|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gražu Lietuvoj
|
|
|
Vilniaus miestas yra suskirstytas į 41 rajoną. Kai kurie jų, tokie kaip Centras, Senamiestis ar Žvėrynas, yra žinomesni ir labiau mėgstami turistų. Tačiau kiekvienas sostinės rajonas yra ypatingas ir turi vietų, kurias aplankę nepasigailėsite.
Naujamiestis – urbanistinis perlas
Jokios ekskursijos Vilniuje neįsivaizduojamos be Naujamiesčio. Vien iš pavadinimo aišku, jog tai – viena moderniausių teritorijų sostinėje. Skirtumą itin aiškiai įžvelgti galima palyginus painias Senamiesčio gatveles su nepriekaištingai tiesiomis Naujamiesčio. Tokią griežtą urbanistinę struktūrą lėmė XIX a. Vilniaus plėtros planai.
Iš pradžių Naujamiestyje dygo ne tik gyvenamieji namai, bet ir gamyklos. Todėl ilgą laiką šis mikrorajonas asocijavosi su pramone ir industrine išore. Šiandien Naujamiestis atviras įvairioms kultūros bei laisvalaikio atrakcijoms. Galima apsilankyti didžiausioje pramoninės praeities gatvės meno galerijoje, užsukti į pramogų loftų kvartalą ar tokias išskirtines vietas kaip „The Beatles“ fanų centrą. Ekskursijos sostinėje dar nieko nenuvylė.
Paupys: iš pradžių pramonė, po to – prestižas
Paupys iki Antrojo pasaulinio karo buvo žinomas kaip Paplavos ar Paplauja. Juk šį rajoną iš pietų skalauja šaltiniai, o iš šiaurės – Vilnios upė. Iš to vėliau kilo ir Paupio pavadinimas.
Tačiau tai nuo seno buvo itin mėgstama pramonininkų, pirklių ir amatininkų vieta. Būtent Paupyje anksčiau buvo daugybė fabrikų – dėl to šis rajonas vadinamas pirmuoju pramoniniu Vilniuje. Čia malti grūdai, gamintas parakas bei popierius.
Dabar Paupys atgimė iš naujo. Šiuo metu čia stūkso estetiškos architektūros pastatai, įsikūrę daugybė restoranų ir kavinių, vyksta pramogos bei renginiai. Paupys dabar yra viena iš populiariausių vietų pasivaikščiojimams Vilniuje.
Karoliniškės – kosmosas Vilniuje
Kai kurie mano, jog Karoliniškių vietoje anksčiau driekėsi kaimas Karolinka, o Karolinkos dvaras priklausė turtingai paveldėtojai Karolinai. Kiti teigia, kad Karoliniškių pavadinimas kilo iš anksčiau šioje vietoje stovėjusios Karolinų karčiamos.
Sukurti Karoliniškes buvo pakviestas architektas Kazimieras Rimantas Balėnas. Norėdamas rajoną paversti unikaliu, jaunasis architektas pasirinko kosmoso temą. Todėl čia driekiasi Perkūno, Žaibo, Mėnulio, Žvaigždžių gatvės. Netgi čia pastatytos parduotuvės buvo pavadintos dangaus kūnų vardais: „Merkurijus“, „Saturnas“, „Kometa“.
Justiniškės – gamtos ramybė mieste
Justiniškių pavadinimo kilmės istorija panaši kaip ir Karoliniškių. Kai kurie tvirtina, kad Justiniškės savo vardą gavo pagal čia plytėjusį Justiniškių kaimą ir Justinuvkos dvarą. Kiti sako, jog pavadinimą įkvėpė tarp Šeškinės ir Saltoniškių buvęs palivarkas.
Justiniškės – mažiausia, tačiau tankiausiai gyvenama Vilniaus seniūnija. Čia gyvena apie 31 tūkst. žmonių. Nors rajone gausu stambiaplokščių namų, čia galite atrasti ir gamtos ramybę. Netoliese teka Sudervės upelis, o gyventojai mėgsta vaikštinėti palei tvenkinių kaskadas.
Pašilaičiai: lietuvių deivių gatvės
Pašilaičių mikrorajonas kiek jaunesnis nei Justiniškių, bet jo istorija panaši. XVIII-XIX a. Pašilaičių vietoje plytėjo mažas to paties pavadinimo kaimas. Dar ir šiomis dienomis šiose gatvėse galite išvysti čia buvusio kelio medžių alėją ir senųjų kaimo sodybų medžius.
Pirmieji namai Pašilaičiuose iškilo 1986 m. Pats mikrorajonas suprojektuotas 3 žiedų pagrindu. Vienoje Pašilaičių dalyje pastatai išdėstyti šachmatine tvarka, o kita pusė paskirta stambiaplokščiams namams. Pagrindinės mikrorajono gatvės pavadintos lietuvių deivių vardais: Medeinos, Gabijos ir Žemynos.
Pašilaičiuose lengvai galima pamiršti, jog esate mieste. Čia auga miškelis, driekiasi „Tautų vienybės“ parkas ir Ugnijos skveras. Vasarą atsigaivinti galima Gineitiškių ežere.
Fabijoniškės: čia gimė „Černobylis“
Vos prieš kelerius metus Fabijoniškės išgarsėjo visame pasaulyje – čia buvo nufilmuotas mini serialas „Černobylis“. Kine šis mikrorajonas įkūnijo 1986-ųjų Pripetę. Dar ir dabar Fabijoniškėse rengiamos ekskursijos, kuriose aprodomos svarbiausios filmavimų vietos.
Fabijoniškės pasižymi ir turtinga istorija. Prie reikšmingos Ukmergės gatvės vis dar yra išlikęs Fabijoniškių kaimelis, o blokinėje rajono dalyje gyveno rašytojas Juozas Erlickas. Trokštantys aktyvaus laisvalaikio gali patyrinėti Visorių mišką ar užsukti į modernų Fabijoniškių baseiną.
Viršuliškės: kapinės, skulptūros ir bažnyčios
Viršuliškių pavadinimas kilo iš čia buvusio Viršuliškių kaimo. Spėjama, jog senovėje kaimas priklausė didikų Viršilų giminei. Prie Vilniaus Viršuliškių kaimas buvo prijungtas 1969 m.
Viršuliškes 1973 m. suprojektavo Juozas Zinkevičius ir Birutė Kasperavičienė. Tiesa, ne viskas buvo įgyvendinta pagal planą: nutrūko Ozo gatvė, Tujų ir Justiniškių gatvės liko nesujungtos. Dabar Viršuliškėse rasite net 3 kapines, daugybę skulptūrų ir kitus akcentus. Mikrorajone stūkso ir pirmoji bažnyčia, pastatyta po sovietų okupacijos.
Stotis ir įspūdinga architektūra
Stotis pasižymi įspūdinga XIX-XX a. architektūra. Klaidžiodami šio rajono kiemuose įkvėpimą atranda daugybė dailininkų ir skulptorių. Tiesa, seniau stoties rajonas laikytas nesaugia vieta. Dabar nuomonė keičiasi: Stotis vis labiau asocijuojasi su keliautojų šurmuliu, įvairiais muzikos klubais bei barais ir spalvingu Halės turgumi.
Čia apžvelgėme vos keleto Vilniaus rajonų kilmes istorijas bei žymiausias vietas. Naujamiestis, Fabijoniškės, Stotis, Paupys... Ne tik miesto svečiams, bet ir patiems vilniečiams tikrai verta patraukti į ekskursiją po įdomiausius mikrorajonų objektus.
Vilniaus miestas yra suskirstytas į 41 rajoną. Kai kurie jų, tokie kaip Centras, Senamiestis ar Žvėrynas, yra žinomesni ir labiau mėgstami turistų. Tačiau kiekvienas sostinės rajonas yra ypatingas ir turi vietų, kurias aplankę nepasigailėsite. |
Jokios ekskursijos Vilniuje neįsivaizduojamos be Naujamiesčio. Vien iš pavadinimo aišku, jog tai – viena moderniausių teritorijų sostinėje. Skirtumą itin aiškiai įžvelgti galima palyginus painias Senamiesčio gatveles su nepriekaištingai tiesiomis Naujamiesčio. Tokią griežtą urbanistinę struktūrą lėmė XIX a. Vilniaus plėtros planai.
Iš pradžių Naujamiestyje dygo ne tik gyvenamieji namai, bet ir gamyklos. Todėl ilgą laiką šis mikrorajonas asocijavosi su pramone ir industrine išore. Šiandien Naujamiestis atviras įvairioms kultūros bei laisvalaikio atrakcijoms. Galima apsilankyti didžiausioje pramoninės praeities gatvės meno galerijoje, užsukti į pramogų loftų kvartalą ar tokias išskirtines vietas kaip „The Beatles“ fanų centrą. Ekskursijos sostinėje dar nieko nenuvylė.
Paupys iki Antrojo pasaulinio karo buvo žinomas kaip Paplavos ar Paplauja. Juk šį rajoną iš pietų skalauja šaltiniai, o iš šiaurės – Vilnios upė. Iš to vėliau kilo ir Paupio pavadinimas.
Tačiau tai nuo seno buvo itin mėgstama pramonininkų, pirklių ir amatininkų vieta. Būtent Paupyje anksčiau buvo daugybė fabrikų – dėl to šis rajonas vadinamas pirmuoju pramoniniu Vilniuje. Čia malti grūdai, gamintas parakas bei popierius.
Dabar Paupys atgimė iš naujo. Šiuo metu čia stūkso estetiškos architektūros pastatai, įsikūrę daugybė restoranų ir kavinių, vyksta pramogos bei renginiai. Paupys dabar yra viena iš populiariausių vietų pasivaikščiojimams Vilniuje.
Kai kurie mano, jog Karoliniškių vietoje anksčiau driekėsi kaimas Karolinka, o Karolinkos dvaras priklausė turtingai paveldėtojai Karolinai. Kiti teigia, kad Karoliniškių pavadinimas kilo iš anksčiau šioje vietoje stovėjusios Karolinų karčiamos.
Sukurti Karoliniškes buvo pakviestas architektas Kazimieras Rimantas Balėnas. Norėdamas rajoną paversti unikaliu, jaunasis architektas pasirinko kosmoso temą. Todėl čia driekiasi Perkūno, Žaibo, Mėnulio, Žvaigždžių gatvės. Netgi čia pastatytos parduotuvės buvo pavadintos dangaus kūnų vardais: „Merkurijus“, „Saturnas“, „Kometa“.
Justiniškių pavadinimo kilmės istorija panaši kaip ir Karoliniškių. Kai kurie tvirtina, kad Justiniškės savo vardą gavo pagal čia plytėjusį Justiniškių kaimą ir Justinuvkos dvarą. Kiti sako, jog pavadinimą įkvėpė tarp Šeškinės ir Saltoniškių buvęs palivarkas.
Justiniškės – mažiausia, tačiau tankiausiai gyvenama Vilniaus seniūnija. Čia gyvena apie 31 tūkst. žmonių. Nors rajone gausu stambiaplokščių namų, čia galite atrasti ir gamtos ramybę. Netoliese teka Sudervės upelis, o gyventojai mėgsta vaikštinėti palei tvenkinių kaskadas.
Pašilaičių mikrorajonas kiek jaunesnis nei Justiniškių, bet jo istorija panaši. XVIII-XIX a. Pašilaičių vietoje plytėjo mažas to paties pavadinimo kaimas. Dar ir šiomis dienomis šiose gatvėse galite išvysti čia buvusio kelio medžių alėją ir senųjų kaimo sodybų medžius.
Pirmieji namai Pašilaičiuose iškilo 1986 m. Pats mikrorajonas suprojektuotas 3 žiedų pagrindu. Vienoje Pašilaičių dalyje pastatai išdėstyti šachmatine tvarka, o kita pusė paskirta stambiaplokščiams namams. Pagrindinės mikrorajono gatvės pavadintos lietuvių deivių vardais: Medeinos, Gabijos ir Žemynos.
Pašilaičiuose lengvai galima pamiršti, jog esate mieste. Čia auga miškelis, driekiasi „Tautų vienybės“ parkas ir Ugnijos skveras. Vasarą atsigaivinti galima Gineitiškių ežere.
Vos prieš kelerius metus Fabijoniškės išgarsėjo visame pasaulyje – čia buvo nufilmuotas mini serialas „Černobylis“. Kine šis mikrorajonas įkūnijo 1986-ųjų Pripetę. Dar ir dabar Fabijoniškėse rengiamos ekskursijos, kuriose aprodomos svarbiausios filmavimų vietos.
Fabijoniškės pasižymi ir turtinga istorija. Prie reikšmingos Ukmergės gatvės vis dar yra išlikęs Fabijoniškių kaimelis, o blokinėje rajono dalyje gyveno rašytojas Juozas Erlickas. Trokštantys aktyvaus laisvalaikio gali patyrinėti Visorių mišką ar užsukti į modernų Fabijoniškių baseiną.
Viršuliškių pavadinimas kilo iš čia buvusio Viršuliškių kaimo. Spėjama, jog senovėje kaimas priklausė didikų Viršilų giminei. Prie Vilniaus Viršuliškių kaimas buvo prijungtas 1969 m.
Viršuliškes 1973 m. suprojektavo Juozas Zinkevičius ir Birutė Kasperavičienė. Tiesa, ne viskas buvo įgyvendinta pagal planą: nutrūko Ozo gatvė, Tujų ir Justiniškių gatvės liko nesujungtos. Dabar Viršuliškėse rasite net 3 kapines, daugybę skulptūrų ir kitus akcentus. Mikrorajone stūkso ir pirmoji bažnyčia, pastatyta po sovietų okupacijos.
Stotis pasižymi įspūdinga XIX-XX a. architektūra. Klaidžiodami šio rajono kiemuose įkvėpimą atranda daugybė dailininkų ir skulptorių. Tiesa, seniau stoties rajonas laikytas nesaugia vieta. Dabar nuomonė keičiasi: Stotis vis labiau asocijuojasi su keliautojų šurmuliu, įvairiais muzikos klubais bei barais ir spalvingu Halės turgumi.
Čia apžvelgėme vos keleto Vilniaus rajonų kilmes istorijas bei žymiausias vietas. Naujamiestis, Fabijoniškės, Stotis, Paupys... Ne tik miesto svečiams, bet ir patiems vilniečiams tikrai verta patraukti į ekskursiją po įdomiausius mikrorajonų objektus.
Publikuota: 2022-04-28 10:44:34
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|