|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kraštiečiai
|
|
|
Kasmet grįžęs į Lietuvą Marius Vilemaitis užsuka ir į gimtuosius Kybartus.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
JAV gyvenantis Marius Vilemaitis nepamiršta gimtųjų Kybartų. Vyras nuolat įvairiais būdais stengiasi padėti savo krašto žmonėms. Neseniai jo iniciatyva įkurta VšĮ „Kybartų jaunimas“ telks lėšas ir organizuos vaikams popamokinius užsiėmimus.
Dabar nevyktų
Dar tūkstantmečio pradžioje pabaigęs studijas M. Vilemaitis Vilniuje įsidarbino informacinių technologijų srityje. 2009 m. jis su žmona ir vos metukų sulaukusiu sūnumi ryžosi kardinaliems pokyčiams – susikrovė daiktus ir išvyko gyventi į JAV. Kaip pats Marius pasakojo, palikti tėvynę jį paskatino tikrai ne svetur gaunamas atlyginimas, o paprasčiausias noras tobulėti. Tuo metu Lietuvoje dar nebuvo tiek galimybių, kiek yra dabar. Vyras svarstė, kad jei šiandien reikėtų priimti sprendimą išvykti, jis greičiausiai būtų priešingas.
Daugiau nei dešimtmetį kitoje Atlanto vandenyno pusėje gyvenantis kybartietis apie grįžimą į gimtinę jau negalvoja. Pagrindinė to priežastis – pernelyg giliai vaikų įleistos šaknys.
Nepaisant visko, į Lietuvą Marius su žmona ir dviem sūnumis grįžta kiekvienais metais. Jie čia lanko gimines, draugus, vaikus leidžia į vietines stovyklas.
„Norisi, kad sūnūs lietuvių kalbą ir kultūrą pajustų ne tik mūsų šeimos viduje. Jiems čia labai patinka, abu vaikai kiekvienais metais laukia kelionės į Lietuvą“, – teigė M. Vilemaitis.
Išlaikyti lietuvybę būnant toli nuo gimtinės Mariui yra labai svarbu. Būtent todėl jo vyresnysis sūnus anksčiau savaitgaliais lankė lietuvišką mokyklą, o pastaruosius trejus metus nuotoliniu būdu mokosi Vilniaus Ozo gimnazijoje, klauso privačių lietuvių kalbos pamokų.
Prireikė penkmečio
Prisitaikyti prie JAV kultūros Mariui su šeima prireikė maždaug penkerių metų. Vyras džiaugėsi, kad jo darbas yra labai palankus, o informacinių technologijų sritį jis vadino tarptautine profesija.
„Į kitą šalį išvykusiems mokytojams, gydytojams ar teisininkams tikrai būtų daug sunkiau. Jiems reikėtų viską pradėti kone nuo pradžių, nepakaktų vien mokėti kalbą. Mano profesijos atstovų kalba visame pasaulyje yra vienoda. Ir tai tikrai nėra raketų mokslas. Juk 2 kart 2 visada bus 4, o tai užrašyti programavimo kalba tikrai gali visi“, – kalbėjo M. Vilemaitis.
JAV kybartietį Marių Vilemaitį itin sužavėjo ten vyraujantis bendruomeniškumas. Pasak jo, mažesni Amerikos miesteliai daugiausiai ir laikosi ant stiprių bendruomenių pečių. Kraštietis pasakojo, jog už Atlanto pakankamai įprasta, kad vietinė bendruomenė išlaiko savanorystės pagrindais dirbančius ugniagesius, paramedikus, svariai prisideda prie bibliotekų ar mokyklų gyvavimo.
„JAV įsitraukimas į bendruomenes yra visiškai kitoks nei Lietuvoje. Ypač tai jaučiama švietimo srityje.
Pavyzdžiui, vyriausiojo mano sūnaus mokykla yra stipri iš dalies dėl to, kad tėvai labai įsitraukę į jos veiklą. Būtent tėvai organizuoja nemažą dalį vaikų popamokinių užsiėmimų. Tarp daugybės tėvų visuomet atsiranda savo srities profesionalų, kurie tikrai gali padėti ugdyti vaikus. Tarkime, vieno iš mūsų mokyklos vaikų tėtis buvo mokslininkas, kuriam priklauso bent du patentuoti robotikos srities išradimai. Būta ir sporto profesionalų, ir kitų sričių atstovų.
Būtent tokie tėvai labiausiai ir gali sudominti vaikus. Mokyklai pasamdyti tokio lygio specialistus kainuotų labai brangiai, o pasitelkiant bendruomeniškumą jų paslaugos yra nemokamos. Tai skamba kaip suvalkietiška svajonė“, – juokėsi pašnekovas.
Padėjo medikams
Pats Marius gyvendamas Amerikoje taip pat stengiasi kiek gali prisidėti prie neatlygintinų veiklų. Pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos įkarštyje jis po darbo namuose turimu 3D spausdintuvu vietiniams medikams gamino apsauginius skydelius.
„Tuo metu dėl didelės nežinomybės situacija buvo tikrai labai įtempta. Dauguma mūsų turėjome galimybę dirbti iš namų ir išvengti kontakto su žmonėmis, tačiau būtinųjų paslaugų darbuotojai privalėjo laikytis įprasto režimo. Norėdami apsaugoti šeimos narius jie neretai net negrįždavo į namus, o nakvodavo viešbučiuose. Šie žmonės buvo išsekę, pervargę. Iš pradžių svarsčiau padėti Lietuvos medikams, bet vėliau supratau, kad skydelių siuntimas į Lietuvą būtų užtrukęs mažiausiai dvi savaites. O tiek laukti nebuvo galima. Galiausiai Lietuvoje radau tokius pat savanorius entuziastus, kurie apsauginius skydelius gamino Lietuvos medikams. Sutariau, kad jie padarytų bent dalį reikalingų priemonių Kybartų bei Vilkaviškio medicinos darbuotojams, o pats nusprendžiau susikoncentruoti į pagalbą Amerikos medikams, policininkams ir slaugos namų darbuotojams“, – pasakojo pašnekovas.
Skatins jaunimą
Amerikoje išmoktus bendruomeniškumo principus Marius stengiasi perteikti ir savo gimtinėje. Būtent jo iniciatyva buvo išleistos dvi knygelės „Atostogos Kybartuose...“, o surinktos lėšos skirtos užklasiniams vaikų užsiėmimams.
Neseniai M. Vilemaitis įkūrė VšĮ „Kybartų jaunimas“, kuri stengsis vaikus sudominti naujausiomis technologijomis. Šią vasarą jau įvyko viena robotikos stovykla, į kurią susirinko 12 jaunųjų kybartiečių. Užsiėmimus vedė moksleivis Gražvydas Kivylius bei Kybartų „Saulės“ progimnazijos pedagogė Aldona Mateikienė. Stovyklos metu buvo kuriamas stilizuotas saulės žibintas, kuris jau rugsėjį turėtų papuošti „Saulės“ progimnazijos sieną.
Nuo šių mokslo metų „Saulės“ progimnazijoje turėtų pradėti veikti STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) užsiėmimai. Progimnazijos bei Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos ugdytiniams taip pat bus organizuojamos verslumo pamokos.
„Norime, kad veiklos tęstųsi ištisus metus. Nors prioritetus teiksime tiksliesiems ir technologijų mokslams, tačiau svarbiausias mūsų tikslas – vaikų užimtumas. Finansavimą šiems užsiėmimams bandysime surasti patys, tikrai nekonkuruosime su mokyklomis dėl tų pačių fondų lėšų. Kybartai turi daug šiam kraštui padėti pasiryžusių išeivių. Bandysiu juos sutelkti į vieną vietą. Tikiu, kad atsiras žmonių galinčių ir norinčių prisidėti prie vaikų ugdymo. Jau artimiausiu metu pradėsime telktinio finansavimo kampaniją, prie kurios prisidėti kviesime visus norinčiuosius. Ieškosime ir kitų finansavimo šaltinių“, – sakė VšĮ „Kybartų jaunimas“ įkūrėjas.
Kur dar kitur?
M. Vilemaitis viliasi, kad per artimiausius 2–3 metus jo sukurta viešoji įstaiga taps stabiliu, pastebimą naudą vaikų švietimui teikiančiu mechanizmu. Vyras siekia, kad kuo daugiau jaunuolių atrastų tikrąjį savo pašaukimą. Ir visai nėra svarbu, ar jie pasirinks su naujosiomis technologijomis susijusias specialybes, ar kitų krypčių studijas.
„Lietuvoje jau keičiasi ne tik gatvės, bet ir žmonių bendruomeniškumas. Pastebiu, kad gyventojai pradeda galvoti ne vien apie materialius dalykus. Pavyzdžiui, mane labai maloniai stebina, kaip žmonės noriai įsitraukia į paramos akcijas, tokias kaip „Vaikų svajonės“, prie kurios ir pats esu keletą kartų prisidėjęs. Džiugina tai, kaip lietuviai gausiai palaiko Ukrainą. Tikiu, kad idėja padėti Kybartų jaunimui irgi sulauks palaikymo“, – vylėsi kraštietis.
Paklaustas, kodėl jam, gyvenančiam toli nuo Lietuvos, svarbūs gimtieji Kybartai, Marius nedaugžodžiavo. Jo teigimu, kiekvienas turėtų jausti pagarbą savo šaknims.
„Esu iš Kybartų. Tai kur dar galėčiau koncentruoti savo dėmesį?“ – retoriškai klausė M. Vilemaitis.
JAV gyvenantis Marius Vilemaitis nepamiršta gimtųjų Kybartų. Vyras nuolat įvairiais būdais stengiasi padėti savo krašto žmonėms. Neseniai jo iniciatyva įkurta VšĮ „Kybartų jaunimas“ telks lėšas ir organizuos vaikams popamokinius užsiėmimus. |
Dar tūkstantmečio pradžioje pabaigęs studijas M. Vilemaitis Vilniuje įsidarbino informacinių technologijų srityje. 2009 m. jis su žmona ir vos metukų sulaukusiu sūnumi ryžosi kardinaliems pokyčiams – susikrovė daiktus ir išvyko gyventi į JAV. Kaip pats Marius pasakojo, palikti tėvynę jį paskatino tikrai ne svetur gaunamas atlyginimas, o paprasčiausias noras tobulėti. Tuo metu Lietuvoje dar nebuvo tiek galimybių, kiek yra dabar. Vyras svarstė, kad jei šiandien reikėtų priimti sprendimą išvykti, jis greičiausiai būtų priešingas.
Daugiau nei dešimtmetį kitoje Atlanto vandenyno pusėje gyvenantis kybartietis apie grįžimą į gimtinę jau negalvoja. Pagrindinė to priežastis – pernelyg giliai vaikų įleistos šaknys.
Nepaisant visko, į Lietuvą Marius su žmona ir dviem sūnumis grįžta kiekvienais metais. Jie čia lanko gimines, draugus, vaikus leidžia į vietines stovyklas.
„Norisi, kad sūnūs lietuvių kalbą ir kultūrą pajustų ne tik mūsų šeimos viduje. Jiems čia labai patinka, abu vaikai kiekvienais metais laukia kelionės į Lietuvą“, – teigė M. Vilemaitis.
Išlaikyti lietuvybę būnant toli nuo gimtinės Mariui yra labai svarbu. Būtent todėl jo vyresnysis sūnus anksčiau savaitgaliais lankė lietuvišką mokyklą, o pastaruosius trejus metus nuotoliniu būdu mokosi Vilniaus Ozo gimnazijoje, klauso privačių lietuvių kalbos pamokų.
Prisitaikyti prie JAV kultūros Mariui su šeima prireikė maždaug penkerių metų. Vyras džiaugėsi, kad jo darbas yra labai palankus, o informacinių technologijų sritį jis vadino tarptautine profesija.
„Į kitą šalį išvykusiems mokytojams, gydytojams ar teisininkams tikrai būtų daug sunkiau. Jiems reikėtų viską pradėti kone nuo pradžių, nepakaktų vien mokėti kalbą. Mano profesijos atstovų kalba visame pasaulyje yra vienoda. Ir tai tikrai nėra raketų mokslas. Juk 2 kart 2 visada bus 4, o tai užrašyti programavimo kalba tikrai gali visi“, – kalbėjo M. Vilemaitis.
JAV kybartietį Marių Vilemaitį itin sužavėjo ten vyraujantis bendruomeniškumas. Pasak jo, mažesni Amerikos miesteliai daugiausiai ir laikosi ant stiprių bendruomenių pečių. Kraštietis pasakojo, jog už Atlanto pakankamai įprasta, kad vietinė bendruomenė išlaiko savanorystės pagrindais dirbančius ugniagesius, paramedikus, svariai prisideda prie bibliotekų ar mokyklų gyvavimo.
„JAV įsitraukimas į bendruomenes yra visiškai kitoks nei Lietuvoje. Ypač tai jaučiama švietimo srityje.
Pavyzdžiui, vyriausiojo mano sūnaus mokykla yra stipri iš dalies dėl to, kad tėvai labai įsitraukę į jos veiklą. Būtent tėvai organizuoja nemažą dalį vaikų popamokinių užsiėmimų. Tarp daugybės tėvų visuomet atsiranda savo srities profesionalų, kurie tikrai gali padėti ugdyti vaikus. Tarkime, vieno iš mūsų mokyklos vaikų tėtis buvo mokslininkas, kuriam priklauso bent du patentuoti robotikos srities išradimai. Būta ir sporto profesionalų, ir kitų sričių atstovų.
Būtent tokie tėvai labiausiai ir gali sudominti vaikus. Mokyklai pasamdyti tokio lygio specialistus kainuotų labai brangiai, o pasitelkiant bendruomeniškumą jų paslaugos yra nemokamos. Tai skamba kaip suvalkietiška svajonė“, – juokėsi pašnekovas.
Pats Marius gyvendamas Amerikoje taip pat stengiasi kiek gali prisidėti prie neatlygintinų veiklų. Pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos įkarštyje jis po darbo namuose turimu 3D spausdintuvu vietiniams medikams gamino apsauginius skydelius.
„Tuo metu dėl didelės nežinomybės situacija buvo tikrai labai įtempta. Dauguma mūsų turėjome galimybę dirbti iš namų ir išvengti kontakto su žmonėmis, tačiau būtinųjų paslaugų darbuotojai privalėjo laikytis įprasto režimo. Norėdami apsaugoti šeimos narius jie neretai net negrįždavo į namus, o nakvodavo viešbučiuose. Šie žmonės buvo išsekę, pervargę. Iš pradžių svarsčiau padėti Lietuvos medikams, bet vėliau supratau, kad skydelių siuntimas į Lietuvą būtų užtrukęs mažiausiai dvi savaites. O tiek laukti nebuvo galima. Galiausiai Lietuvoje radau tokius pat savanorius entuziastus, kurie apsauginius skydelius gamino Lietuvos medikams. Sutariau, kad jie padarytų bent dalį reikalingų priemonių Kybartų bei Vilkaviškio medicinos darbuotojams, o pats nusprendžiau susikoncentruoti į pagalbą Amerikos medikams, policininkams ir slaugos namų darbuotojams“, – pasakojo pašnekovas.
Amerikoje išmoktus bendruomeniškumo principus Marius stengiasi perteikti ir savo gimtinėje. Būtent jo iniciatyva buvo išleistos dvi knygelės „Atostogos Kybartuose...“, o surinktos lėšos skirtos užklasiniams vaikų užsiėmimams.
Neseniai M. Vilemaitis įkūrė VšĮ „Kybartų jaunimas“, kuri stengsis vaikus sudominti naujausiomis technologijomis. Šią vasarą jau įvyko viena robotikos stovykla, į kurią susirinko 12 jaunųjų kybartiečių. Užsiėmimus vedė moksleivis Gražvydas Kivylius bei Kybartų „Saulės“ progimnazijos pedagogė Aldona Mateikienė. Stovyklos metu buvo kuriamas stilizuotas saulės žibintas, kuris jau rugsėjį turėtų papuošti „Saulės“ progimnazijos sieną.
Nuo šių mokslo metų „Saulės“ progimnazijoje turėtų pradėti veikti STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) užsiėmimai. Progimnazijos bei Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos ugdytiniams taip pat bus organizuojamos verslumo pamokos.
„Norime, kad veiklos tęstųsi ištisus metus. Nors prioritetus teiksime tiksliesiems ir technologijų mokslams, tačiau svarbiausias mūsų tikslas – vaikų užimtumas. Finansavimą šiems užsiėmimams bandysime surasti patys, tikrai nekonkuruosime su mokyklomis dėl tų pačių fondų lėšų. Kybartai turi daug šiam kraštui padėti pasiryžusių išeivių. Bandysiu juos sutelkti į vieną vietą. Tikiu, kad atsiras žmonių galinčių ir norinčių prisidėti prie vaikų ugdymo. Jau artimiausiu metu pradėsime telktinio finansavimo kampaniją, prie kurios prisidėti kviesime visus norinčiuosius. Ieškosime ir kitų finansavimo šaltinių“, – sakė VšĮ „Kybartų jaunimas“ įkūrėjas.
M. Vilemaitis viliasi, kad per artimiausius 2–3 metus jo sukurta viešoji įstaiga taps stabiliu, pastebimą naudą vaikų švietimui teikiančiu mechanizmu. Vyras siekia, kad kuo daugiau jaunuolių atrastų tikrąjį savo pašaukimą. Ir visai nėra svarbu, ar jie pasirinks su naujosiomis technologijomis susijusias specialybes, ar kitų krypčių studijas.
„Lietuvoje jau keičiasi ne tik gatvės, bet ir žmonių bendruomeniškumas. Pastebiu, kad gyventojai pradeda galvoti ne vien apie materialius dalykus. Pavyzdžiui, mane labai maloniai stebina, kaip žmonės noriai įsitraukia į paramos akcijas, tokias kaip „Vaikų svajonės“, prie kurios ir pats esu keletą kartų prisidėjęs. Džiugina tai, kaip lietuviai gausiai palaiko Ukrainą. Tikiu, kad idėja padėti Kybartų jaunimui irgi sulauks palaikymo“, – vylėsi kraštietis.
Paklaustas, kodėl jam, gyvenančiam toli nuo Lietuvos, svarbūs gimtieji Kybartai, Marius nedaugžodžiavo. Jo teigimu, kiekvienas turėtų jausti pagarbą savo šaknims.
„Esu iš Kybartų. Tai kur dar galėčiau koncentruoti savo dėmesį?“ – retoriškai klausė M. Vilemaitis.
Publikuota: 2022-09-07 08:07:15
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|