečiai I. Reddishas ir A. Ene su „Perlu“ sutartį pasirašė labai anksti – vos pasibaigus praėjusiam sezonui. Abiem žaidėjams tai pirmas profesionalus klubas karjerose.
„Mes su I. Reddishu turime tą patį agentą. Būtent jis ir pasiūlė atvykti į Lietuvą. Apsispręsti nebuvo sunku. Mano tėvai yra kilę iš Nigerijos. Kadaise jie atvyko į JAV siekti savo svajonių. Jie suprato, kad dabar mano laikas daryti tą patį, todėl palaikė mano sprendimą“, – pasakojo A. Ene.
Kuomet I. Reddishas papasakojo savo artimiesiems, kad pasirašė sutartį su klubu iš Lietuvos, šie ėmė ieškoti pačios įvairiausios informacijos apie mūsų šalį. Likus dviem savaitėms iki išvykimo į amerikiečio namus ėmė plūsti seniai nematyti draugai bei giminaičiai. Visi norėjo su juo atsisveikinti. I. Redishas prisipažino, jog kelionė į Lietuvą buvo pirmoji jo išvyka iš gimtinės, todėl jos sportininkas laukė su šiokiu tokiu nerimu.
Prieš keletą savaičių į „Perlą“ atvykęs M. Mayaki Lietuvoje rungtyniauja jau antrą sezoną. Pernai jis profesionalo karjerą pradėjo taip pat NKL rungtyniaujančiame Mažeikių „M Basket“ klube.
„Kai paskambinęs agentas pasiūlė vykti į Lietuvą ir pradėti žaisti krepšinį profesionaliai, ilgai nedvejojau. Tuo metu universitete studijavau inžineriją. Tėtis norėjo, kad iš pradžių baigčiau mokslus, o tik po to koncentruočiausi į krepšinį. Jis bandė mane atkalbėti vykti į Lietuvą, sakė, kad iš krepšinio ilgai negyvensiu. Visgi galiausiai ir jis suprato, kad kitos tokios galimybės siekti savo svajonės galiu nesulaukti, todėl palaikė mano sprendimą sustabdyti studijas“, – pasakojo M. Mayaki.
„Perlo“ legionierių istorijos – gana skirtingos. I. Reddishas krepšinį žaisti pradėjo nuo mažų dienų. Tai daryti jį paskatino krepšinio treneriu dirbęs sportininko dėdė. Kitas amerikietis A. Ene šio žaidimo paslapčių ėmė mokytis sulaukęs maždaug devynerių. Labiausiai jį įkvėpė krepšinio legenda Kobė Brajantas. Vėliausiai iš trijulės šią sporto šaką atrado M. Mayaki. Nigeryje gimęs ir augęs vaikinas į Prancūziją persikraustė sulaukęs 15 metų.
„Apsistojau pas savo tetą Pajūrio La Seno mieste. Iki tol žaidžiau futbolą bei regbį, o atvykus į Prancūziją šių sporto šakų komandų arti nebuvo. Kadangi buvau aukštas ir gana stambus, teta pasiūlė išmėginti krepšinį. Su šiuo žaidimu susipažinau tik sulaukęs 17 metų, tačiau labai greitai jį pamilau“, – šypsojosi M. Mayaki.
Visi sportininkai tikisi dar labiau pagerinti savo įgūdžius, kurie turėtų padėti „Perlui“ siekti vis daugiau pergalių.
„Labiausiai laukiu, kol vėl galėsiu grįžti į aikštę. Tikiu, kad šį sezoną su komanda galime daug ką nustebinti. Norėtųsi patekti į lygos finalinį ketvertą. Manau, kad tai tikrai įmanoma“, – pasitikėjimo savo jėgomis neslėpė I. Reddishas.
Jam antrino ir kiti legionieriai, kurių teigimu, žengiant į aikštę svarbiausia nieko nebijoti.
Užsieniečiai sportininkai teigė besimėgaujantys atmosfera komandos viduje. Visi žaidėjai palaiko vienas kitą, ragina nenuleisti rankų, net jei kas ir nepasiseka. Labiausiai apsiprasti legionieriams padėjo ekipos įžaidėjas Aidas Kavaliauskas, kuris pats yra mokęsis JAV, todėl puikiai pažįsta šios šalies kultūrą. Nemažai laiko su legionieriais praleidžia ir Ernestas Naruševičius, Justinas Leganovič bei kai kurie kiti „Perlo“ žaidėjai.
Kalbinti užsieniečiai pripažino, kad Lietuvoje jie susidūrė su visiškai kitokia kultūra, tačiau tai jų nė kiek netrikdo. Pavyzdžiui, A. Ene yra kilęs iš Teksaso valstijos, Dalaso. Pasak jo, tai didelis verslo miestas, kuriame netrūksta pramogų vietų, muziejų, kino teatrų. Vietiniai gyventojai yra pamišę dėl amerikietiško futbolo, mėgsta žiūrėti ir krepšinio rungtynes.
I. Reddishas yra kilęs iš Šiaurės Karolinos valstijos. Ten taip pat labai populiarus sportas – ypač beisbolas bei krepšinis. Nors Šiaurės Karolinoje gausu pramogauti skirtų vietų, tačiau pats amerikietis gyvena užmiestyje, todėl turi daugiau galimybių mėgautis ramybe.
Iš Prancūzijos atvykęs M. Mayaki įsikūręs šalies pietuose esančiame Pajūrio La Seno mieste. Šią vietovę itin mėgsta turistai, nes ten beveik visada šviečia saulė ir yra gana šilta. Tiesa, pasak sportininko, tai – gana brangi vieta tiek gyventi, tiek atostogauti.
Vilkaviškyje apsistojusius užsieniečius tenkina visos sudarytos sąlygos. Kai kurie iš jų pripažįsta, kad norėtųsi daugiau laisvalaikio praleidimo galimybių, tačiau dėl to pernelyg nesuka galvos.
„Čia atvykome žaisti krepšinį, o tai – svarbiausia. Mūsų sirgaliai – neįtikėtini. Jie išties supranta krepšinį, audringai palaiko „Perlo“ komandą. Nors žaidžiame mažoje salėje, tačiau sirgaliai neretai mus priverčia jaustis tarsi rungtyniautume didelėje arenoje“, – stebėjosi A. Ene.
Jam antrino ir I. Reddishas, kurio teigimu, europiečiai krepšinio fanai yra daug emocingesni nei amerikiečiai, o tai sportininkams – itin svarbu.
Gyvendami Vilkaviškyje legionieriai spėjo susipažinti ir su lietuviška virtuve – ragavo cepelinų, šaltibarščių, bulvinių blynų. Labiausiai Augustinui patinka mūsų kavinėse siūlomi blynai su kumpiu ir sūriu. Kai jų būna valgiaraštyje, sportininkas visada užsisako bent po dvi porcijas. Tuo tarpu M. Mayaki mėgaujasi lietuviškomis sriubomis, o I. Reddishas mielai ragauja daugelį maisto produktų, tačiau iki šiol nesupranta, kaip lietuviai gali valgyti bulvinius blynus. Jam šis patiekalas nelabai patinka.
Kol oras buvo šiltesnis, A. Ene ir I. Reddishą dažnai buvo galima pamatyti vaikščiojančius Vilkaviškio gatvėmis. Sportininkai stengėsi pažinti mūsų miestą, bendrauti su vietiniais žmonėmis.
„Pastebėjau, kad vilkaviškiečiai dažnai būna paskendę savo reikaluose ir ne visada pastebi, kas vyksta aplink. Visgi ne vienas žmogus mums labai padėjo apsiprasti. Jau prieš atvykdamas į Vilkaviškį žinojau, kad tai – mažas miestas. Čia – labai jauku, daug žalumos. Aišku, sniegas dabar visa tai paslėpė“, – šypsojosi I. Reddishas.
Tiek jam, tiek kitiems užsieniečiams netikėtai atslinkęs šaltukas tapo tikru iššūkiu. Sportininkai teigė dabar retai kur einantys iš savo viešbučio kambarių, po varžybų ar treniruočių jie mieliau lieka namuose ir žaidžia kompiuterinius žaidimus, žiūri filmus ar klausosi muzikos.
„Galbūt kažkiek rizikavome su legionieriais, bet manome, kad ne veltui. Visi jie draugiški, nestokojantys motyvacijos tobulėti. Užsieniečiai neraginami kiekvieną rytą ateina į sporto salę, stengiasi tobulinti savo įgūdžius. Labai laukiame po traumos grįžtančio I. Reddisho. Savo žaidimu jis turėtų džiuginti mūsų sirgalius“, – neabejojo „Perlo“ sporto direktorius Justas Bagurskis.
...
Publikuota: 2022-12-05 10:52:20
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|