|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-10-20 08:06
|
|
|
Vilkaviškio girininkas Regimantas Valaitis sakė, jog drebulyne iškirstos biržės greičiausiai atžels savaime.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Gyventojai negali ramiai žiūrėti į kertamus miškus. Tačiau miškininkai sako, kad medžiai, kaip ir žmonės, nėra amžini.
Skauda širdį bežiūrint
„Negaliu to matyti – skauda širdis. Kalbu apie, mano manymu, per žiaurų Pracapolės miško kirtimą Klausučių seniūnijoje, netoli Teiberių kaimo. Tai, ką stebime jau daugiau kaip dvi savaites, man, mano šeimos nariams ir draugams atrodo siaubingai, sukrautos medienos stirtos iš tolo kelia šiurpą. Nejau galima taip naikinti miškus, žaliuosius mūsų plaučius? Suprantu, kad malkinė mediena yra aktualu, ypač šiemet, bet abejoju, ar tos malkos apskritai lieka Lietuvoje“, – tokiu emocingu laišku į redakciją kreipėsi rajono gyventoja Janina.
Medienos stirtos, kaip moteris ir sakė, tikrai šviečia iš tolo. Vienas ant kito suguldyti drebulių kamienai matosi nuo pagrindinio kelio Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis.
Gyventojai dėl kertamo miško kreipėsi ne tik į spaudą, bet ir į girininkiją, netgi iškvietė policiją. Tačiau ir atvykę pareigūnai niekuo padėti negalėjo: Pracapolės medžiai kertami nepažeidžiant įstatymų.
Daugiausiai – drebulės
Vilkaviškio girininkas Regimantas Valaitis sakė, kad šioje teritorijoje miškas – valstybinis. Girininkijos duomenimis, bendras viso Pracapolės miško plotas yra apie 90 hektarų.
Šiemet Pracapolėje buvo numatyta išpjauti keturias biržes, kurių bendras plotas – 8, 6 ha, t. y. beveik 10 proc. miško.
Pagrindiniai šiame plote augantys medžiai – drebulės, yra šiek tiek alksnių, beržų.
„Suprantu, žmonėms medžių gaila. Bet taip nebūna, kad valstybinis miškas būtų kertamas nelegaliai. Tiesiog ateina laikas ir medžius reikia kirsti, jie savo amžių jau nugyveno. Ta moteris skambino ir man, siūliau jai pažiūrėti, ką pjauname, – tai jau supuvusios drebulės“, – sakė girininkas.
Jau perbrendusios
Pagal Lietuvoje galiojančias Miško kirtimų taisykles, kiekvienai medžių rūšiai yra nustatomas tam tikras minimalus medžių kirtimo amžius metais. Kiekvienas medis brandą pasiekia skirtingu laiku. Pavyzdžiui, ąžuolynui reikia 121 metų, kad jį galėtum kirsti.
„Drebulės brandos amžių pasiekia 41 metų, o tos, kurias mes dabar kertame, yra 75-erių. Jos jau perbrendusios. Pažiūrėkite į tą sukrautą medieną: matosi, kad ji jau supuvusi“, – kalbėjo R. Valaitis.
Miškininkas rodė ir stirtos pradžioje sukrautus atrinktus sveikus beržų bei juodalksnių rąstus, tačiau jų, lyginant su visa pakelėje sukrauta mediena, – labai mažai.
R. Valaitis priminė, kad plotus, kuriuos reikia kirsti, renkasi ne girininkija ar urėdija. Aplinkos ministerija patvirtina kirtimo apimtis, miškotvarkos įmonė sudaro planus dešimčiai metų, suprojektuoja biržes ir pagal tai visoje Lietuvoje kertami brandūs medynai.
Kaip teigė girininkas, iškirtus biržes yra numatytas šliejimo laikas, todėl 6–7 metus miške kiti plotai nepjaunami, nevykdoma jokia veikla. Iškirstos biržės atsodinamos arba paliekamos atželti savaime. Jei po trejų metų darydami inventorizaciją miškininkai mato, kad miškas atžėlė nepakankamai, tada medžių sodinama papildomai.
Į užsienį neišveš
R. Valaitis patvirtino, kad Pracapolės miško mediena liks Lietuvoje ir į užsienį tikrai nebus išvežta: tiesiog malkinė mediena neeksportuojama.
„Mes šias drebules parduodame ir malkoms, bet mažai kas jas perka, nes kainos – didelės. Be to, kiti nenori drebulės, nes ji nėra kaitri. Tačiau, mano nuomone, drebulinės malkos yra puikios, jomis kūrenant nereikia valyti dūmtraukių. O didžioji dalis šios malkinės medienos bus išvežta į „Ikea“, iš jos bus daromos skiedros baldų plokštėms. Daugiau nieko iš tokių rąstų nepadarysi. Jei būtų sveiki – tai dar tiktų ir kitiems gaminiams“, – sakė girininkas.
Miškininkas norėjo nuraminti ir tuos, kurie bijo, kad iškirtus mišką namus praras ten buvusi gyvūnija.
„Žvėrys ir paukščiai daug labiau mėgsta jaunuolynus, krūmynus – jie gyvena ten, kur tanku, galima pasislėpti ir yra maisto. Brandžiame miške gyvybės daug mažiau, nes ten viskas atvira, todėl žvėrys per tokius medynus tik praeina, bet juose negyvena“, – tvirtino R. Valaitis.
Gyventojai negali ramiai žiūrėti į kertamus miškus. Tačiau miškininkai sako, kad medžiai, kaip ir žmonės, nėra amžini. |
„Negaliu to matyti – skauda širdis. Kalbu apie, mano manymu, per žiaurų Pracapolės miško kirtimą Klausučių seniūnijoje, netoli Teiberių kaimo. Tai, ką stebime jau daugiau kaip dvi savaites, man, mano šeimos nariams ir draugams atrodo siaubingai, sukrautos medienos stirtos iš tolo kelia šiurpą. Nejau galima taip naikinti miškus, žaliuosius mūsų plaučius? Suprantu, kad malkinė mediena yra aktualu, ypač šiemet, bet abejoju, ar tos malkos apskritai lieka Lietuvoje“, – tokiu emocingu laišku į redakciją kreipėsi rajono gyventoja Janina.
Medienos stirtos, kaip moteris ir sakė, tikrai šviečia iš tolo. Vienas ant kito suguldyti drebulių kamienai matosi nuo pagrindinio kelio Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis.
Gyventojai dėl kertamo miško kreipėsi ne tik į spaudą, bet ir į girininkiją, netgi iškvietė policiją. Tačiau ir atvykę pareigūnai niekuo padėti negalėjo: Pracapolės medžiai kertami nepažeidžiant įstatymų.
Vilkaviškio girininkas Regimantas Valaitis sakė, kad šioje teritorijoje miškas – valstybinis. Girininkijos duomenimis, bendras viso Pracapolės miško plotas yra apie 90 hektarų.
Šiemet Pracapolėje buvo numatyta išpjauti keturias biržes, kurių bendras plotas – 8, 6 ha, t. y. beveik 10 proc. miško.
Pagrindiniai šiame plote augantys medžiai – drebulės, yra šiek tiek alksnių, beržų.
„Suprantu, žmonėms medžių gaila. Bet taip nebūna, kad valstybinis miškas būtų kertamas nelegaliai. Tiesiog ateina laikas ir medžius reikia kirsti, jie savo amžių jau nugyveno. Ta moteris skambino ir man, siūliau jai pažiūrėti, ką pjauname, – tai jau supuvusios drebulės“, – sakė girininkas.
Pagal Lietuvoje galiojančias Miško kirtimų taisykles, kiekvienai medžių rūšiai yra nustatomas tam tikras minimalus medžių kirtimo amžius metais. Kiekvienas medis brandą pasiekia skirtingu laiku. Pavyzdžiui, ąžuolynui reikia 121 metų, kad jį galėtum kirsti.
„Drebulės brandos amžių pasiekia 41 metų, o tos, kurias mes dabar kertame, yra 75-erių. Jos jau perbrendusios. Pažiūrėkite į tą sukrautą medieną: matosi, kad ji jau supuvusi“, – kalbėjo R. Valaitis.
Miškininkas rodė ir stirtos pradžioje sukrautus atrinktus sveikus beržų bei juodalksnių rąstus, tačiau jų, lyginant su visa pakelėje sukrauta mediena, – labai mažai.
R. Valaitis priminė, kad plotus, kuriuos reikia kirsti, renkasi ne girininkija ar urėdija. Aplinkos ministerija patvirtina kirtimo apimtis, miškotvarkos įmonė sudaro planus dešimčiai metų, suprojektuoja biržes ir pagal tai visoje Lietuvoje kertami brandūs medynai.
Kaip teigė girininkas, iškirtus biržes yra numatytas šliejimo laikas, todėl 6–7 metus miške kiti plotai nepjaunami, nevykdoma jokia veikla. Iškirstos biržės atsodinamos arba paliekamos atželti savaime. Jei po trejų metų darydami inventorizaciją miškininkai mato, kad miškas atžėlė nepakankamai, tada medžių sodinama papildomai.
R. Valaitis patvirtino, kad Pracapolės miško mediena liks Lietuvoje ir į užsienį tikrai nebus išvežta: tiesiog malkinė mediena neeksportuojama.
„Mes šias drebules parduodame ir malkoms, bet mažai kas jas perka, nes kainos – didelės. Be to, kiti nenori drebulės, nes ji nėra kaitri. Tačiau, mano nuomone, drebulinės malkos yra puikios, jomis kūrenant nereikia valyti dūmtraukių. O didžioji dalis šios malkinės medienos bus išvežta į „Ikea“, iš jos bus daromos skiedros baldų plokštėms. Daugiau nieko iš tokių rąstų nepadarysi. Jei būtų sveiki – tai dar tiktų ir kitiems gaminiams“, – sakė girininkas.
Miškininkas norėjo nuraminti ir tuos, kurie bijo, kad iškirtus mišką namus praras ten buvusi gyvūnija.
„Žvėrys ir paukščiai daug labiau mėgsta jaunuolynus, krūmynus – jie gyvena ten, kur tanku, galima pasislėpti ir yra maisto. Brandžiame miške gyvybės daug mažiau, nes ten viskas atvira, todėl žvėrys per tokius medynus tik praeina, bet juose negyvena“, – tvirtino R. Valaitis.
Galerija: Pracapolė
Publikuota: 2022-10-20 08:06:14
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|