|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Apžėlusi užtvankos šachta, suklypęs lieptelis – vaizdas liudija, kad Rusijos pusėje įrenginių niekas neprižiūri.
Eglė MIČIULIENĖ
Kybartų seniūnijoje esanti Matlaukio užtvanka nerimą kelia tiek gyventojams, tiek valdžios atstovams. Praėjusią savaitę šį klausimą aptarti į Vilkaviškį buvo suvažiavę specialistai iš Kauno bei Vilniaus.
Siūlė išleisti Lietuvos pusėje
Dėl nesaugiai atrodančių Matlaukio užtvankos įrenginių per daugelį metų sušauktas jau ne vienas pasitarimas, tartasi ir rajono, ir valstybiniu, o kažkada – ir tarpvalstybiniu lygmeniu, nes dalis užtvankos įrenginių yra Rusijoje, Kaliningrado srityje. Deja, kaip tik dėl šios priežasties jokių konkrečių veiksmų ir nebuvo imtasi, o pastaruoju metu dėl karo Ukrainoje situacija visai komplikavosi.
Matydami neprižiūrimus įrenginius – apžėlusią Rusijos pusėje esančią užtvankos šachtą, į šoną pasvirusį surūdijusį tiltelį – nerimauja vietiniai gyventojai. Į redakciją paskambinęs kybartietis pasakojo buvęs Matlaukyje pažvejoti, ir pamatytas vaizdas jį gerokai išgąsdino.
„Internetinėje „Santakoje“ perskaičiau straipsnį, kad užtvanka vadinama tiksinčia bomba. Taip ir yra, bet matau, kad niekas ir toliau nieko nedaro. Tiktai laiko klausimas, kada įvyks nelaimė – o kad ji įvyks, tai akivaizdu. Viskas bus nuplauta“, – kalbėjo vyras.
Kybartietis svarstė, kad galbūt tvenkinio vandenį būtų galima po truputį išleisti į Lietuvos pusę per siurblinę, kuria laukams laistyti kažkada naudojosi kolūkiečiai.
„Bet tuo galbūt labai nesuinteresuoti ūkininkai, kurie išleidimo vietoje dabar cisternomis ima vandenį?“ – klausė vyras.
Sukvietė ekspertus
Taip sutapo, kad kaip tik tą dieną, kai sulaukėme kybartiečio skambučio, aptarti užtvankos problemos susirinko rajono Savivaldybės sukviesta komisija.
Ji buvo sudaryta, kai Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija dėl Matlaukyje susidariusios pavojingos situacijos raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją.
Į komisiją, kuri praėjusią savaitę važiavo apžiūrėti probleminės užtvankos, buvo pakviesta ne tik keletas rajono Savivaldybės specialistų, bet ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkas Vitas Damulevičius, Žemės ir nekilnojamojo turto politikos departamento Melioracijos ir infrastuktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė bei šio skyriaus vyr. specialistė Loreta Grigaitienė, VĮ Valstybės žemės fondo projektų vadovas Donatas Zubrus, taip pat Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos viceprezidentas Vilimantas Vaičiukynas.
Ekspertai apžiūrėjo Lietuvos pusėje esančius užtvankos hidrotechninius statinius ir patvirtino, kad užtvankos būklė nėra gera, tačiau vis dėlto ne tokia tragiška, kaip galvota iš pradžių.
Didelio pavojaus nekelia
Žurnalistų pakalbintas komisijos narys VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas V. Damulevičius teigė, jog šiuo metu labai didelio pavojaus žmonėms užtvanka nekelia.
„Pati damba yra stabili, jos elementų būklė – gera. Problemų galbūt kelia perteklinio vandens pralaida, kurios dalis yra Rusijos pusėje, bet bijau, kad susitarti su Rusija ir pralaidą suremontuoti nepavyks. Pats lieptelis potvynio grėsmės nesukelia. O sukrypęs jis dėl to, kad kolonas, ant kurių yra pritvirtintas, pavasarį pastumdė ledai. Pagal tvenkinio naudojimo taisykles, prieš potvynį tiek apie pralaidą, tiek apie kolonas reikia apipjaustyti ledus, bet to padaryta nebuvo, – aiškino V. Damulevičius.
Anot eksperto, kilus grėsmei vandens lygį iš tiesų būtų galima pažeminti per minėtą vandens paėmimo vietą, buvusią siurblinę. Tačiau tam pirmiausiai reikėtų atlikti remontą ir vamzdžius nukreipti į drenažinį griovį, jį prieš tai išvalius. Grioviu vanduo išbėgtų į upę, nepadarydamas žalos pievoms ar kitoms kultūroms.
Laukia komisijos išvadų
Vis dėlto, mokslininko nuomone, net ir kilus avarijai didelės grėsmės nebūtų, nes upelis, pakraščiai apaugę krūmais, o visi augalai, akmenys, krūmai sudaro paviršiaus šiurkštumą ir dėl jo potvynio banga silpnėja. Todėl išsiliejęs vandens srautas rimto pavojaus žmonėms nesukeltų.
V. Damulevičius tikisi, jog komisijos nariai artimiausiu metu prieis konsensusą ir bendrą statinio įvertinimą pateiks Savivaldybei.
Komisijos narė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė priminė, jog norint pažeminti vandens lygį reikėtų kalbėti ir su Rusijos atstovais, o tai šiuo metu greičiausiai neįmanoma. Vis dėlto kokių konkrečiai priemonių reikėtų imtis, kad avarijos būtų išvengta, bus sprendžiama tik gavus oficialų komisijos atsakymą.
„Tad dabar laukiame mokslininkų išvadų. O ar kažką įgyvendinti būsime pajėgūs – kol kas sunku pasakyti“, – kalbėjo L. Grygelaitienė.
Kybartų seniūnijoje esanti Matlaukio užtvanka nerimą kelia tiek gyventojams, tiek valdžios atstovams. Praėjusią savaitę šį klausimą aptarti į Vilkaviškį buvo suvažiavę specialistai iš Kauno bei Vilniaus. |
Dėl nesaugiai atrodančių Matlaukio užtvankos įrenginių per daugelį metų sušauktas jau ne vienas pasitarimas, tartasi ir rajono, ir valstybiniu, o kažkada – ir tarpvalstybiniu lygmeniu, nes dalis užtvankos įrenginių yra Rusijoje, Kaliningrado srityje. Deja, kaip tik dėl šios priežasties jokių konkrečių veiksmų ir nebuvo imtasi, o pastaruoju metu dėl karo Ukrainoje situacija visai komplikavosi.
Matydami neprižiūrimus įrenginius – apžėlusią Rusijos pusėje esančią užtvankos šachtą, į šoną pasvirusį surūdijusį tiltelį – nerimauja vietiniai gyventojai. Į redakciją paskambinęs kybartietis pasakojo buvęs Matlaukyje pažvejoti, ir pamatytas vaizdas jį gerokai išgąsdino.
„Internetinėje „Santakoje“ perskaičiau straipsnį, kad užtvanka vadinama tiksinčia bomba. Taip ir yra, bet matau, kad niekas ir toliau nieko nedaro. Tiktai laiko klausimas, kada įvyks nelaimė – o kad ji įvyks, tai akivaizdu. Viskas bus nuplauta“, – kalbėjo vyras.
Kybartietis svarstė, kad galbūt tvenkinio vandenį būtų galima po truputį išleisti į Lietuvos pusę per siurblinę, kuria laukams laistyti kažkada naudojosi kolūkiečiai.
„Bet tuo galbūt labai nesuinteresuoti ūkininkai, kurie išleidimo vietoje dabar cisternomis ima vandenį?“ – klausė vyras.
Taip sutapo, kad kaip tik tą dieną, kai sulaukėme kybartiečio skambučio, aptarti užtvankos problemos susirinko rajono Savivaldybės sukviesta komisija.
Ji buvo sudaryta, kai Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija dėl Matlaukyje susidariusios pavojingos situacijos raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją.
Į komisiją, kuri praėjusią savaitę važiavo apžiūrėti probleminės užtvankos, buvo pakviesta ne tik keletas rajono Savivaldybės specialistų, bet ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkas Vitas Damulevičius, Žemės ir nekilnojamojo turto politikos departamento Melioracijos ir infrastuktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė bei šio skyriaus vyr. specialistė Loreta Grigaitienė, VĮ Valstybės žemės fondo projektų vadovas Donatas Zubrus, taip pat Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos viceprezidentas Vilimantas Vaičiukynas.
Ekspertai apžiūrėjo Lietuvos pusėje esančius užtvankos hidrotechninius statinius ir patvirtino, kad užtvankos būklė nėra gera, tačiau vis dėlto ne tokia tragiška, kaip galvota iš pradžių.
Žurnalistų pakalbintas komisijos narys VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas V. Damulevičius teigė, jog šiuo metu labai didelio pavojaus žmonėms užtvanka nekelia.
„Pati damba yra stabili, jos elementų būklė – gera. Problemų galbūt kelia perteklinio vandens pralaida, kurios dalis yra Rusijos pusėje, bet bijau, kad susitarti su Rusija ir pralaidą suremontuoti nepavyks. Pats lieptelis potvynio grėsmės nesukelia. O sukrypęs jis dėl to, kad kolonas, ant kurių yra pritvirtintas, pavasarį pastumdė ledai. Pagal tvenkinio naudojimo taisykles, prieš potvynį tiek apie pralaidą, tiek apie kolonas reikia apipjaustyti ledus, bet to padaryta nebuvo, – aiškino V. Damulevičius.
Anot eksperto, kilus grėsmei vandens lygį iš tiesų būtų galima pažeminti per minėtą vandens paėmimo vietą, buvusią siurblinę. Tačiau tam pirmiausiai reikėtų atlikti remontą ir vamzdžius nukreipti į drenažinį griovį, jį prieš tai išvalius. Grioviu vanduo išbėgtų į upę, nepadarydamas žalos pievoms ar kitoms kultūroms.
Vis dėlto, mokslininko nuomone, net ir kilus avarijai didelės grėsmės nebūtų, nes upelis, pakraščiai apaugę krūmais, o visi augalai, akmenys, krūmai sudaro paviršiaus šiurkštumą ir dėl jo potvynio banga silpnėja. Todėl išsiliejęs vandens srautas rimto pavojaus žmonėms nesukeltų.
V. Damulevičius tikisi, jog komisijos nariai artimiausiu metu prieis konsensusą ir bendrą statinio įvertinimą pateiks Savivaldybei.
Komisijos narė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė priminė, jog norint pažeminti vandens lygį reikėtų kalbėti ir su Rusijos atstovais, o tai šiuo metu greičiausiai neįmanoma. Vis dėlto kokių konkrečiai priemonių reikėtų imtis, kad avarijos būtų išvengta, bus sprendžiama tik gavus oficialų komisijos atsakymą.
„Tad dabar laukiame mokslininkų išvadų. O ar kažką įgyvendinti būsime pajėgūs – kol kas sunku pasakyti“, – kalbėjo L. Grygelaitienė.
Publikuota: 2022-10-20 11:30:35
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Motinos dieną jauna šeima pasitinka su triguba laime * Kraštiečiai užsienyje: „Nenukirskime medžiui šaknų“
* Savaime gimstančios kolekcijos vilkaviškietei kelia azartą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|