|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mūsų rajone
Gausesnio derliaus teks palaukti: Vido Šimkaus sodintiems riešutmedžiams dar tik treji metai.Autoriaus nuotr. Andrius GRYGELAITIS
Prieš keletą metų V. Šimkus Bartninkuose įsigijo seną apleistą sodybą bei aplink ją besidriekiančių žemės plotų. Auginti javus ar rapsus dirva nebuvo labai tinkama, todėl vyrui teko sukti galvą, kaip ją kitaip būtų galima išnaudoti. Kaip tik tuo metu ūkininko žentas Mindaugas pasiūlė pasodinti graikinių riešutmedžių. Netrukus sodinukais buvo apsodintas 3 ha plotas. Kadangi graikiniai riešutai sodinami 10 metrų atstumu vienas nuo kito, į hektarą pasodinama 100 medelių. Šių metų pavasarį graikinių riešutų plotai padidėjo hektaru, o kitą pavasarį žadama pasodinti dar 100 medelių. V. Šimkus teigė, jog tikslas yra šia kultūra užsodinti 6 ha plotą. „Šiemet pirmieji riešutai jau davė šiokį tokį derlių, tačiau dar labai menką. Užteko tik paragauti. Paprastai jie didžiausią naudą ima duoti septintais ar aštuntais metais. Tuomet nuo vieno medelio galima priskinti iki 50 kilogramų riešutų“, – sakė V. Šimkus. Apie produkcijos realizavimą vyras teigė kol kas pernelyg negalvojantis. Jis svarstė, kad riešutus greičiausiai vis tiek teks pardavinėti didmeniniu būdu. Graikiniai riešutai ūkininką sužavėjo dėl ne itin sudėtingos priežiūros, sąlyginai nedidelių investicijų bei galimai nemažos naudos. Šimto medelių kaina siekia apie 2 tūkstančius eurų. Graikiniai riešutai įprastai sodinami į pievelėje iškastą maždaug 60 centimetrų gylio duobę. Prieš tai į ją būtina įdėti kompostinių trąšų bei granuliuoto galvijų mėšlo. Augančių medelių priežiūra nėra sudėtinga. Būtina keletą kartų per vasarą nušienauti pievą, kad žolė neužstelbtų sodinukų, ir pasirūpinti, jog prie jų neprieitų laukiniai gyvūnai. Paskanauti medelių itin mėgsta stirnos. Dėl šios priežasties V. Šimkus visus graikinius riešutus „apvilko“ specialiu tinkleliu. Ateityje vyras planuoja laukus aptverti tvora. „Bandėme medelius ištepti specialiais tepalais, tačiau šie nelabai padėjo. Girdėjau, kad laukinius gyvūnus atbaido avių vilnos kvapas. Galbūt reikės išbandyti ir šį metodą“, – svarstė pašnekovas. Ūkininkauti V. Šimkus pradėjo maždaug 1994 m., galutinai suirus kolūkiams. Iš pradžių vyras turėjo 12 ha žemės, augino karvių bei kiaulių. Šiandien jo šeimos valdomi plotai – nepalyginamai didesni. Jie užima maždaug 400 ha. Čia auga javai bei rapsai. Dar visai neseniai vyras augino ir daugiau nei 30 ha cukrinių runkelių, tačiau prieš ketverius metus jų atsisakė. Didžiausią įtaką tokiam sprendimui padarė nukritusi produkcijos supirkimo kaina. „Runkelius veždavau į Marijampolės cukraus fabriką. Per ilgus metus buvo įvairių situacijų. Net dėl man priklausančių pinigų teko kreiptis į teismą. Laimei, tuomet viskas išsisprendė. Kol kas nesigailiu, kad daugiau neauginu runkelių. Būdavo, kad visus darbus laukuose baigdavome jau po Naujųjų metų. Dabar ruduo daug ramesnis. Visgi namuose dar stovi cukrinių runkelių nuėmimo bei pakrovimo technika, tad galbūt kažkada vėl imsiu auginti šiuos šakniavaisius“, – galimybės neatmetė pašnekovas. Viena, ką jis tvirtai žino, – kad niekada negrįš prie gyvulininkystės. Žemdirbys teigė, kad maždaug prieš 15 metų priimtas sprendimas atsisakyti karvių ir kiaulių buvo vienas geriausių sprendimų gyvenime. Pasak jo, gyvuliams reikėdavo skirti nemažai laiko, o tai stabdė ūkio progresą. Šiuo metu V. Šimkus jau yra baigęs beveik visus darbus ūkyje, tad gali daugiau laiko skirti savo pomėgiams, apgalvoti nuveiktus darbus, planuoti naujus. Šis sezonas žemdirbiui buvo gana neblogas. Iš hektaro žieminių kviečių vidutiniškai prikulta 6 t, o rapsų – 3, 8 t. Didžiąją dalį nukultos produkcijos vyras pardavė per javapjūtę, tačiau dar maždaug 300 t kviečių stovi namuose esančiame sandėlyje. Juos ketinama parduoti prieš pat Naujuosius metus. Tikimasi, kad kainos tada bus aukštesnės nei dabar. Artimiausiu metu ūkininkas ketina visiškai pereiti prie neariminės žemdirbystės. Jis teigė, kad tai ne tik turėtų palengvinti darbus, bet ir padėtų sutaupyti šiek tiek lėšų bei pagerinti derliaus rezultatus. Būtent dėl to V. Šimkus svarsto įsigyti naują sėjamąją. „Norėtųsi ateityje pasistatyti ir grūdų saugojimo bokštus su džiovykla. Kartais per javapjūtę dėl drėgmės patiriame įvairių nuoskaitų, todėl džiovykla padėtų to išvengti“, – svarstė pašnekovas. Dirbdamas žemę V. Šimkus per ilgus metus laukuose rado ne vieną istorinę vertę turintį daiktą. Galiausiai tai išaugo į pomėgį juos kolekcionuoti. Tiesa, ekspozicijos vyras dar neturi įsirengęs, tačiau svarsto tokią idėją. Tarp jo turimų sendaikčių galima pamatyti net tris akmens amžių menančius kirvukus, titnaginį peiliuką, keletą girnapusių bei kitų vertingų radinių. Galbūt vieną dieną visa tai bus eksponuojama Bartninkuose esančioje dar 1912 m. statytoje sodyboje – toje pačioje, prie kurios ir auga graikiniai riešutai. Vyras su šeima ketina ją restauruoti. „Norisi išlaikyti autentiką, tad sodybos renovacija vyksta labai lėtai. Kol kas viską darome patys. Jau suremontavome seną verandą. Aišku, patys visko tikrai nepajėgsime. Pavyzdžiui, vargu ar pavyktų atnaujinti seną molinį ūkinį pastatą. Čia jau reikės profesionalų pagalbos. Per karą šį pastatą kiaurai peršovė tanko sviedinys. Dar ir dabar puikiai matosi žymė“, – pasakojo V. Šimkus. Jis teigė, kad didžiausia svajonė – šią seną sodybą paversti panašia į Basanavičynę. Greičiausiai tam prireiks ne vienų metų, tačiau juk nieko nėra neįmanomo. Publikuota: 2022-10-24 08:06:16 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Motinos dieną jauna šeima pasitinka su triguba laime * Kraštiečiai užsienyje: „Nenukirskime medžiui šaknų“ * Savaime gimstančios kolekcijos vilkaviškietei kelia azartą Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|