|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-08-25 16:27
|
|
|
Iš Vilkaviškio kilusio poeto Salio Šemerio (Saliamono Šmerausko) kapas senosiose Karklės kapinėse ant jūros kranto.
Autoriaus nuotr.
Tarp Klaipėdos ir Palangos stūkso jaukus Karklės vardu vadinamas kaimas. Čia tęsiasi lietuviška pajūrio dalis. Poilsiautojų vis dar neapgulta vieta vilioja ramybe bei tvarka. Dviračių ir pėsčiųjų takai driekiasi kelis kilometrus, nuveda prie garsiojo Olandų kepurės skardžio.
Karklėje, nedidelėje maisto prekių parduotuvėlėje, galima įsigyti vietinių žvejų pagautos ir išrūkytos žuvies. Gurmanai gali mėgautis kelių restoranų teikiamais pasiūlymais. O draustinyje vinguriuojantis pažintinis pušų takas – tikra atgaiva plaučiams ir sielai.
Žingsniuojant link paplūdimio, vos už kelių žingsnių nuo ošiančios jūros, stūkso amžinojo poilsio vieta – juoda metaline tvorele aptvertos nedidelės kapinės. Sakoma, kad ant jūros kranto esančiose kapinėse buvo laidojami senieji kuršiai – pagoniškos baltų genties žmonės. Manoma, kad čia pirmieji atgulė skenduoliai.
Ant paminklų iškalti vokiški vardai – Gertrūda, Gerhardas, Trūdė. Informaciniame stende rašoma, kad tai vienintelės kapinės Lietuvoje ant jūros kranto. Visi paminkluose užfiksuoti palaidojimai – XX amžiaus.
Pagal legendą, pasklidus žiniai apie 1854 m. Klaipėdoje kilusį gaisrą, grupelė vokiečių jaunuolių nusprendė savo darbu prisidėti prie miesto atstatymo. Iš Hamburgo burlaiviu išplaukė Klaipėdos miesto link. Visai netoli tikslo užklupo audra ir nuskandino jų laivą. Jūrai grąžinus skenduolius, jie buvo palaidoti dabartinių Karklės kapinaičių vietoje.
Vietiniai gyventojai tuo metu buvo laidojami kitose trejose Karklės kaimo kapinėse, o šiose ant jūros kranto pradėti laidoti tik XX amžiaus pradžioje.
Kadangi dauguma senųjų kapų yra evangelikų liuteronų, kasmet gegužės mėnesį čia švenčiama Kapinių diena. Po atviru dangumi aukojamos mišios už mirusiuosius.
Kapinėse palaidotas ir 1898 m. Vilkaviškyje gimęs poetas Salys Šemerys (Saliamonas Šmerauskas), vyresnės kartos lietuviams geriau žinomas kaip keturvėjininkų literatūros kūrėjas.
Prie Smetonos ilgus metus pedagogu dirbę uostamiestyje, vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą poetas persikėlė mokytojauti į Kybartus ir Vilkaviškį. Po karo galutinai apsigyveno uostamiestyje. S. Šemerys laikomas vienu iš buriavimo sporto pradininkų Lietuvoje. Mirė 1981 m.
Karklės kaimo pirmosios senosios kapinės įsikūrusios ant natūraliai susiformavusios kopos. Jos išsidėsčiusios Pajūrio regioninio parko draustinyje, XX amžiaus pradžioje vadintos Liepų amžinojo poilsio vieta. Čia yra išlikę XIX amžiuje gyvenusių Karklininkų kaimo gyventojų kapai. Tokios kapavietės buvo žymimos kaltais metaliniais kryžiais ir mediniais antkapiais – krikštais.
Šiose kapinėse vis dar galima laidoti mirusiuosius. Ant aukšto ir stataus skardžio įsikūrusioms kapinėms prieš 20 metų buvo iškilęs pavojus. Vietiniai pradėjo kalbėti, kad intensyviai jūros bangų skalaujama pakrantė išmeta į krantą mirusiųjų palaikus. Valdžia greitai susigriebė ir pradėjo tvirtinti bei taisyti statų pajūrio šlaitą. Šiuo metu jokio pavojaus amžinojo jūros ošimo prieglobstyje esančioms kapinėms nebėra.
Senasis Karklininkų kaimas šiandien tapęs puikia vieta ramybės ieškantiems turistams.
Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Tarp Klaipėdos ir Palangos stūkso jaukus Karklės vardu vadinamas kaimas. Čia tęsiasi lietuviška pajūrio dalis. Poilsiautojų vis dar neapgulta vieta vilioja ramybe bei tvarka. Dviračių ir pėsčiųjų takai driekiasi kelis kilometrus, nuveda prie garsiojo Olandų kepurės skardžio. |
Karklėje, nedidelėje maisto prekių parduotuvėlėje, galima įsigyti vietinių žvejų pagautos ir išrūkytos žuvies. Gurmanai gali mėgautis kelių restoranų teikiamais pasiūlymais. O draustinyje vinguriuojantis pažintinis pušų takas – tikra atgaiva plaučiams ir sielai.
Žingsniuojant link paplūdimio, vos už kelių žingsnių nuo ošiančios jūros, stūkso amžinojo poilsio vieta – juoda metaline tvorele aptvertos nedidelės kapinės. Sakoma, kad ant jūros kranto esančiose kapinėse buvo laidojami senieji kuršiai – pagoniškos baltų genties žmonės. Manoma, kad čia pirmieji atgulė skenduoliai.
Ant paminklų iškalti vokiški vardai – Gertrūda, Gerhardas, Trūdė. Informaciniame stende rašoma, kad tai vienintelės kapinės Lietuvoje ant jūros kranto. Visi paminkluose užfiksuoti palaidojimai – XX amžiaus.
Pagal legendą, pasklidus žiniai apie 1854 m. Klaipėdoje kilusį gaisrą, grupelė vokiečių jaunuolių nusprendė savo darbu prisidėti prie miesto atstatymo. Iš Hamburgo burlaiviu išplaukė Klaipėdos miesto link. Visai netoli tikslo užklupo audra ir nuskandino jų laivą. Jūrai grąžinus skenduolius, jie buvo palaidoti dabartinių Karklės kapinaičių vietoje.
Vietiniai gyventojai tuo metu buvo laidojami kitose trejose Karklės kaimo kapinėse, o šiose ant jūros kranto pradėti laidoti tik XX amžiaus pradžioje.
Kadangi dauguma senųjų kapų yra evangelikų liuteronų, kasmet gegužės mėnesį čia švenčiama Kapinių diena. Po atviru dangumi aukojamos mišios už mirusiuosius.
Kapinėse palaidotas ir 1898 m. Vilkaviškyje gimęs poetas Salys Šemerys (Saliamonas Šmerauskas), vyresnės kartos lietuviams geriau žinomas kaip keturvėjininkų literatūros kūrėjas.
Prie Smetonos ilgus metus pedagogu dirbę uostamiestyje, vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą poetas persikėlė mokytojauti į Kybartus ir Vilkaviškį. Po karo galutinai apsigyveno uostamiestyje. S. Šemerys laikomas vienu iš buriavimo sporto pradininkų Lietuvoje. Mirė 1981 m.
Karklės kaimo pirmosios senosios kapinės įsikūrusios ant natūraliai susiformavusios kopos. Jos išsidėsčiusios Pajūrio regioninio parko draustinyje, XX amžiaus pradžioje vadintos Liepų amžinojo poilsio vieta. Čia yra išlikę XIX amžiuje gyvenusių Karklininkų kaimo gyventojų kapai. Tokios kapavietės buvo žymimos kaltais metaliniais kryžiais ir mediniais antkapiais – krikštais.
Šiose kapinėse vis dar galima laidoti mirusiuosius. Ant aukšto ir stataus skardžio įsikūrusioms kapinėms prieš 20 metų buvo iškilęs pavojus. Vietiniai pradėjo kalbėti, kad intensyviai jūros bangų skalaujama pakrantė išmeta į krantą mirusiųjų palaikus. Valdžia greitai susigriebė ir pradėjo tvirtinti bei taisyti statų pajūrio šlaitą. Šiuo metu jokio pavojaus amžinojo jūros ošimo prieglobstyje esančioms kapinėms nebėra.
Senasis Karklininkų kaimas šiandien tapęs puikia vieta ramybės ieškantiems turistams.
Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Publikuota: 2022-08-25 16:27:58
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|