Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-05-12 15:59

---

Šventė „Diemedžiu žydėsiu“ sukvietė poetinio žodžio išsiilgusius Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos ir Vilkaviškio rajono literatų klubo „Seklyčia“ kūrėjus.

Ritos MITKUTĖS-MADDOCK nuotr.

„Tebūna jai atleista, nes ji labai mylėjo“, – ragino Salomėjai Nėriai skirtos eilės, nuskambėjusios poezijos šventėje „Diemedžiu žydėsiu“, kuri šeštadienį vyko prie buvusios gimnazijos, dabartinės Vilkaviškio viešosios bibliotekos. Čia mokėsi ir ši mūsų krašto poetė.

„Kur pažvelgsi – visur Salomėjos Nėries poezijos simboliai“, – kalbėjo įžvalgomis pasidalijusi Vilkaviškio rajono literatų klubo „Seklyčia“ vadovė Rasa Šlivinskienė, savo eiles taip pat paskyrusi poetei.

Simbolišką gretimai esančių žymenų – paminklo tremtiniams ir stogastulpio, skirto S. Nėriai atminti, – suderinamumą bei taikų sugyvenimą šalia vienas kito akcentavo gydytojas kūrėjas Bernardas Cicėnas. Tačiau jis poezijos šventėje pasirinko perskaityti savo eilėraštį, skirtą kitam meilės ir taikos šaukliui – monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui.

Panašūs motyvai skambėjo ir kitų savo kūrybą šventėje skaičiusių autorių – Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos ir Vilkaviškio rajono literatų klubo „Seklyčia“ kūrėjų – eilėse, skirtose Tėvynei, Motinai, Taikai, Gyvenimui ir, žinoma, Kalbai bei Laisvei apdainuoti, nes renginys vyko gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Margaraštę poezijos juostą išmoningai supynė Jovita ir Algimantas Grakavinai, pajevonietės Danguolė Protasevičienė, Rima Čiuprinskienė, marijampolietė Gema Galinienė. Tėvynės ilgesio subrandinta poetine mintimi pasidalijo iš ūkanotos Anglijos į gimtinę sugrįžęs Gražvydas Gavėnas. Susimąstyti apie dramatišką Salomėjos kelią, apie gyvenimo trapumą pakvietė mūsų kraštietė Aldona Murauskienė, savita, įstabia gaida šio pavasario nerimą išdainavo kaunietės Dalia Sakalauskienė, Aurika Navickienė, šakietė Rita Mockeliūnienė, o Aušra Kaminskienė iš Kazlų Rūdos padovanojo mums eilėraščius, atveriančius gyvenimo stebuklo paslaptį. Klausytojus savo eilėmis virš kasdienybės pakylėjo buvusių mokytojų Aldonos Maksvytienės, Vidos Vosylienės, Vaidutės Diržiuvienės metaforiška poezija, Romualdo Ivanausko, Antano Žilinsko vyriška lyrika.

Šviesiomis spalvomis renginyje nuskambėjusios eilės tarsi varžėsi su saulėje ir ryškiame pienių geltonyje paskendusia pavasario diena. Kartu su paukščių čiulbėjimu per pievą vilnijo talentingo saksofonininko Kęstučio Malskio atliekamų muzikos kūrinių melodijos.

„Kai visi uždainavo „Ir vienąkart, pavasari“, kai Jovita ir Algimantas Grakavinai prie stogastulpio pasodino savojoje sodyboje išaugintą diemedį, tarsi pajutome, kad Salomėja švenčia kartu su mumis. Juk jinai taip karštai troško palikti pasauliui „savo sielos pavasarį“, – po renginio kalbėjo Vilija Žalienė, kartu su J. Grakaviniene sudėliojusi ir įkūnijusi visą šventės „Diemedžiu žydėsiu“ mozaiką. – Abi ne kartą rašėme apie kerinčią diemedžio galią. Žiauraus karo veiksmų fone šiandien norime ryžtingai ištarti: „Svetimiesiems nepavyks nukirsti / Dievo medžio, saugomo tautos!“

„Santakos“ inf.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---