|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-06-12 08:31
|
|
|
V.Kralikauskas rodė Mobiliųjų telefonų techninio centro atsiųstą nuotrauką, kurioje aiškiai matyti telefone prasidėjęs oksidacijos procesas.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Šiemet Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Marijampolės poskyryje jau užregistruota septyniolika skundų. Dar daugiau inspektoriai sulaukia skambučių telefonu, prašymų tik pakonsultuoti.
Maždaug du trečdaliai inspekcijos gaunamų vartotojų skundų būna pagrįsti ir išsprendžiami vartotojo naudai.
Nepatenkinti išvadomis
Pastaruoju metu Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai žmonės daugiausiai skundžiasi dėl mobiliųjų telefonų.
Paprastai klientai nesutinka su garantinio aptarnavimo įstaigų išvadomis.
– Jose dažniausiai įrašoma, jog telefonas sugedo dėl mechaninių pažeidimų arba korozijos nuo drėgmės. Ne visada, bet dažnai tokios išvados pakartotinio tyrimo metu pasitvirtina, – aiškino Marijampolės poskyrio viršininkė Rūta Bagušinskienė.
Inspektorius Valdas Kralikauskas teigė, kad drėgmė telefone atsiranda ne tik jį apliejus ar įmetus į skystį. Patys pardavėjai turėtų paaiškinti, kad ta pati bėda gali kilti ir nuo vidinio koncentrato, atsirandančio dėl temperatūrų skirtumo.
– Instrukcijose yra parašyta, kad telefono negalima naudoti lyjant, smarkiai šąlant, reikia saugoti nuo temperatūros pokyčio ir kt., – aiškino V.Kralikauskas.
R.Bagušinskienė teigė, jog panašių skundų dėl telefonų prieš keletą metų sulaukdavo vieno kito, o pastaruoju metu jie labai padažnėjo.
Galbūt tokių gedimų pasitaikydavo ir anksčiau, tik žmonės niekur nesiskųsdavo.
Tačiau galima daryti prielaidą, kad norint vartotojui pateikti patrauklų, bet kuo mažesnės savikainos daiktą, jo neįmanoma ir nesistengiama pagaminti „amžino“.
Jaučia moralinę skriaudą
Kartais pardavėjai sutinka grąžinti pinigus už paslaugą ar gaminį, bet klientams to negana.
Vienas kybartietis į inspekciją kreipėsi dėl Vilkaviškyje įsigyto nekokybiško diktofono.
– Po gautos išvados, kad prietaisas tikrai blogai įrašinėja, įmonė iškart sutiko grąžinti pinigus, netgi nusiuntė žmogui tai patvirtinantį raštą. Bet pirkėjas pasitaikė pretenzingas ir pareikalavo pinigus jam atsiųsti į Kybartus. Tačiau mes negalime įmonei nurodinėti, kokiu būdu reikia sumokėti pinigus. Mes nustatome, kokybiška ar nekokybiška yra prekė, o pinigų „neišmušinėjame“, – juokėsi R.Bagušinskienė.
Buvo viena klientė, kuri skundėsi dėl valykloje sugadinto palto. Po cheminio valymo jis liko nebenešiotinas – taip susitraukė, kad kyšojo pamušalas. Moteris iš savininko pareikalavo 800 litų, šis pasiūlė tik 500 litų. Klientė su tokiu pasiūlymu nesutiko. Inspekcija šiuo atveju daugiau pagelbėti negalėjo, nes moteris neturėjo jokio kvito, prieš kiek metų ir už kokią sumą paltas pirktas, kiek laiko dėvėtas. Beliko vienas kelias – kreiptis į teismą. Vis dėlto problema buvo išspręsta: klientė ir valyklos savininkas susiderėjo dėl abiem priimtinos 600 litų sumos.
– Tačiau ta moteris labiausiai džiaugėsi ne dėl pinigų, o dėl to, kad savininkas jos atsiprašė, – pasakojo R.Bagušinskienė.
Neskaito instrukcijos
Neretai daiktą įsigiję žmonės pradeda juo naudotis net neatsivertę instrukcijos. O netvarkingai prižiūrima aparatūra gali sugesti.
Į Ne maisto produktų inspekciją vienas pilietis kreipėsi dėl sugedusios žoliapjovės. Vyriškis teigė, jog aparatu naudojosi taisyklingai, todėl variklis sugedo dėl gamintojų kaltės.
Tačiau nusiuntus aparatą patikrinti specialistams, paaiškėjo, kad žoliapjovės variklis sugedo dėl per mažo tepimo. Instrukcijoje buvo aiškiai nurodyta, kokios alyvos ir kiek reikia pilti, o pirkėjas šiuos nurodymus pažeidė.
Kitas skundas buvo išspręstas vartotojo naudai. Moteris nusipirko brangius, kelis šimtus litų kainavusius batus, bet nė dviejų mėnesių nepanešiojus atšoko viršutinis odos sluoksnis.
Laboratorijoje konstatuota, kad tai – gamybos brokas, ir moteriai buvo grąžinti pinigai. Bet galimas daiktas, kad bateliai „neištvėrė“ atšiauresnio Lietuvos klimato ir netvarkingų šaligatvių. O prie batų, kaip žinia, dėvėjimo instrukcijos nebūna.
Tenka sukti galvą
Pasitaiko ir neįprastų skundų, kuriuos norint išspręsti inspektoriams tenka gerokai pasukti galvą.
Pavyzdžiui, vienas žmogus pareikalavo pardavėjų pakeisti orkaitės stiklą. Esą, atlenkus dureles, sutrūko jų išorinis stiklas.
– Grūdintas stiklas iškart subiro. Kaip tokiu atveju nustatyti, ar tai buvo mechaninis pažeidimas, ar vienas iš retų atvejų, kai atsilaisvinus kokiems nors tvirtinimo elementams jis galėjo sutrūkti savaime? – klausė V.Kralikauskas.
Vis dėlto firma kliento reikalavimą išpildė ir orkaitę sutvarkė, nes nepateikė jokių įrodymų, kad stiklas pats negalėjo sutrūkti.
Šiuo metu pradėtas nagrinėti skundas dėl žinomos firmos pagamintos brangios elektrinės kaitlentės. Klientė į inspekciją kreipėsi dėl dėmių, vis atsirandančių ant vienos kaitvietės. Pardavėjai neatsisako gaminį pakeisti, bet nori gauti konkrečius įrodymus, kad tai – ne paties kliento, o gamintojo kaltė. Šis atvejis – pirmas inspekcijos darbo
praktikoje.
Nesirūpina patys
Specialistai dar kartą priminė, jog vartotojai turi būti atidūs, patys aktyviai rūpintis savo teisėmis.
Jei užsisakote statybų ar kitokias paslaugas, reikėtų pasirašyti sutartis su jų atlikėjais. Skundai dėl statybų medžiagų ir darbų broko pagal dažnumą užima antrą vietą Ne maisto produktų inspekcijos darbe. Klientai skundžiasi, kad drėksta nauji langai, klaiposi durys ir pan. Tiesa, Marijampolėje šie skundai smulkiau netiriami, jie persiunčiami Kauno arba Vilniaus skyriams.
Daugėja baldų užsakymų individualiai dirbančiose įmonėse. Žmogus iš gamintojo turi reikalauti brėžinių su baldo matmenimis, spalvos, apdailos nurodymais. Taip pat pasirašyti sutartį, kurioje turi būti nurodyta, koks baldas ir per kiek laiko bus padarytas (didesnės įmonės, pasak inspektorių, taip ir daro). Jokių dokumentų neturint įrodyti kieno nors kaltę bus labai sunku.
A.Bagušinskienė pasakojo, kaip viena moteris už blogai pagamintus baldus sumokėjo mažiau, nei priklausė, ir meistrai, esą, ją ėmė terorizuoti skambučiais. Tačiau klientė baldus užsisakinėjo su meistrais bendraudama tik telefonu. „Žinoma, jokių sutarčių ir brėžinių ji neturėjo. Kaip tokiu atveju žmogui padėti?“ – stebėjosi R.Bagušinskienė.
Čekį vis dar pamiršta
Pareigūnai priminė, jog, pagal naują Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, žmogus į pardavėjus su pretenzijomis turi kreiptis raštu, o pardavėjas per dešimt dienų turi pateikti atsakymą. Jeigu jis neatsakė, vadinasi, pažeidė procedūrą ir jau vien tuo yra kaltas.
Elementariausias dalykas, ką nuolat vartotojams primena inspektoriai – kad perkant daugiau pinigų kainuojantį daiktą visuomet reikia saugoti čekį. Žmonės šioje srityje jau labiau apsišvietę, daugelis žino, kad nusipirkę nekokybišką gaminį ar paslaugą gali kreiptis į jų teises ginančią įstaigą. Tačiau neretas dar pamiršta, jog neturėdamas prekės ar paslaugos įsigijimą liudijančio dokumento savo tiesą galės įrodinėti nebent teisme.
Šiemet Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Marijampolės poskyryje jau užregistruota septyniolika skundų. Dar daugiau inspektoriai sulaukia skambučių telefonu, prašymų tik pakonsultuoti. |
Maždaug du trečdaliai inspekcijos gaunamų vartotojų skundų būna pagrįsti ir išsprendžiami vartotojo naudai.
Pastaruoju metu Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai žmonės daugiausiai skundžiasi dėl mobiliųjų telefonų.
Paprastai klientai nesutinka su garantinio aptarnavimo įstaigų išvadomis.
– Jose dažniausiai įrašoma, jog telefonas sugedo dėl mechaninių pažeidimų arba korozijos nuo drėgmės. Ne visada, bet dažnai tokios išvados pakartotinio tyrimo metu pasitvirtina, – aiškino Marijampolės poskyrio viršininkė Rūta Bagušinskienė.
Inspektorius Valdas Kralikauskas teigė, kad drėgmė telefone atsiranda ne tik jį apliejus ar įmetus į skystį. Patys pardavėjai turėtų paaiškinti, kad ta pati bėda gali kilti ir nuo vidinio koncentrato, atsirandančio dėl temperatūrų skirtumo.
– Instrukcijose yra parašyta, kad telefono negalima naudoti lyjant, smarkiai šąlant, reikia saugoti nuo temperatūros pokyčio ir kt., – aiškino V.Kralikauskas.
R.Bagušinskienė teigė, jog panašių skundų dėl telefonų prieš keletą metų sulaukdavo vieno kito, o pastaruoju metu jie labai padažnėjo.
Galbūt tokių gedimų pasitaikydavo ir anksčiau, tik žmonės niekur nesiskųsdavo.
Tačiau galima daryti prielaidą, kad norint vartotojui pateikti patrauklų, bet kuo mažesnės savikainos daiktą, jo neįmanoma ir nesistengiama pagaminti „amžino“.
Kartais pardavėjai sutinka grąžinti pinigus už paslaugą ar gaminį, bet klientams to negana.
Vienas kybartietis į inspekciją kreipėsi dėl Vilkaviškyje įsigyto nekokybiško diktofono.
– Po gautos išvados, kad prietaisas tikrai blogai įrašinėja, įmonė iškart sutiko grąžinti pinigus, netgi nusiuntė žmogui tai patvirtinantį raštą. Bet pirkėjas pasitaikė pretenzingas ir pareikalavo pinigus jam atsiųsti į Kybartus. Tačiau mes negalime įmonei nurodinėti, kokiu būdu reikia sumokėti pinigus. Mes nustatome, kokybiška ar nekokybiška yra prekė, o pinigų „neišmušinėjame“, – juokėsi R.Bagušinskienė.
Buvo viena klientė, kuri skundėsi dėl valykloje sugadinto palto. Po cheminio valymo jis liko nebenešiotinas – taip susitraukė, kad kyšojo pamušalas. Moteris iš savininko pareikalavo 800 litų, šis pasiūlė tik 500 litų. Klientė su tokiu pasiūlymu nesutiko. Inspekcija šiuo atveju daugiau pagelbėti negalėjo, nes moteris neturėjo jokio kvito, prieš kiek metų ir už kokią sumą paltas pirktas, kiek laiko dėvėtas. Beliko vienas kelias – kreiptis į teismą. Vis dėlto problema buvo išspręsta: klientė ir valyklos savininkas susiderėjo dėl abiem priimtinos 600 litų sumos.
– Tačiau ta moteris labiausiai džiaugėsi ne dėl pinigų, o dėl to, kad savininkas jos atsiprašė, – pasakojo R.Bagušinskienė.
Neretai daiktą įsigiję žmonės pradeda juo naudotis net neatsivertę instrukcijos. O netvarkingai prižiūrima aparatūra gali sugesti.
Į Ne maisto produktų inspekciją vienas pilietis kreipėsi dėl sugedusios žoliapjovės. Vyriškis teigė, jog aparatu naudojosi taisyklingai, todėl variklis sugedo dėl gamintojų kaltės.
Tačiau nusiuntus aparatą patikrinti specialistams, paaiškėjo, kad žoliapjovės variklis sugedo dėl per mažo tepimo. Instrukcijoje buvo aiškiai nurodyta, kokios alyvos ir kiek reikia pilti, o pirkėjas šiuos nurodymus pažeidė.
Kitas skundas buvo išspręstas vartotojo naudai. Moteris nusipirko brangius, kelis šimtus litų kainavusius batus, bet nė dviejų mėnesių nepanešiojus atšoko viršutinis odos sluoksnis.
Laboratorijoje konstatuota, kad tai – gamybos brokas, ir moteriai buvo grąžinti pinigai. Bet galimas daiktas, kad bateliai „neištvėrė“ atšiauresnio Lietuvos klimato ir netvarkingų šaligatvių. O prie batų, kaip žinia, dėvėjimo instrukcijos nebūna.
Pasitaiko ir neįprastų skundų, kuriuos norint išspręsti inspektoriams tenka gerokai pasukti galvą.
Pavyzdžiui, vienas žmogus pareikalavo pardavėjų pakeisti orkaitės stiklą. Esą, atlenkus dureles, sutrūko jų išorinis stiklas.
– Grūdintas stiklas iškart subiro. Kaip tokiu atveju nustatyti, ar tai buvo mechaninis pažeidimas, ar vienas iš retų atvejų, kai atsilaisvinus kokiems nors tvirtinimo elementams jis galėjo sutrūkti savaime? – klausė V.Kralikauskas.
Vis dėlto firma kliento reikalavimą išpildė ir orkaitę sutvarkė, nes nepateikė jokių įrodymų, kad stiklas pats negalėjo sutrūkti.
Šiuo metu pradėtas nagrinėti skundas dėl žinomos firmos pagamintos brangios elektrinės kaitlentės. Klientė į inspekciją kreipėsi dėl dėmių, vis atsirandančių ant vienos kaitvietės. Pardavėjai neatsisako gaminį pakeisti, bet nori gauti konkrečius įrodymus, kad tai – ne paties kliento, o gamintojo kaltė. Šis atvejis – pirmas inspekcijos darbo praktikoje.
Specialistai dar kartą priminė, jog vartotojai turi būti atidūs, patys aktyviai rūpintis savo teisėmis.
Jei užsisakote statybų ar kitokias paslaugas, reikėtų pasirašyti sutartis su jų atlikėjais. Skundai dėl statybų medžiagų ir darbų broko pagal dažnumą užima antrą vietą Ne maisto produktų inspekcijos darbe. Klientai skundžiasi, kad drėksta nauji langai, klaiposi durys ir pan. Tiesa, Marijampolėje šie skundai smulkiau netiriami, jie persiunčiami Kauno arba Vilniaus skyriams.
Daugėja baldų užsakymų individualiai dirbančiose įmonėse. Žmogus iš gamintojo turi reikalauti brėžinių su baldo matmenimis, spalvos, apdailos nurodymais. Taip pat pasirašyti sutartį, kurioje turi būti nurodyta, koks baldas ir per kiek laiko bus padarytas (didesnės įmonės, pasak inspektorių, taip ir daro). Jokių dokumentų neturint įrodyti kieno nors kaltę bus labai sunku.
A.Bagušinskienė pasakojo, kaip viena moteris už blogai pagamintus baldus sumokėjo mažiau, nei priklausė, ir meistrai, esą, ją ėmė terorizuoti skambučiais. Tačiau klientė baldus užsisakinėjo su meistrais bendraudama tik telefonu. „Žinoma, jokių sutarčių ir brėžinių ji neturėjo. Kaip tokiu atveju žmogui padėti?“ – stebėjosi R.Bagušinskienė.
Pareigūnai priminė, jog, pagal naują Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, žmogus į pardavėjus su pretenzijomis turi kreiptis raštu, o pardavėjas per dešimt dienų turi pateikti atsakymą. Jeigu jis neatsakė, vadinasi, pažeidė procedūrą ir jau vien tuo yra kaltas.
Elementariausias dalykas, ką nuolat vartotojams primena inspektoriai – kad perkant daugiau pinigų kainuojantį daiktą visuomet reikia saugoti čekį. Žmonės šioje srityje jau labiau apsišvietę, daugelis žino, kad nusipirkę nekokybišką gaminį ar paslaugą gali kreiptis į jų teises ginančią įstaigą. Tačiau neretas dar pamiršta, jog neturėdamas prekės ar paslaugos įsigijimą liudijančio dokumento savo tiesą galės įrodinėti nebent teisme.
Publikuota: 2007-06-12 08:31:27
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|