|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2021-11-29 16:59
|
|
|
Dr. Daiva Šukytė susirinkusiuosius supažindino su socialinio ir emocinio ugdymo nauda.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Rajono bei šalies mokyklose vis daugiau dėmesio skiriama socialiniam ir emociniam vaikų ugdymui. Tai mokiniui gali padėti pasiekti gerų rezultatų įvairiose srityse.
Dalijosi patirtimis
Maždaug pusšimtis į Kybartų Kristijono Donelaičio gimnaziją susirinkusių rajono pedagogų buvo pakviesti... pūsti muilo burbulus. Taip žaismingai mokytojai buvo raginami išlaisvinti savo emocijas, atsipalaiduoti ir bent trumpam pamiršti kasdieninius rūpesčius.
Gimnazijoje vykusios respublikinės konferencijos „Socialinio ir emocinio ugdymo atradimai bei patirtys“ metu susirinkusieji buvo kviečiami diskutuoti apie geriausius ugdymo būdus, padedančius pasiekti norimų rezultatų.
Švietimo įstaigų atstovai jau seniai yra supratę, kad geras matematikos, istorijos, geografijos, lietuvių ar anglų kalbų bei kitų disciplinų žinias lemia emocinė mokinių savijauta.
Konferencijos pradžioje susirinkusiuosius pasveikino Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius bei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydrė Žilinskienė.
Atvykusius svečius muzikiniais kūriniais džiugino gimnazijos solistės bei orkestro „Kybartai“ nariai.
Vėliau visi buvo pakviesti pasiklausyti VšĮ „Lions Quest Lietuva“ direktorės dr. Daivos Šukytės pranešimo apie socialinio ir emocinio ugdymo dabartį bei ateities perspektyvas bei susipažinti su įvairių Vilkaviškio rajono, Marijampolės savivaldybių mokytojų patirtimis, siekiant rasti tinkamiausius raktus į mokinių sėkmę.
Padeda net sveikatai
Dr. D. Šukytė teigė, kad iki šiol Lietuvos švietimo bendruomenėje klaidingai manyta, jog nebūtina skirti dėmesio emocinei vaikų savijautai. Tai atrodė natūralus dalykas. Ji pasidžiaugė, kad vis daugiau šalies mokyklų į savo ugdymo programas įtraukia socialinio ir emocinio ugdymo (SEU) pamokas, kurias įprastai veda klasių vadovai. Tiesa, VšĮ „Lions Quest Lietuva“ direktorė pabrėžė, kad SEU kompetencijos turėtų būti stiprinamos kiekvienoje pamokoje. Viešnios teigimu, moksliškai įrodyta, jog gerai mokykloje besijaučiantis vaikas paprastai geriau mokosi, rečiau serga, patiria mažiau streso, spinduliuoja gera nuotaika, o užaugęs ir baigęs mokslus noriai eina į darbą, tampa sėkmingu žmogumi.
„Vaiko emocinei raidai įtakos turi ne vien mokytojai, bet ir mokyklos aplinka. Patrauklioje aplinkoje viskas vyksta sklandžiau, greičiau, lengviau. Be abejo, didžiulę svarbą turi ir šeimos nariai“, – teigė dr. D. Šukytė.
Pasak jos, žmogus bręsta iki dvidešimt penktų savo gyvenimo metų, tačiau pats svarbiausias jo, kaip asmenybės, raidos laikotarpis yra mokyklinis amžius. Pranešėjos teigimu, kelyje į mokinio sėkmę pedagogai turi begalę įrankių, tik ne visada moka jais tinkamai pasinaudoti.
„Jei nori pasiekti debesis, turi žiūrėti į žvaigždes. Šis posakis tinka ir ugdant mokinius. Turime jais tikėti, skatinti, drąsinti. Neretai mokytojai dar prieš duodami kokią nors užduotį pasako, kad ji bus sunki. Taip negalima elgtis! Šitaip iš anksto žlugdomas vaikų pasitikėjimas savo jėgomis. Šiais laikais net ketvirtokai nemiega naktimis, bijodami būsimo testo. Negalima gąsdinti vaikų. Reikia juos drąsinti“, – pabrėžė dr. D. Šukytė.
Išryškėjo problemos
Konferencijos metu pedagogai dalijosi ir individualiomis patirtimis. Marijampolės Sūduvos gimnazijos psichologė Lilija Kavaliauskienė teigė pastebėjusi, kad mokinių psichologinei ir fizinei savijautai itin pakenkė nuotolinis ugdymas. Po mokslų namuose dalis vaikų į mokyklas grįžo priaugę antsvorio, pamiršę bendravimo įgūdžius, ėmė vengti bet kokio kontakto. Dėl šios priežasties minėtoje įstaigoje pradėtas įgyvendinti projektas, skatinantis mokinius garsiai išsakyti savo problemas, raginantis užsiiminėti tam tikra fizine veikla, prisidedančia prie visos bendruomenės gerovės.
Su panašiomis problemomis karantino metu susidūrė ir kai kurie Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos vaikai. Šios įstaigos lietuvių kalbos mokytoja Rima Gutkovienė pasakojo, kaip nuotolinio darbo metu stengėsi raginti auklėtinius viešai išsakyti savo emocijas, neslėpti jų. Jos auklėtiniai filmavo vaizdo dienoraščius, kuriuose pasakojo, kaip tądien jaučiasi, su kokiomis problemomis susiduria, kokius privalumus ar trūkumus įžvelgia būdami namuose. Pedagogės teigimu, žinant vaikų emocijas mokytojui taip pat yra daug lengviau su jais dirbti.
Apie mokinių patiriamą stresą kalbėjo ir Virbalio pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Giedrė Ožalienė. Ji tikino pastebėjusi, kad bene daugiausiai nerimo mokykloje jaučia penktokai, kuriems staiga daug kas pasikeičia: reikia mokytis pagal dalykinę sistemą, tenka pereiti į naują aplinką, žinios vertinamos pažymiais, o tai kelia baimę, nerimą, įtampą, nepasitikėjimą, nesaugumo jausmą. Būtent dėl to mokykloje pradėtas įgyvendinti projektas, kurio metu įstaigos devintokai padeda penktokams greičiau apsiprasti naujoje aplinkoje.
Šeimų abejingumas
Konferencijoje nemažai dėmesio buvo skirta savanorystės temai. Gražiškių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Birutė Kirnienė papasakojo, kad bendros ir neatlygintinos veiklos stiprina mokinių tarpusavio ryšius, skatina juos daugiau bendrauti, netylėti apie savo ir aplinkinių problemas. Ji teigė, kad įstaigos ugdytiniai noriai įsitraukia į įvairias akcijas, prisideda prie mokyklos ir viso Gražiškių miestelio aplinkos gražinimo, patys siūlo tam tikras idėjas ir vėliau jas įgyvendina.
Apie savanorystės svarbą kalbėjo ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Černauskienė. Ji papasakojo, kaip prieš trejetą metų įstaigoje buvo parengta savanorystės programa, kuri dokumentuose atrodė šauniai, tačiau realybėje susidūrė su šūsnimi problemų.
„Iš pradžių mokiniai labai skeptiškai į tai žiūrėjo. Nesupratome, kodėl, tačiau rankų nesiruošėme nuleisti. Pradėję gilintis į priežastis pastebėjome, kad mokinių apatija savanorystei dažnai siejasi su bendru šeimos požiūriu. Nemažai tėvų abejingai žiūri į tokias veiklas, nepalaiko savo vaikų. Aišku, priežasčių buvo ir daugiau. Galiausiai nusprendėme skatinti mokinių savanorystę bendradarbiaudami su išoriniais partneriais – miesto bendruomene, ugdymo ir kultūros įstaigomis. Didelį dėmesį ėmėme skirti bendravimui su darželinukais bei buvusiais mūsų mokyklos pedagogais. Galiausiai už puoselėjamą savanorystę mūsų mokykla sulaukė padėkos iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos“, – džiaugėsi N. Černauskienė.
Patarimai tėvams
Savo patirtimis dalijosi ne vien pedagogai. Konferencijoje pranešimą skaičiusi Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinių tėvų atstovė Rūta Skeltienė pripažino, kad šiais laikais dėl vaikų ugdymo mokytojams užkraunama daug didesnė atsakomybė nei tėvams.
„Auklėjimas – ilgas, nuoseklus ir kartais varginantis darbas. Tėvai negali jo kratytis! Būtent jie turi pradėti formuoti savo atžalų moralines vertybes. Savo šeimoje pastebėjau, kad draudimai vaikus veikia tik laikinai. Reikia išmokti ne drausti, o susitarti. Be abejo, svarbu ir atsakomybės. Vaikai tai privalo suprasti. Pavyzdžiui, suvokti, jog mokytis – jų, o ne tėvų pareiga“, – teigė R. Skeltienė.
Ji pabrėžė, kad tėvams būtina daug kalbėtis su savo atžalomis, nevengti juos pagirti už gerus darbus, o kai reikia – ir atsiprašyti. Pasak jos, tėvai taip pat gali mokytis ir iš vaikų, ir kartu su jais. Ji taip pat patarė nebijoti apkabinti savo atžalas, stengtis surasti kuo daugiau progų, iš kurių būtų galima kartu pasijuokti.
Rajono bei šalies mokyklose vis daugiau dėmesio skiriama socialiniam ir emociniam vaikų ugdymui. Tai mokiniui gali padėti pasiekti gerų rezultatų įvairiose srityse. |
Maždaug pusšimtis į Kybartų Kristijono Donelaičio gimnaziją susirinkusių rajono pedagogų buvo pakviesti... pūsti muilo burbulus. Taip žaismingai mokytojai buvo raginami išlaisvinti savo emocijas, atsipalaiduoti ir bent trumpam pamiršti kasdieninius rūpesčius.
Gimnazijoje vykusios respublikinės konferencijos „Socialinio ir emocinio ugdymo atradimai bei patirtys“ metu susirinkusieji buvo kviečiami diskutuoti apie geriausius ugdymo būdus, padedančius pasiekti norimų rezultatų.
Švietimo įstaigų atstovai jau seniai yra supratę, kad geras matematikos, istorijos, geografijos, lietuvių ar anglų kalbų bei kitų disciplinų žinias lemia emocinė mokinių savijauta.
Konferencijos pradžioje susirinkusiuosius pasveikino Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius bei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydrė Žilinskienė.
Atvykusius svečius muzikiniais kūriniais džiugino gimnazijos solistės bei orkestro „Kybartai“ nariai.
Vėliau visi buvo pakviesti pasiklausyti VšĮ „Lions Quest Lietuva“ direktorės dr. Daivos Šukytės pranešimo apie socialinio ir emocinio ugdymo dabartį bei ateities perspektyvas bei susipažinti su įvairių Vilkaviškio rajono, Marijampolės savivaldybių mokytojų patirtimis, siekiant rasti tinkamiausius raktus į mokinių sėkmę.
Dr. D. Šukytė teigė, kad iki šiol Lietuvos švietimo bendruomenėje klaidingai manyta, jog nebūtina skirti dėmesio emocinei vaikų savijautai. Tai atrodė natūralus dalykas. Ji pasidžiaugė, kad vis daugiau šalies mokyklų į savo ugdymo programas įtraukia socialinio ir emocinio ugdymo (SEU) pamokas, kurias įprastai veda klasių vadovai. Tiesa, VšĮ „Lions Quest Lietuva“ direktorė pabrėžė, kad SEU kompetencijos turėtų būti stiprinamos kiekvienoje pamokoje. Viešnios teigimu, moksliškai įrodyta, jog gerai mokykloje besijaučiantis vaikas paprastai geriau mokosi, rečiau serga, patiria mažiau streso, spinduliuoja gera nuotaika, o užaugęs ir baigęs mokslus noriai eina į darbą, tampa sėkmingu žmogumi.
„Vaiko emocinei raidai įtakos turi ne vien mokytojai, bet ir mokyklos aplinka. Patrauklioje aplinkoje viskas vyksta sklandžiau, greičiau, lengviau. Be abejo, didžiulę svarbą turi ir šeimos nariai“, – teigė dr. D. Šukytė.
Pasak jos, žmogus bręsta iki dvidešimt penktų savo gyvenimo metų, tačiau pats svarbiausias jo, kaip asmenybės, raidos laikotarpis yra mokyklinis amžius. Pranešėjos teigimu, kelyje į mokinio sėkmę pedagogai turi begalę įrankių, tik ne visada moka jais tinkamai pasinaudoti.
„Jei nori pasiekti debesis, turi žiūrėti į žvaigždes. Šis posakis tinka ir ugdant mokinius. Turime jais tikėti, skatinti, drąsinti. Neretai mokytojai dar prieš duodami kokią nors užduotį pasako, kad ji bus sunki. Taip negalima elgtis! Šitaip iš anksto žlugdomas vaikų pasitikėjimas savo jėgomis. Šiais laikais net ketvirtokai nemiega naktimis, bijodami būsimo testo. Negalima gąsdinti vaikų. Reikia juos drąsinti“, – pabrėžė dr. D. Šukytė.
Konferencijos metu pedagogai dalijosi ir individualiomis patirtimis. Marijampolės Sūduvos gimnazijos psichologė Lilija Kavaliauskienė teigė pastebėjusi, kad mokinių psichologinei ir fizinei savijautai itin pakenkė nuotolinis ugdymas. Po mokslų namuose dalis vaikų į mokyklas grįžo priaugę antsvorio, pamiršę bendravimo įgūdžius, ėmė vengti bet kokio kontakto. Dėl šios priežasties minėtoje įstaigoje pradėtas įgyvendinti projektas, skatinantis mokinius garsiai išsakyti savo problemas, raginantis užsiiminėti tam tikra fizine veikla, prisidedančia prie visos bendruomenės gerovės.
Su panašiomis problemomis karantino metu susidūrė ir kai kurie Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos vaikai. Šios įstaigos lietuvių kalbos mokytoja Rima Gutkovienė pasakojo, kaip nuotolinio darbo metu stengėsi raginti auklėtinius viešai išsakyti savo emocijas, neslėpti jų. Jos auklėtiniai filmavo vaizdo dienoraščius, kuriuose pasakojo, kaip tądien jaučiasi, su kokiomis problemomis susiduria, kokius privalumus ar trūkumus įžvelgia būdami namuose. Pedagogės teigimu, žinant vaikų emocijas mokytojui taip pat yra daug lengviau su jais dirbti.
Apie mokinių patiriamą stresą kalbėjo ir Virbalio pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Giedrė Ožalienė. Ji tikino pastebėjusi, kad bene daugiausiai nerimo mokykloje jaučia penktokai, kuriems staiga daug kas pasikeičia: reikia mokytis pagal dalykinę sistemą, tenka pereiti į naują aplinką, žinios vertinamos pažymiais, o tai kelia baimę, nerimą, įtampą, nepasitikėjimą, nesaugumo jausmą. Būtent dėl to mokykloje pradėtas įgyvendinti projektas, kurio metu įstaigos devintokai padeda penktokams greičiau apsiprasti naujoje aplinkoje.
Konferencijoje nemažai dėmesio buvo skirta savanorystės temai. Gražiškių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Birutė Kirnienė papasakojo, kad bendros ir neatlygintinos veiklos stiprina mokinių tarpusavio ryšius, skatina juos daugiau bendrauti, netylėti apie savo ir aplinkinių problemas. Ji teigė, kad įstaigos ugdytiniai noriai įsitraukia į įvairias akcijas, prisideda prie mokyklos ir viso Gražiškių miestelio aplinkos gražinimo, patys siūlo tam tikras idėjas ir vėliau jas įgyvendina.
Apie savanorystės svarbą kalbėjo ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Černauskienė. Ji papasakojo, kaip prieš trejetą metų įstaigoje buvo parengta savanorystės programa, kuri dokumentuose atrodė šauniai, tačiau realybėje susidūrė su šūsnimi problemų.
„Iš pradžių mokiniai labai skeptiškai į tai žiūrėjo. Nesupratome, kodėl, tačiau rankų nesiruošėme nuleisti. Pradėję gilintis į priežastis pastebėjome, kad mokinių apatija savanorystei dažnai siejasi su bendru šeimos požiūriu. Nemažai tėvų abejingai žiūri į tokias veiklas, nepalaiko savo vaikų. Aišku, priežasčių buvo ir daugiau. Galiausiai nusprendėme skatinti mokinių savanorystę bendradarbiaudami su išoriniais partneriais – miesto bendruomene, ugdymo ir kultūros įstaigomis. Didelį dėmesį ėmėme skirti bendravimui su darželinukais bei buvusiais mūsų mokyklos pedagogais. Galiausiai už puoselėjamą savanorystę mūsų mokykla sulaukė padėkos iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos“, – džiaugėsi N. Černauskienė.
Savo patirtimis dalijosi ne vien pedagogai. Konferencijoje pranešimą skaičiusi Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinių tėvų atstovė Rūta Skeltienė pripažino, kad šiais laikais dėl vaikų ugdymo mokytojams užkraunama daug didesnė atsakomybė nei tėvams.
„Auklėjimas – ilgas, nuoseklus ir kartais varginantis darbas. Tėvai negali jo kratytis! Būtent jie turi pradėti formuoti savo atžalų moralines vertybes. Savo šeimoje pastebėjau, kad draudimai vaikus veikia tik laikinai. Reikia išmokti ne drausti, o susitarti. Be abejo, svarbu ir atsakomybės. Vaikai tai privalo suprasti. Pavyzdžiui, suvokti, jog mokytis – jų, o ne tėvų pareiga“, – teigė R. Skeltienė.
Ji pabrėžė, kad tėvams būtina daug kalbėtis su savo atžalomis, nevengti juos pagirti už gerus darbus, o kai reikia – ir atsiprašyti. Pasak jos, tėvai taip pat gali mokytis ir iš vaikų, ir kartu su jais. Ji taip pat patarė nebijoti apkabinti savo atžalas, stengtis surasti kuo daugiau progų, iš kurių būtų galima kartu pasijuokti.
Galerija: konferencija
Publikuota: 2021-11-29 16:59:04
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|