|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-09-26 16:13
|
|
|
Jokūbą (kairėje) ir Jorį groti akordeonu paskatino Vilkaviškio muzikos mokykloje dirbanti močiutė Liucija Bindokienė.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Vilkaviškio muzikos mokyklos akordeono mokytoja Liucija Bindokienė išugdė ne vieną muzikantų kartą. Pedagogės pėdomis seka ir jos vaikai bei anūkai.
Paveldėjo meilę muzikai
Už tai, kad tapo mokytoja, L. Bindokienė labiausiai yra dėkinga savo tėčiui Vytautui. Jis pats norėjo groti akordeonu, tačiau pokario metais tam paprasčiausiai neturėjo galimybių. Būtent dėl to vyras savo dukrą labai skatino mokytis groti, nupirko jai pirmąjį nedidelį 40-ies bosų raudoną akordeoną. Šis instrumentas L. Bindokienę ir privertė pamilti muziką.
„Pati esu baigusi Vilkaviškio muzikos mokyklą, o po studijų Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje grįžau į gimtinę. Šiemet mokytojos kėdėje pasitikau jau 42-ąjį rugsėjį“, – sakė pedagogė.
Iš J. Bindokienės meilę muzikai paveldėjo ir vaikai bei anūkai. Jos dukros Aušrinė ir Dovilė yra baigusios fortepijono specialybes, o sūnus Andrius mokėsi groti akordeonu. Tiesa, su muzika savo gyvenimą šiuo metu iš dalies sieja tik Dovilė, kuri dirba garso režisiere.
Visi L. Bindokienės anūkai taip pat labai muzikalūs. Vilniuje gyvenanti Elzė neseniai pabaigė fortepijono programą, o jos brolis Mikas ne pirmus metus groja akordeonu. Šį muzikos instrumentą puikiai valdo ir Vilkaviškyje gyvenantys dar du L. Bindokienės anūkai Jokūbas bei Joris.
„Turiu dar vieną anūkėlę – Luką. Bet jai dar tik metukai. Kol kas ji groja barškučiais“, – juokėsi pašnekovė.
Šeimos koncertai
Keturi vyresnieji L. Bindokienės anūkai – labai artimi. Nepaisant to, kad gyvena skirtinguose miestuose, jie itin daug laiko būna kartu, nuolat bendrauja. Visas vasaras ketvertukas stengiasi leisti pas močiutę.
Matydama tvirtą anūkų ryšį ir žinodama jų atsidavimą muzikai, L. Bindokienė praėjusiais metais prieš šv. Kalėdas sugalvojo juos sujungti į muzikinį kvartetą ir namiškiams padaryti staigmeną – parengti koncertinę programą.
„Iš pradžių repetavome nuotoliniu būdu, o prasidėjus rudens atostogoms susirinkome į Vilkaviškį. Paruošėme keletą kūrinių, kuriuos vėliau sugrojome prie kalėdinės eglutės. Buvo visiems smagu – ir koncertuojantiems, ir žiūrovams“, – pasakojo L. Bindokienė.
Pirmą kartą ji anūkų pasirodymą stebėjo iš šalies, o kai šiemet per šv. Velykas namiškiams buvo surengtas antrasis koncertas, prie jaunųjų muzikantų prisijungė ir pati pedagogė. Ji teigė, jog ir šiais metais per didžiąsias šventes šeimos rate greičiausiai vyks dar vienas pasirodymas.
„Būtų smagu visiems kartu pasirodyti ir platesnei auditorijai. Aišku, tam reikėtų gerai pasiruošti. Tikrai neužtektų vienos repeticijos. Įprastai net ir po ilgo negrojimo įgūdžiai netrunka sugrįžti. Mes juokaujame, kad pirštai turi atmintį“, – kalbėjo Jokūbas Bindokas.
Smagiausia – orkestre
Jokūbas ir Joris Bindokai pripažįsta, kad jei ne močiutė, jie vargu ar būtų atradę akordeoną. Tiesa, dabar be šio instrumento broliai neįsivaizduoja savo gyvenimo.
Jie mėgsta groti ir kartu, ir atskirai. Berniukai taip pat priklauso kvartetui, kuriame kartu su jais muzikuoja vilkaviškiečiai Kajus Karasevičius bei Emilis Žilinskas. Jokūbas ir Joris groja ir Vilkaviškio muzikos mokyklos akordeonų orkestre, kuriam nuo 2004-ųjų vadovauja jų močiutė.
„Orkestre groti – smagiausia. Čia kartais padarytas klaidas gali užmaskuoti kiti. Pamenu, kaip per repeticijas viena šalia manęs sėdėjusi mergaitė nuolat klydo, tačiau per koncertą būtent aš padariau klaidų, o ji sugrojo idealiai. Klausytojai to tikriausiai nepastebėjo. Grojant duete ar kvartete – didesnė atsakomybė“, – teigė Jokūbas Bindokas.
Tiek jis, tiek brolis teigė nejaučiantys jokio diskomforto dėl to, kad muzikos mokykloje juos moko močiutė. Tiesa, abu vaikinai pripažino, kad prieš močiutę jaučia šiek tiek didesnę atsakomybę nei prieš kitus mokytojus.
„Širdis džiaugiasi, kai stebiu anūkus grojančius akordeonu. Iš pradžių buvau laiminga vien dėl to, kad galėdavau su jais mokykloje susitikti dažniau, tačiau dabar, kai matau jų pasiektus rezultatus, esu dar laimingesnė“, – šypsojosi L. Bindokienė.
Nedaug akordeonistų
J. Bindokienė jau 18 metų vadovauja Vilkaviškio muzikos mokyklos akordeonų orkestrui. Šis kolektyvas yra nuolatinis įvairių rajono bei šalies festivalių ir muzikos švenčių dalyvis.
Orkestras vienija 13 narių. Pasak pedagogės, visi jie – nuostabūs muzikantai. Tiesa, pastaraisiais metais pritraukti naujokų į kolektyvą tampa vis sunkiau.
„Šiemet apskritai į akordeono specialybę neįstojo nė vienas mokinys. Pastaruoju metu visi renkasi groti fortepijonu, gitara ar būgnais, taip pat šokti. Gaila, kad susiklostė tokios tendencijos. Labai tikiuosi, jog viskas pasikeis ir akordeonas vėl taps populiariu instrumentu“, – vylėsi L. Bindokienė.
Anot jos, akordeonistams didžiulę žalą padarė COVID-19 pandemija, per kurią repeticijos vyko nuotoliniu būdu. Nors iš pradžių atrodė, kad viskas juda gana sklandžiai, tačiau tik vėl sugrįžus į klases pasimatė atsiradusios spragos.
„Su kai kuriais mokytis groti vėl teko kone nuo pradžių. Be to, vaikai mokykloje ėmė jaustis ne taip drąsiai, kaip iki tol. Jie ėmė mažiau kalbėtis tarpusavyje, dar labiau įniko į savo telefonus. Apskritai, dabartinė jaunų žmonių karta – uždaresnė, rečiau bendraujanti. Pamenu, kaip sunkiai šiemet įkalbinėjau mokinius vykti į akordeonistų sąskrydį Veisiejuose. Aišku, kai jau nuvažiavome ten, visi buvo be galo laimingi, tačiau į priekį dauguma keliavo be didelio entuziazmo“, – pastebėjimais dalijosi pedagogė.
Jos vadovaujamų muzikantų pasirodymai dažniausiai vyksta rajono mokyklose bei darželiuose, kai kuriose suaugusiųjų įstaigose.
Vilkaviškio muzikos mokyklos akordeonų orkestras bendradarbiauja su dar septynių šalies mokyklų atstovais, su kuriais rengia bendrus koncertus. Jų pasirodymus galima išvysti Marijampolėje, Alytuje, Kaune ir kai kuriuose kituose šalies miestuose.
„Svajoju bendrą mūsų koncertą surengti per artimiausią Vilkaviškio miesto šventę. Reikia kraštiečius pratinti prie akordeono muzikos“, – šypsojosi pašnekovė.
Vilkaviškio muzikos mokyklos akordeono mokytoja Liucija Bindokienė išugdė ne vieną muzikantų kartą. Pedagogės pėdomis seka ir jos vaikai bei anūkai. |
Paveldėjo meilę muzikai
Už tai, kad tapo mokytoja, L. Bindokienė labiausiai yra dėkinga savo tėčiui Vytautui. Jis pats norėjo groti akordeonu, tačiau pokario metais tam paprasčiausiai neturėjo galimybių. Būtent dėl to vyras savo dukrą labai skatino mokytis groti, nupirko jai pirmąjį nedidelį 40-ies bosų raudoną akordeoną. Šis instrumentas L. Bindokienę ir privertė pamilti muziką.
„Pati esu baigusi Vilkaviškio muzikos mokyklą, o po studijų Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje grįžau į gimtinę. Šiemet mokytojos kėdėje pasitikau jau 42-ąjį rugsėjį“, – sakė pedagogė.
Iš J. Bindokienės meilę muzikai paveldėjo ir vaikai bei anūkai. Jos dukros Aušrinė ir Dovilė yra baigusios fortepijono specialybes, o sūnus Andrius mokėsi groti akordeonu. Tiesa, su muzika savo gyvenimą šiuo metu iš dalies sieja tik Dovilė, kuri dirba garso režisiere.
Visi L. Bindokienės anūkai taip pat labai muzikalūs. Vilniuje gyvenanti Elzė neseniai pabaigė fortepijono programą, o jos brolis Mikas ne pirmus metus groja akordeonu. Šį muzikos instrumentą puikiai valdo ir Vilkaviškyje gyvenantys dar du L. Bindokienės anūkai Jokūbas bei Joris.
„Turiu dar vieną anūkėlę – Luką. Bet jai dar tik metukai. Kol kas ji groja barškučiais“, – juokėsi pašnekovė.
Šeimos koncertai
Keturi vyresnieji L. Bindokienės anūkai – labai artimi. Nepaisant to, kad gyvena skirtinguose miestuose, jie itin daug laiko būna kartu, nuolat bendrauja. Visas vasaras ketvertukas stengiasi leisti pas močiutę.
Matydama tvirtą anūkų ryšį ir žinodama jų atsidavimą muzikai, L. Bindokienė praėjusiais metais prieš šv. Kalėdas sugalvojo juos sujungti į muzikinį kvartetą ir namiškiams padaryti staigmeną – parengti koncertinę programą.
„Iš pradžių repetavome nuotoliniu būdu, o prasidėjus rudens atostogoms susirinkome į Vilkaviškį. Paruošėme keletą kūrinių, kuriuos vėliau sugrojome prie kalėdinės eglutės. Buvo visiems smagu – ir koncertuojantiems, ir žiūrovams“, – pasakojo L. Bindokienė.
Pirmą kartą ji anūkų pasirodymą stebėjo iš šalies, o kai šiemet per šv. Velykas namiškiams buvo surengtas antrasis koncertas, prie jaunųjų muzikantų prisijungė ir pati pedagogė. Ji teigė, jog ir šiais metais per didžiąsias šventes šeimos rate greičiausiai vyks dar vienas pasirodymas.
„Būtų smagu visiems kartu pasirodyti ir platesnei auditorijai. Aišku, tam reikėtų gerai pasiruošti. Tikrai neužtektų vienos repeticijos. Įprastai net ir po ilgo negrojimo įgūdžiai netrunka sugrįžti. Mes juokaujame, kad pirštai turi atmintį“, – kalbėjo Jokūbas Bindokas.
Smagiausia – orkestre
Jokūbas ir Joris Bindokai pripažįsta, kad jei ne močiutė, jie vargu ar būtų atradę akordeoną. Tiesa, dabar be šio instrumento broliai neįsivaizduoja savo gyvenimo.
Jie mėgsta groti ir kartu, ir atskirai. Berniukai taip pat priklauso kvartetui, kuriame kartu su jais muzikuoja vilkaviškiečiai Kajus Karasevičius bei Emilis Žilinskas. Jokūbas ir Joris groja ir Vilkaviškio muzikos mokyklos akordeonų orkestre, kuriam nuo 2004-ųjų vadovauja jų močiutė.
„Orkestre groti – smagiausia. Čia kartais padarytas klaidas gali užmaskuoti kiti. Pamenu, kaip per repeticijas viena šalia manęs sėdėjusi mergaitė nuolat klydo, tačiau per koncertą būtent aš padariau klaidų, o ji sugrojo idealiai. Klausytojai to tikriausiai nepastebėjo. Grojant duete ar kvartete – didesnė atsakomybė“, – teigė Jokūbas Bindokas.
Tiek jis, tiek brolis teigė nejaučiantys jokio diskomforto dėl to, kad muzikos mokykloje juos moko močiutė. Tiesa, abu vaikinai pripažino, kad prieš močiutę jaučia šiek tiek didesnę atsakomybę nei prieš kitus mokytojus.
„Širdis džiaugiasi, kai stebiu anūkus grojančius akordeonu. Iš pradžių buvau laiminga vien dėl to, kad galėdavau su jais mokykloje susitikti dažniau, tačiau dabar, kai matau jų pasiektus rezultatus, esu dar laimingesnė“, – šypsojosi L. Bindokienė.
Nedaug akordeonistų
J. Bindokienė jau 18 metų vadovauja Vilkaviškio muzikos mokyklos akordeonų orkestrui. Šis kolektyvas yra nuolatinis įvairių rajono bei šalies festivalių ir muzikos švenčių dalyvis.
Orkestras vienija 13 narių. Pasak pedagogės, visi jie – nuostabūs muzikantai. Tiesa, pastaraisiais metais pritraukti naujokų į kolektyvą tampa vis sunkiau.
„Šiemet apskritai į akordeono specialybę neįstojo nė vienas mokinys. Pastaruoju metu visi renkasi groti fortepijonu, gitara ar būgnais, taip pat šokti. Gaila, kad susiklostė tokios tendencijos. Labai tikiuosi, jog viskas pasikeis ir akordeonas vėl taps populiariu instrumentu“, – vylėsi L. Bindokienė.
Anot jos, akordeonistams didžiulę žalą padarė COVID-19 pandemija, per kurią repeticijos vyko nuotoliniu būdu. Nors iš pradžių atrodė, kad viskas juda gana sklandžiai, tačiau tik vėl sugrįžus į klases pasimatė atsiradusios spragos.
„Su kai kuriais mokytis groti vėl teko kone nuo pradžių. Be to, vaikai mokykloje ėmė jaustis ne taip drąsiai, kaip iki tol. Jie ėmė mažiau kalbėtis tarpusavyje, dar labiau įniko į savo telefonus. Apskritai, dabartinė jaunų žmonių karta – uždaresnė, rečiau bendraujanti. Pamenu, kaip sunkiai šiemet įkalbinėjau mokinius vykti į akordeonistų sąskrydį Veisiejuose. Aišku, kai jau nuvažiavome ten, visi buvo be galo laimingi, tačiau į priekį dauguma keliavo be didelio entuziazmo“, – pastebėjimais dalijosi pedagogė.
Jos vadovaujamų muzikantų pasirodymai dažniausiai vyksta rajono mokyklose bei darželiuose, kai kuriose suaugusiųjų įstaigose.
Vilkaviškio muzikos mokyklos akordeonų orkestras bendradarbiauja su dar septynių šalies mokyklų atstovais, su kuriais rengia bendrus koncertus. Jų pasirodymus galima išvysti Marijampolėje, Alytuje, Kaune ir kai kuriuose kituose šalies miestuose.
„Svajoju bendrą mūsų koncertą surengti per artimiausią Vilkaviškio miesto šventę. Reikia kraštiečius pratinti prie akordeono muzikos“, – šypsojosi pašnekovė.
Publikuota: 2022-09-26 16:13:57
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|