|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-05-02 16:18
|
|
|
Savo esė Gabija Krunkauskaitė Vytauto Didžiojo universitete pristatė iš tituluotų mokslininkų sudarytai komisijai.
Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas visos respublikos moksleivius buvo sukvietęs susirungti 2021–2022 mokslo metų esė konkurse „Religija ir mokslas: ar jie suderinami“. Šio konkurso prizininke tapo ir vilkaviškietė Gabija Krunkauskaitė.
Įvertinta antrąja vieta
Į konkursą užsiregistravo apie pusšimtis dalyvių, tačiau komisijai įvertinti buvo atsiųsta trys dešimtys kūrybinių darbų. Iš jų į finalą pateko 16 esė.
Prizininke buvo pripažinta ir vilkaviškietė Gabija Krunkauskaitė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos mokinė. Jos darbui – esė „Kaip atsirado pasaulis: ar mokslinis požiūris prieštarauja pasaulio sukūrimo teorijai“ – komisija skyrė antrąją vietą. Trijų prizinių vietų laimėtojoms padovanota trijų dienų kelionė į Oksfordo universitetą Jungtinėje Karalystėje. Gabija į Oksfordą keliaus su savo klasės auklėtoja ir tikybos mokytoja Egle Čiaučionaite.
Visi į finalą patekę konkurso dalyviai turėjo savo darbus „apginti“: per aštuonias minutes reikėjo pristatyti juos komisijai ir atsakyti į klausimus. Kaip ramiai ir įtikinamai komisijai, sudarytai iš tituluotų mokslininkų, savo esė pristatė ir argumentuotai į vertintojų klausimus atsakinėjo Gabija, nesunku įsitikinti patiems. Jos pasirodymą galutiniame konkurso etape Kauno Vytauto Didžiojo universitete galima peržiūrėti „YouTube“ paskyroje „Respublikinis esė konkursas: Religija ir mokslas: ar jie suderinami?“, I dalis (1:14:21– 1:35:40).
Pasirinko pati
„Aušros“ gimnazijoje susitikau su laureate ir jos mokytoja E. Čiaučionaite pasikalbėti apie tikėjimą ir kasdienybę, apie Gabijos sėkmę konkurse.
– Gabija, kas atvedė tave į tikėjimą?
– Šeima. Mama ir močiutė. Iš pradžių mano tikėjimas buvo vaikiškas. Nuo trylikos metų pradėjau aktyviai dalyvauti bažnyčios veikloje. Lūžis, manau, įvyko vasaros stovykloje, kurią tuomet organizavo Šventosios šeimos seserys. Troškau veikla įprasminti savo tikėjimą. Troškau įkurti ateitininkų kuopą Vilkaviškyje. Man pavyko suburti bendraminčius. Šiuo metu kuopos branduolys – penki aktyvūs nariai. Aš esu kuopos pirmininkė. Esu atsakinga už informaciją. Dalyvauju ateitininkų suvažiavimuose, akademijose ir kituose renginiuose.
Ateitininkų veikla yra tai, kaip aš išgyvenu savo tikėjimą. Juk tikėjimas be darbų yra negyvas. Mokykloje aš irgi pati pasirinkau studijuoti tikybą. Man visada patiko tikslieji mokslai, ypač fizika. Neįžvelgiu prieštaravimo tarp tikėjimo ir fizikos – man abu dalykai dera, tarp jų nematau priešpriešos.
Šiaip esu skeptiška. Visada užduodu klausimus. Konkursas man ir buvo proga pasitikrinti, ar aš sau nemeluoju. Temą galėjau pasirinkti pati – pasirinkau fiziką. Mentorių (kiekvienos esė rašymą kuravo dominuojančioje mokslinėje srityje tyrimus atliekantis ar dirbantis mentorius – aut. past.) irgi pasirinkau pati – dalelių fizikos doktorantą Gabrielį Gallardo iš Oksfordo universiteto. Jis rekomendavo literatūrą, knygas, kuriomis rėmiausi pagrįsdama savo esė idėjas ir teiginius. Visos knygos buvo anglų kalba, bet skaičiau keletą straipsnių ir lietuviškai. Vis dėlto praktiktiškai man daugiau nei mentorius padėjo mano mokytoja Eglė.
Patarė, bet suteikė visišką laisvę
– Kad Gabija pateks tarp trijų finalininkių, aš neabejojau. Net komisijos pirmininkas doc. dr. Benas Ulevičius prisipažino, kad sunkiai apsisprendė, nes buvo pristatyta tokių stiprių darbų. Kodėl Gabija laimėjo? Ogi todėl, kad kalbėjo apie savo asmeninę patirtį, perteikė viską per savo suvokimo prizmę. Ji ne tik kalba ar rašo, bet ir daro. Jos tikėjimo praktika siejasi su šeima, ateitininkais, – apie merginos sėkmė kalbėjo E. Čiaučionaitė.
Mokytoja sakė, kad Gabija, su kuria susipažino tik prieš dvejus metus, – perlas, įkritęs į jos delną. Ji priminė, kad šis konkursas – ne pirmoji Gabijos pergalė. 2021 metais mergina išbandė jėgas Vilkaviškyje organizuotame konkurse „Ką atsakyčiau Pauliui II į jo raginimą nebijoti“, skirtame popiežiaus Jono Pauliaus II metams paminėti. Pasak mokytojos, tuomet įgyta patirtis taip pat prisidėjo prie dabartinės sėkmės.
– Konkursui ruošėmės nuotoliniu būdu. Stengiausi, kad darbe išliktų mokinės braižas ir dvasia. Patariau dėl kai kurių teologinių dalykų, bet visada palikau galimybę pačiai laisvai pasirinkti, suteikiau visišką kūrybinę laisvę, – kūrybos procesą prisiminė mokytoja Eglė.
„Tikėjimas yra gyvenimas“
– Ar kasdieniniame gyvenime, Gabija, iš bendraamžių ir bendramokslių tenka išgirsti klausimų apie tavo tikėjimą? Juk vis daugiau žmonių sakosi netikį.
– Manęs dažnai klausia, kodėl aš tikiu. Atsakau, jog tikiu, nes manau, kad tai yra tiesa. Kad be Viešpaties veikimo nieko nėra. Aš kasdien galiu matyti Dievo veikimo rezultatą. O sakramentai man – Dievo buvimo įrodymas.
Pasaulis nesusideda tik iš to, ką mes galime apčiuopti. Mes suvokiame, kas yra gera, kas yra bloga. Kiekvienas ginčas su agnostiku ar ateistu tik sustiprina norą dar labiau domėtis ir gilintis. Kiekvieną teiginį bandau suprasti ir patikrinti. Dažniausiai nugaliu diskusijoje, nes užduodu oponentui klausimus, į kuriuos jis negali atsakyti.
Anksčiau kartais būdavo baisu prisipažinti, kad tikiu. Bet juk nesu viena. Man labai daug reiškia šeima. Štai mano močiutė – mažutė, smulkutė, o iš tiesų yra tikras dvasios milžinas. Nuo vaikystės mačiau ją besimeldžiančią. Nuolat jaučiu sesės paramą ir palaikymą. Padeda ir dalyvavimas ateitininkų veikloje. Nėra baisu tikėti mokykloje, gal labiau už mokyklos ribų. Turiu draugų ateistų, bet mane žavi, kad mes galime rasti bendrą kalbą, nepaisant skirtingų įsitikinimų.
– Dalyvauji šventose Mišiose, esi skaitovė bažnyčioje. Ar praktikuoji asmeninę maldą?
– Malda man – pokalbis. Man labai patinka liturginės valandos, psalmės. Ir Jono Evangelija. Tikėjimas yra gyvenimas, o ne tikslas. Katalikas privalo gyventi pasaulyje, negali užsisklęsti, nes užsisklendimas veda į fanatizmą.
Aš niekur nesu tokia laisva kaip bažnyčioje. Tai tikėjimas mane moko elgtis taip, kaip teisinga, moko atsakomybės, padeda ugdyti asmenybę. Be jo nebūčiau ir pirmūnė. Tikėti vien žmogiškomis pastangomis neįmanoma. Tikėjimas yra dovana.
Gabijos mokytoja E. Čiaučionaitė sakė, kad mergina yra labai išprususi, apsiskaičiusi, viskuo domisi, o iš kitų mokinių išsiskiria savo branda. Ji yra ir klasės seniūnė.
– Gabija – mano pagalbininkė, pareiginga ir atsakinga mokinė. Gabijos klasėje visi klauso, nes ji yra autoritetas, – apie G. Krunkauskaitę kalbėjo jos mokytoja Eglė.
Rita MITKUTĖ-MADDOCK
Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas visos respublikos moksleivius buvo sukvietęs susirungti 2021–2022 mokslo metų esė konkurse „Religija ir mokslas: ar jie suderinami“. Šio konkurso prizininke tapo ir vilkaviškietė Gabija Krunkauskaitė. |
Į konkursą užsiregistravo apie pusšimtis dalyvių, tačiau komisijai įvertinti buvo atsiųsta trys dešimtys kūrybinių darbų. Iš jų į finalą pateko 16 esė.
Prizininke buvo pripažinta ir vilkaviškietė Gabija Krunkauskaitė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos mokinė. Jos darbui – esė „Kaip atsirado pasaulis: ar mokslinis požiūris prieštarauja pasaulio sukūrimo teorijai“ – komisija skyrė antrąją vietą. Trijų prizinių vietų laimėtojoms padovanota trijų dienų kelionė į Oksfordo universitetą Jungtinėje Karalystėje. Gabija į Oksfordą keliaus su savo klasės auklėtoja ir tikybos mokytoja Egle Čiaučionaite.
Visi į finalą patekę konkurso dalyviai turėjo savo darbus „apginti“: per aštuonias minutes reikėjo pristatyti juos komisijai ir atsakyti į klausimus. Kaip ramiai ir įtikinamai komisijai, sudarytai iš tituluotų mokslininkų, savo esė pristatė ir argumentuotai į vertintojų klausimus atsakinėjo Gabija, nesunku įsitikinti patiems. Jos pasirodymą galutiniame konkurso etape Kauno Vytauto Didžiojo universitete galima peržiūrėti „YouTube“ paskyroje „Respublikinis esė konkursas: Religija ir mokslas: ar jie suderinami?“, I dalis (1:14:21– 1:35:40).
„Aušros“ gimnazijoje susitikau su laureate ir jos mokytoja E. Čiaučionaite pasikalbėti apie tikėjimą ir kasdienybę, apie Gabijos sėkmę konkurse.
– Gabija, kas atvedė tave į tikėjimą?
– Šeima. Mama ir močiutė. Iš pradžių mano tikėjimas buvo vaikiškas. Nuo trylikos metų pradėjau aktyviai dalyvauti bažnyčios veikloje. Lūžis, manau, įvyko vasaros stovykloje, kurią tuomet organizavo Šventosios šeimos seserys. Troškau veikla įprasminti savo tikėjimą. Troškau įkurti ateitininkų kuopą Vilkaviškyje. Man pavyko suburti bendraminčius. Šiuo metu kuopos branduolys – penki aktyvūs nariai. Aš esu kuopos pirmininkė. Esu atsakinga už informaciją. Dalyvauju ateitininkų suvažiavimuose, akademijose ir kituose renginiuose.
Ateitininkų veikla yra tai, kaip aš išgyvenu savo tikėjimą. Juk tikėjimas be darbų yra negyvas. Mokykloje aš irgi pati pasirinkau studijuoti tikybą. Man visada patiko tikslieji mokslai, ypač fizika. Neįžvelgiu prieštaravimo tarp tikėjimo ir fizikos – man abu dalykai dera, tarp jų nematau priešpriešos.
Šiaip esu skeptiška. Visada užduodu klausimus. Konkursas man ir buvo proga pasitikrinti, ar aš sau nemeluoju. Temą galėjau pasirinkti pati – pasirinkau fiziką. Mentorių (kiekvienos esė rašymą kuravo dominuojančioje mokslinėje srityje tyrimus atliekantis ar dirbantis mentorius – aut. past.) irgi pasirinkau pati – dalelių fizikos doktorantą Gabrielį Gallardo iš Oksfordo universiteto. Jis rekomendavo literatūrą, knygas, kuriomis rėmiausi pagrįsdama savo esė idėjas ir teiginius. Visos knygos buvo anglų kalba, bet skaičiau keletą straipsnių ir lietuviškai. Vis dėlto praktiktiškai man daugiau nei mentorius padėjo mano mokytoja Eglė.
Patarė, bet suteikė visišką laisvę
– Kad Gabija pateks tarp trijų finalininkių, aš neabejojau. Net komisijos pirmininkas doc. dr. Benas Ulevičius prisipažino, kad sunkiai apsisprendė, nes buvo pristatyta tokių stiprių darbų. Kodėl Gabija laimėjo? Ogi todėl, kad kalbėjo apie savo asmeninę patirtį, perteikė viską per savo suvokimo prizmę. Ji ne tik kalba ar rašo, bet ir daro. Jos tikėjimo praktika siejasi su šeima, ateitininkais, – apie merginos sėkmė kalbėjo E. Čiaučionaitė.
Mokytoja sakė, kad Gabija, su kuria susipažino tik prieš dvejus metus, – perlas, įkritęs į jos delną. Ji priminė, kad šis konkursas – ne pirmoji Gabijos pergalė. 2021 metais mergina išbandė jėgas Vilkaviškyje organizuotame konkurse „Ką atsakyčiau Pauliui II į jo raginimą nebijoti“, skirtame popiežiaus Jono Pauliaus II metams paminėti. Pasak mokytojos, tuomet įgyta patirtis taip pat prisidėjo prie dabartinės sėkmės.
– Konkursui ruošėmės nuotoliniu būdu. Stengiausi, kad darbe išliktų mokinės braižas ir dvasia. Patariau dėl kai kurių teologinių dalykų, bet visada palikau galimybę pačiai laisvai pasirinkti, suteikiau visišką kūrybinę laisvę, – kūrybos procesą prisiminė mokytoja Eglė.
– Ar kasdieniniame gyvenime, Gabija, iš bendraamžių ir bendramokslių tenka išgirsti klausimų apie tavo tikėjimą? Juk vis daugiau žmonių sakosi netikį.
– Manęs dažnai klausia, kodėl aš tikiu. Atsakau, jog tikiu, nes manau, kad tai yra tiesa. Kad be Viešpaties veikimo nieko nėra. Aš kasdien galiu matyti Dievo veikimo rezultatą. O sakramentai man – Dievo buvimo įrodymas.
Pasaulis nesusideda tik iš to, ką mes galime apčiuopti. Mes suvokiame, kas yra gera, kas yra bloga. Kiekvienas ginčas su agnostiku ar ateistu tik sustiprina norą dar labiau domėtis ir gilintis. Kiekvieną teiginį bandau suprasti ir patikrinti. Dažniausiai nugaliu diskusijoje, nes užduodu oponentui klausimus, į kuriuos jis negali atsakyti.
Anksčiau kartais būdavo baisu prisipažinti, kad tikiu. Bet juk nesu viena. Man labai daug reiškia šeima. Štai mano močiutė – mažutė, smulkutė, o iš tiesų yra tikras dvasios milžinas. Nuo vaikystės mačiau ją besimeldžiančią. Nuolat jaučiu sesės paramą ir palaikymą. Padeda ir dalyvavimas ateitininkų veikloje. Nėra baisu tikėti mokykloje, gal labiau už mokyklos ribų. Turiu draugų ateistų, bet mane žavi, kad mes galime rasti bendrą kalbą, nepaisant skirtingų įsitikinimų.
– Dalyvauji šventose Mišiose, esi skaitovė bažnyčioje. Ar praktikuoji asmeninę maldą?
– Malda man – pokalbis. Man labai patinka liturginės valandos, psalmės. Ir Jono Evangelija. Tikėjimas yra gyvenimas, o ne tikslas. Katalikas privalo gyventi pasaulyje, negali užsisklęsti, nes užsisklendimas veda į fanatizmą.
Aš niekur nesu tokia laisva kaip bažnyčioje. Tai tikėjimas mane moko elgtis taip, kaip teisinga, moko atsakomybės, padeda ugdyti asmenybę. Be jo nebūčiau ir pirmūnė. Tikėti vien žmogiškomis pastangomis neįmanoma. Tikėjimas yra dovana.
Gabijos mokytoja E. Čiaučionaitė sakė, kad mergina yra labai išprususi, apsiskaičiusi, viskuo domisi, o iš kitų mokinių išsiskiria savo branda. Ji yra ir klasės seniūnė.
– Gabija – mano pagalbininkė, pareiginga ir atsakinga mokinė. Gabijos klasėje visi klauso, nes ji yra autoritetas, – apie G. Krunkauskaitę kalbėjo jos mokytoja Eglė.
Rita MITKUTĖ-MADDOCK
Publikuota: 2022-05-02 16:18:03
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|