Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-04-14 11:19

---

Artėjant šv. Velykoms, beveik du dešimtmečius kiaušinius marginanti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė Jurgita Bazarienė apžvelgia per šimtą metų besikeitusias velykinių kiaušinių marginimo tradicijas ir pataria, kaip saugiai vartoti kiaušinius maistui.

„Per 100 metų keitėsi ne tik kiaušinių marginimo, bet ir Velykų šventimo tradicijos. Šiuolaikinis žmogus dėl itin didelio gyvenimo tempo pasiruošti šventėms turi vis mažiau laiko“, – sako žymios tautodailininkės, knygos „Savas Margutis“ autorės Dalios Bazarienės marti.

Mūsų proseneliai pasiruošimui didžiausioms metų šventėms – Kalėdoms ir Velykoms – skirdavo žymiai daugiau laiko. Artėjant Velykoms, pirmiausia būdavo tvarkoma aplinka ir namai. Gal todėl balandis minimas kaip švaros mėnuo, – svarsto pašnekovė. Atlikę visus namų ruošos, pasiruošimo šventėms darbus sėsdavo marginti margučių.

Taip pat prieš 100 metų buvo labai svarbu turėti pakankamai kiaušinių Velykoms, todėl, artėjant šventėms, vištoms buvo skiriamas didelis dėmesys. Jos paprastai gaudavo daugiau ir skanesnių lesalų, kad tik daugiau kiaušinių padėtų. Sakoma, kad net ir elektros lemputę vištidėje uždegdavo, kad tik tų kiaušinių būtų daugiau – juk parduotuvėje nenusipirksi.

Pasak Jurgitos Bazarienės, populiariausias marginimo būdas anuomet Lietuvoje būdavo skutinėjimas mažu ir aštriu peiliuku bei marginimas vašku. Skutinėdavo margučius dažniausiai vyrai, nes darbas primena medžio drožybą.

Margutis nėra skirtas vien tik valgymui, bet pirmiausia tai yra dovana, linkėjimas – gyvybės bei pradžios simbolis. Pirmoji jo paskirtis – džiuginti ir išreikšti šiltus jausmus. Marginant neretai būdavo galvojama apie konkretų žmogų, kuriam bus skirtas margutis. Todėl ant margučių dažnai galėdavai pamatyti tam tikrus simbolius. Tarkim, margutis su žalčiuku – šeimos globėju – buvo dovanojamas jaunoms šeimoms. O vienas populiariausių marginimo simbolių buvo saulė, nes tai šviesos ir atsinaujinimo ženklas. Moterys nevengdavo gėlių ir gamtos motyvų.

Žinoma, prieš 100 metų, kaip ir dabar, kiaušiniai buvo marginami ir svogūnų lukštuose, žolelių ir medžių žievių nuoviruose. Šiuolaikines kiaušinių dažymo tradicijas praturtina augaliniai ir maistui skirti dažai.

Geriausi dažai yra tie, kurie jums gražiausi

Jeigu marginimui naudojami augaliniai ar maistui skirti dažai, o kiaušinio lukštas įskyla ir kiaušinio baltymas nusidažo, tokio kiaušinio geriau nevartoti. Tuo tarpu jeigu kiaušiniui dažyti naudojami cheminiai, pvz., aniliniai, dažai, toks įskilęs kiaušinis maistui nevartojamas. Leistini kiaušiniams marginti maistiniai dažai ženklinami E raide, pvz.: raudonai spalvai išgauti E 162, mėlynai – E 133. Renkantis maistinius dažus būtina atidžiai perskaityti pakuotės ženklinimą, pasidomėti apie dažų sudėtį ir naudojimą. Norint sukurti raštą, naudojamos žolelės, įvairios augalo dalys, siūlai, popieriaus ar audinio skiautės, kruopos ir panašiai.

Margučių marginimo tradicijas padiktavo atsiradusios naujos technologijos. Per amžių Lietuvoje margučiai buvo dažomi švelniomis, žemiškomis spalvomis – ruda, juoda, vėliau atsirado ryškesnės spalvos – raudona. Kas puoselėja tradicinius maginimo būdus – marginimą vašku ir skutinėjimą, tokias spalvas naudoja ir dabar. Margučių raštai sudaryti iš spalvos, ženklų ir simbolių, kurie turi tam tikrą paaiškinimą ir reikšmę. Manau, kad turėtume būti ištikimi savo tradicijoms, jas puoselėti ir nepamiršti savo savitumo. Antai, Japonijoje amžiais iš kartos į kartą perduodamas tradicijas suvokia kaip kultūros pažangos variklį, kurios eina kartu su praktiškumu, šiuolaikiškumu ir estetika.

Atsiradus naujoms technologijoms žmonės bando jas pritaikyti ir kiaušinių dažyme. Atsiranda daug ryškių spalvų, kurios nebuvo būdingos mūsų kraštui. Norima išgauti kuo ryškesnę spalvą, taip pat norima, kad procesas būtų greitas, kuo greičiau nudažyti, neįdedant daug pastangų ir darbo. Tačiau toks darbas dažnai būna neišbaigtas, neapgalvotas, atliktas paskubomis ir neteikiantis tiek daug džiaugsmo.

Marginimas yra meditacija, prasmingai su šeima praleistas laikas

„Man marginimas yra meditacija, atsitraukimas nuo medijų, kūryba, improvizavimas, savotiškas poilsis nuo greito gyvenimo tempo. Tai tarsi linkėjimų rašymas raštais, kūryba. Stengiesi kiekvieną margutį numarginti kuo gražiau, dailiau, o tai reikalauja daugiau laiko, dėmesio, susikaupimo, kompozicijos ir spalvų derinimo. Visi šie pajautimai ateina su patyrimu.

Kiaušinių marginimo vašku mane išmokė mano anyta – tautodailininkė Dalia Bazarienė. Šį margučių marginimo būdą puoselėjame savo šeimoje, draugų ir artimųjų rate jau berods 18 metų. Prieš Velykas net su bendradarbiais marginame per pietų pertrauką“, – pasakoja VMVT darbuotoja Jurgita Bazarienė.

Kiaušinių marginimas vašku tai labai smagus būdas pabūti visai šeimai kartu, pabendrauti, o kartu tai ir tradicijų puoselėjimas bei perdavimas iš kartos į kartą.

Moteris sako, kad ją liūdina tai, kad kiaušinių marginimui naudojami įvairūs lipdukai. Suprantu, kad jaunieji margintojai – vaikučiai – irgi nori dalyvauti procese, bet geriau tokiu atveju leisti jiems kiaušinius marginti flomasteriais. Toks marginio būdas ir vaikams labiau patiks ir neterš aplinkos.

Velykų tradicijas pradėti kurti niekada ne per vėlu

„Man Velykų tradicijos yra labai gražios, turinčios labai daug prasmės. Nesinorėtų, jog jos užsimirštų ir ši pavasario šventė taptų eiline komercine švente, kurios pagrindinis akcentas – gausiais valgiais nukrautas stalas“, – teigia tautodailininkė.

„Juk ar žinote, kad anksčiau gražų margutį būtinai užkasdavo sode, tam, kad derlius būtų gausus, o metai turtingi. O kodėl margučius mūsų seneliai sekcijoje laikydavo ištisus metus? – šypsosi Jurgita. – Anksčiau tikėjo, kad margutis saugo namus nuo gaisrų, ligų ir kitų nelaimių.“

Tad mūsų Lietuvos istorija pilna įdomių ir prasmingų tradicijų. Nepamirškime jų, o jas puoselėdami, kurkime savas. Tai daryti niekada ne per vėlu.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inf.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---